Klaipėdos kompozitoriai-savito meninio mąstymo,visiskai skirtingo braižo kūrėjai,kiekvienas surades savo individualia kalba ir pozicija,nors jų kūryboje taipogi reiškiasi tendencijos,bendros visai 8-9-ojo dešimtmečių lietuvių muzikai:tradicinių ir šiuolaikinės muzikos išraikšos priemonių sintezė,nacionalumo ir novatoriškumo dermė,racionalumo ir emocionalumo vienybės siekis.
Jonas Domarkas 1971 m. baigė Lietuvos koncervatorijos prof.E.Balsio kompozicijos klasę.
Svarbesni kūriniai:Kapričio simfoniniam orkestrui,Preliudas ir fuga dviems fortepijonams, sonata smuikui ir fortepijonui,trys preliudai,fuga ir tokata vargonams,trys dikslendai S.Simkaus dainų temomis:pučiamųjų orkestrui Žemaitiška rapsodija,maršai “Solidus”,”Studentiški pokštai”, “Debiutas”,Jumoreska ir Maršas birbynių kvintetui,Ekspromtas klarnetui ir fortepijonui;dainos mišriam chorui “Senojo smuikininko dienelė”,”Klaipėda mana”;pjesės klarnetui,fleitai,trūbai,trys burleskos fortepijonui ir kt.
J.Domarkas pirmenybę atiduoda instrumentinei muzikai,nes jos tembrų įvairovė,neribotos galimybės žadina fantaziją ir mintį.Raiškūs melodiniai motyvai,jų logiškas ir aktyvus plėtojimas, impulsyvūs,”laužyti” ritmai,sodri harmonija, įdomus metro-ritmo žaismas nuspalvina daugumą J.Domarko kūrinių savitu koloritu ir suteikia jiems ypatingo jaunatviško gyvybingumo,veržlios ekspresijos.Dažnai,ikūnydamas savo sumanymus,kompozitorius pateikia juos per žaismingo humoro prizmę.