Jonas jablonskis1
5 (100%) 1 vote

Jonas jablonskis1

PANEVĖŽIO VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ

FAKULTETAS

Ekonomikos pagrindai

REFERATAS

PASIŪLA IR PAKLAUSA

Atliko : S-4 grupės studentas

Arvydas Putrimas

Tikrino : J.KarinauskienėPanevėžys, 2005

Jonas Jablonskis

Didysis mūsų kalbos ugdytojas Jonas Jablonskis gimė 1860 m.

Kubilėlių kaime, netoli Kudirkos Naumiesčio. Pradinę mokyklą lanke

Naumiestyje, o gimnaziją Marijampoloje. 1881 m. Įstojo į Maskvos

universitetą, kur studijavo klasikinę filologiją (lotynų ir senovės

graikų kalbas).

Baigusiam universiteto studijas J. Jablonskiui, kaip lietuviui,

caro valdžia neleido dirbti mokytoju Lietuvoje. Todėl jis ketverius

metus vertėsi įvairiais atsitiktiniais darbais arba privačiai mokė

turtingųjų vaikus. Tik 1889 m. Jam pavyko įsitaisyti mokytoju

Mintaujos (dab. Jelgavos, Latvijos Respublikos) gimnazijoje, netoli

nuo Lietuvos. Iš čia J. Jablonskis dažnai atvygdavo į Lietuvą, rinko

kalbos duomenis. Tai carinei valdžiai nepatiko, ir 1896 m. jį iškėlė

į Taliną. J. Jablonskis greit užmezgė glaudžius ryšius su rusų

kalbininkais F. Fortunatovu ir A. Šachmatovu. Tačiau po kelerių metų

caro valdžia J. Jablonskį atleido iš darbo. Kiek pagyvenusį

Žeimėlyje pas gimines, 1902 m. ištrėmė į Pskovą.

1903m. J. Jablonskiui leidžiama apsigyventi Šiauliuose. Čia jis

mokė vietos inteligentų vaikus lietuvių kalbos ir rinko kalbos

duomenis. 1904 m. persikėlė į Vilnių, kur iš pradžių, panaikinus

spaudos draudimą, teisė pradėtų leisti lietuviškų laikraščių kalbą,

vėliau vertėsi spausdindamas taisyklinga kalba parašytas pigias

lietuviškas knygas. 1906 m. jam pasisekė įsikurti Panevėžyje. Čia

rašė straipsnius bei recenzijas apie kalbą, su mokiniais vertė iš

rusų kalbos pedagogines knygas. 1908 m. gavo lotynų kalbos mokytojo

vietą Breste. Po ketverių metų persikėlė į Gardiną, kur jį užklupo

Pirmasis pasaulinis karas. Artėjant frontui, J. Jablonskis kartu su

gimnazija evakavosi į Veližą, o vėliau į Voronežą, kur buvo susibūrę

daug lietuvių pabėgelių. Čia mokė lietuvių ir lotynų kalbų

įsteigtose lietuvių gimnazijoje. Dėl ligos jau nebegalėjo vaikščioti

ir į pamokas jį tekdavo vežti račiukais. Tačiau, nepaisydamas

silpnos sveikatos, J. Jablonskis ir toliau įtemptai dirbo.

1918 m. vasarą J. Jablonskis sugrįžo į Lietuvą. Apsigyveno

Vilniuje, o 1919 m. Vilnių okupavus Lenkijai, persikėlė į Kauną.

Čia vadovavo vidurinių mokyklų mokytojų kursams. 1922 m. įkūrus

universitetą, išrenkamas jo profesoriumi. Kol leido sveikata, dėstė

universitete. Dirbo labai daug iki pat mirties (1930 m.).

Per visą savo gyvenimą J. Jablonskis nepaisydamas kovojo su

lietuvių bendrinės kalbos negerovėmis. Jis buvo didžiausias mūsų

rašomosios kalbos tobulintojas. Daugiausia sielojosi dėl mūsų kalbos

ateities, ypač rašomosios kalbos sunorminimo, visokių šiukšlių

išvalymo.

Svarbios J. Jablonskio gramatikos. Jose nustatytos ir įteisintos

rašomosios kalbos normos. Reikšminga jo knyga „Linksniai ir

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 434 žodžiai iš 862 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.