Jonas jablonskis
5 (100%) 1 vote

Jonas jablonskis

Jonas Jablonskis (1860 m. gruodzio 30 d. – 1930 m. vasario 23 d.; slapyvardis Rygiškių Jonas) – lietuvių kalbininkas, norminęs literatūrinę lietuvių kalbą.

Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, Maskvos universitete, dirbo korepetitoriumi, raštininku, vėliau dėstė graikų ir lotynų kalbas Mintaujos bei Talino gimnazijose. 1901 ištremtas į Pskovą, kur redagavo A. Juškos lietuvių kalbos žodyną, o 1904 grįžo į Vilnių. Nuo 1922 – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto garbės profesorius.

J. Jablonskio darbai ir veikla buvo ypač reikšminga lietuvių literatūrai pereinant nuo tarmių prie bendrinės kalbos vartosenos. Svarbiausi veikalai: „Lietuvių kalbos gramatika“ (1922), „Lietuvių kalbos vadovėlis“ (1925), „Linksniai ir prielinksniai“ (1928). Redagavo J. Žemaitės, G. Petkevičaitės-Bitės, J. Biliūno ir kitų rašytojų kūrinius. Kartu su mokiniais vertė vadovėlius bei grožinę literatūrą. Išugdė didelį būrį lietuvių kalbos mokytojų, kalbininkų, kurie tobulino bendrinę lietuvių kalbą. 1928 m. gegužės 15 d. buvo apdovanotas LDK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu. Mirė Kauno karo ligoninėje, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Apie Jono Jablonskio kilmę ir šeimą

Prof. habil. dr. ARNOLDAS PIROČKINAS

Ar Jonas Jablonskis esąs tikras lietuvis? Daug zmoniu įtarimą kėlė jo nešiojama savotiška kepuraitė, vadinama jarmulka (ji turi ir šlikės, šašbaudos vardus), ir nelietuviška pavardė. Su šia jarmulka jis pavaizduotas net banknote.

Spręsti apie žmogaus tautybę iš kepurės – juokų darbas. Iki šiol turėjom patarlę: Sulig Jurgiu ir kepurė. Dabar išeitų, kad sulig kepure – Jurgis. Kad butu nuraminit įtarus klausėjai, galima pasakyti, jog Jablonskis tokią kepuraitę ėmė nešioti nusižiūrėjęs į jo laikų nusenusius profesorius. Kaip mūsų jaunuolis, įsivėręs žiedą į nosį, nėra papuasas, taip ir Jablonskis, užsidėjęs jarmulką, neturi jokio ryšio su žydiška kilme.

Kiek sunkiau paaiškinti kalbininko nelietuvišką pavardę. Tačiau ir iš jos spręsti apie žmogaus kilmę labai rizikinga. Beje, ne vieno Jablonskio pavardė nelietuviška. Tačiau kažkodėl niekas neklausia, ar Smetona, Voldemaras, Basanavičius, Dambrauskas, Čepinskas, Šalkauskis, Zalatorius, net Grinius, Černius, Kudirka, Sniečkus dėl savo pavardės nėra tikri lietuviai?

Lietuvių pavardės labai įvairios: esama lietuviškos kilmės, esama paimtų ar sutampančių nelietuviškų. Tačiau kas iš to? Gali būti žmogus su gražiausia lietuviška pavarde, bet biologiškai jis nėra grynas lietuvis. Gali būti ir atvirkščiai: pavardė nelietuviška, bet tarp savo protėvių jis nemena nė vieno kitataučio. Pavardė irgi yra tam tikros rūšies kepurė, todėl pagal ją vargu ar dera spręsti apie žmogaus tautybę. Antai Lietuvoje esama apie 240 šeimų, turinčių Jablonskio ar Jablonsko, Jablansko pavardes. Daugelis jas galėjo paveldėti iš tolimo lenko, baltarusio, ruso ar ukrainiečio, atkakusio XVI ar XVII a. į Lietuvą. Tačiau viena kita šeima turi ją iš protėvio, kurio lietuvišką pavardę Obelėnas, Obelienis ar Obelius koks “geradaris” kunigas per krikštą pakeitė bajoriškai skambančiu Jablonskiu.

Šiandien neįmanoma pasakyti, kieno tolimas palikuonis yra Jonas Jablonskis. Zanavykų vietovardžių ir pavardžių rinkėjas Jurgis Gūžys (žr. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje jo rinkinius: F. 265-84, 23, 135) 1738 m. Kidulių girininkijos inventoriuose rado įrašą, kad Kubilių kaime (vėliau jis vadinamas Kubilėliais) gyvena valstietis Mykolas Jablonskis, valdantis ketvirtį valako. Kitas įrašas yra iš 1775 m.: Kubilėlių kaimo gyventojas Andrius Jablonskis valdo trečdalį valako.

Tai, kad abu XVIII a. Jablonskiai gyveno tame pačiame kaime, iš kurio yra kilęs ir Jonas Jablonskis, ir jo tėvas Juozapas, leidžia manyti, kad tarp jų esama giminystės ryšio: ko gero, Juozapui Jablonskiui Andrius yra senelis, o šiam Mykolas – taip pat senelis. Bet tai tik spėliojimas. Reikėtų ieškoti dokumentų, kurie užpildytų tarpus tarp šių Jablonskių. Šiaip ar taip, Jablonskių Kubilėlių kaime gyventa jau XVIII a. pradžioje.

Kol Jablonskių šeimos genealogijai neturime daugiau duomenų, šiuo kartu verčiau pamėginkime apibūdinti Jono Jablonskio šeimą, kurioje gimė, augo ir brendo didysis lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas ir lietuvių tautos kultūros ugdymui paaukojęs savo gyvenimą žmogus. Pasiknisus po Lietuvos valstybės istorijos archyve (Gerosios Vilties g. 10) esančius dokumentus, ypač pasklaidžius Kudirkos Naumiesčio (tada Vladislavovo) metrikų knygas, atsirado daug naujų duomenų, kurie gerokai keičia Jablonskių šeimos aprašymą mano knygoje “Prie bendrinės kalbos ištakų”.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 729 žodžiai iš 2413 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.