Daktaras Jonas Basanavičius gimė 1851 metais lapkričio mėnesio 23 dieną Ožkabalių kaime, Bartininkų valsčiaus,Vilkaviškio apskrity.Štai paties Basanavičiaus žodžiai apie savo gimimą :
“-Ant šio baltojo “kalno”svieto lapkričio 12/23 d. 1851m., 7-tą valandą vakare ateinant, dėl nežinomos priežasties , teko man gimti i n a s p h i x i a , taigi pusgyviu, ir tik su dideliu vargu tapęs atgaivintas.Ar trinant šepečiu mano kojų padus, ar per kokį, kaip tėvams rodėsi, stebūklą, po geros sako, valandos aš atsigaivalėjęs; tėvai jau tada mane, nors pusgyvį, prižadėjo į kunigus leisti, jei tik Dievas teiksiąsi dvasią įkvėpti į mano menką kūnelį. Lapkričio24 d, 4 h po pietųbuvau Bartininkų bažnyčioje klebono Jono Burdulio apkrikštytas, o kadangi tą dieną buvo Jono nuo kryžiaus, tai ir man Jono vardą suteikta. Bet tai buvo, rodos, nelemtas to šventojo vardas, kursai mano gyvenime, tarytum, man daug nelaimių atgabeno.”*
Basanavičiai buvo pasiturintys ūkininkai, todėl mažasis Jonas augo be vargo-gerai tėvų prižiūrimas ir mylimas, kaip vienintėlis sūnus.
Gražiose Ožkabalių apylinkėse buvo daugybė piliakalnių, kur mažasis Jonas mėgdavo vienas arba su vaikais bėgioti;įdomūs psakojimai apie garbingus Lietuvos laikus, kuriuos girdėdavo iš savo tėvų ir kitų senesnių žmonių – ugdė jame tautiškumo bei tėvynės meiles jausmą.
“-I savo tėvo girdėjau pasakojant, kad mūsų sentėviai buvę ateiviai iš užnemunės iš kur tai nuo Vilniaus…
Mano tėvo pavardė XVII – XVIII šimtmečio dokumentuose – metrikų knygose prie bartininkų Bažnyčios – i lenkiko yra gana įvairiai rašoma; taip randame užrašyta: Bosonoicz, Basanoicz, Bosonowicz, Bosenowicz, Basenowicz, Basianowicz, Basienowicz, Basiniewicz, Basinowicz, Basanowicz, Bassanowicz, Basonowicz, Bassonowicz, Basnewicz, Basawiecz, ir 1786 m. – Magdalena Basanowa. ita pravardė, be abejo, yra kilusi nuo liet. basas ir turi dar kitus žmonių ir vietų vardus nuo to žodžio pramintus.”**
Jonui kiek paugėjus, tėvai parūpino jam kaimo mokytoją – daraktorių. Apie savo mokytojus ir i jų įgįtą mokslą jis sako:
“-Pirmu mano daraktoriumi buvo tūlas apysenis Kardokas , iš dzūkų ateivis, aukšto stuomens vyras, šleivakojis: nuo jo skaityti ir šiek tiek rašyti išmokau. Antras mano mokytojas buvo tūlas girtuoklis lenkelis iš vištyčio miestelio. Szymanowski’s, nuo kurio biskelį pramokau lenkiškai,vėliau mokinausi pas Bartininkų zakristijoną Naujoką, kursai išlenkiško Novakovskiu rašėsi. Nuo tokių menkų mokytojų neper daugiausiai galima buvo išmokinti, ir nors aš nuo 5 ar 6 metų pradėjau ,, į
*,,D-ro Jono basanavičiaus Gyvenimo vaizdų albumas” Kostas Radziulis 1937m. Kaunas ,,Šviesa” 5 psl.
**,,D-ro Jono Basanavičiaus gyvenimo vaizdų Albumas” Kostas Radziulis 1937m. Kaunas ,,Šviesa” 8 psl.
mokslą eiti”, bet jau 12 metų būdamas galėjau tik gerai lietuviškai ir lenkiškai skaityti ir rašyti, biskelį buvau aritmetikos pramokęs ir prie ir prie mišių tarnauti, nors vargiai supratau, kas tai yra i n t r o i b o a d
a l t a r e .”*
Tėvai Joną leido į Lukšių pradinę mokyklą.Pasimokęs pirmą pusmetį, jis buvo nuvežtas į Marijampolės miesto mokyklą, bet kadangi neišlaikė egzaminų, turėjo vėl grįžti į Lukšius, kur dar vienus metus mokėsi. Ir tik 1886 m. buvo priimtas į Marijampolės keturklasę miesto mokyklą.
Grįždamas į namus atostogų , Jonas ištisas dienas praleisdavo vaikščiodamas po kaimo apylinkes, aplankydamas savo mėgiamus piliakalnius.Jaunasis Jonas kaip ir kiti jaunuoliai turėjo pergyvenimų: trečioje klasėje jo mergina ištekėjo už kito.Jonui tai buvo labai graudu,nes jis ją labai mylėjo.
Jaunajam Jonui mokslas sekėsi, nes jis turėjo gerą galvą, todėl ir visose klasėse buvo pirmas, o perei damas iš klasės į klasę gaudavo dovanų knygomis.
Baigęs ketures klases, Jonas mokėsi ir toliau, nors jo tėvai spirte spyrė jį eiti į kunigų seminariją, bet Jonas galvojo kitaip:
,,- Mat jau nuo mažens įmano širdį buvo įsimetusi žingeidumo kirmielaitė, kuri mane graužė, traukte mane traukė į nepažįstamą tolimą svietą… Troškau ir aš nabagas platesnį svietą, žmones, padanges nors iš tolo pamatyti!…”**
Kai Jonas baigęs Gimnaziją namo sugrįžo, tėvas jam pasakęs, kad nė skatiko daugiau neduos, jei jis į Seinus ne eisiąs.Ir tik po ilgų kalbų ir plačių verksmų tėvas sutiko Joną į svetimą šalį išleisti – ir jis su kokiu Šimtu rublių Maskvon išvažiavo.
Maskvoje Jonas įstojo į istorijos-filosofijos fakultetą, kur klausė 1873–1874 m. semestrus. Tų pačių metų rudenį perėjo į medicinos fakultetą, nes gavo stipendiją, be to jis mėgo mediciną.
Universitete jis buvo pasventęs vien medicinos mokslui ir lietuvių kalbos tirinėjimui, nes organizaciniam taušiškumo darbui nebuvo tinkamos dirvos. 1879 m. birželio mėn. 11 d. Basanavičius baigė universitetą ir gavo gydytojo teises.