Jonava
5 (100%) 1 vote

Jonava

Jonava

Geografinė charakteristika

Jonava, su 37 tūkstančiais gyventojų, randasi abiejose Neries upės krantuose, į pietus nuo Šventosios upės žiočių. Jonava yra Lietuvos pramonės centras. Jonavos augimą labai įtakojo geri santykiai su aplink esančiais miestais: Kaunas, Kėdainiai, Ukmergė. Pirmą kartą senovės raštuose Jonava minima XVIII amžiaus viduryje. Jonavoje esanti Skarulių bažnyčia yra viena iš daugelio Lietuvoje esančių architektūrinių paminklų, kuriuose atsispindi gotikos ir renesanso požymiai. Jos vidų puošia XVIII amžiaus menų dirbiniai.

AB „Achema“

Akcinė bendrovė „Achema“ yra įsikūrusi Jonavos mieste, šalia Neries ir Šventosios upių santakos. Šią gamyklos vietą lėmė patogi geografinė padėtis. Čia praeina svarbios šalies automagistralės ir geležinkelio linijos, jungiančios įmonę su didžiaisiais Lietuvos miestais bei neužšąlančiais Baltijos jūros uostais.

AB “Achema” – didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja šalyje bei didžiausia tokia pobūdžio gamykla Baltijos šalyse.

Pagrindinė įmonės veikla – azoto trąšų, birių trąšų mišinių, skystų trąšų kambario ir lauko augalams, amoniako, azoto rūgšties, metanolio, formalino, KF dervų, klijų (PVAD), angliarūgštės, deguonies, azoto, vandens emulsinių dažų, bazinio aliuminio sulfato tirpalo gamyba ir prekyba.

AB “Achema” dirba virš vieno tūkstančio žmonių, per metus ji pagamina ir realizuoja virš vieno milijono tonų trąšų.

Istorija

Bendrovės pradžia 1962 m., kada netoli Jonavos miestelio, Šventosios ir Neries upių santakoje, buvo pradėta statyti azoto trąšų gamykla. Šią gamyklos vietą lėmė patogi geografinė padėtis. Čia praeina svarbios šalies automagistralės ir geležinkelio linijos, jungiančios įmonę su didžiaisiais Lietuvos miestais bei Baltijos jūros uostu. Po pustrečių metų intensyvių darbų, 1965 m. vasario 9 d., pradėtas gaminti sintetinis amoniakas. Ši data ir laikoma įmonės įkūrimo data, o kartu ir didžiosios chemijos pradžia Jonavoje.

1968 Metanolio gamybos pradžia

1971 Karbamido gamybos pradžia

1972 Azoto rūgšties gamybos pradžia

1973 Amonio salietros, karbamido formaldehido dervų (KFD) ir polivinilacetato

dispersijos (PVAD) gamybos pradžia

1989 Įstojimas į Tarptautinę trąšų gamintojų asociaciją (IFA)

1994 VĮ „Azotas“ privatizacija – AB „Achema“ įkūrimas

1995 Karbamido – amonio salietros tirpalo (KAS) gamybos pradžia

1995 Achema tampa Inžinerinės Ekologijos Asociacijos (IEA) nare

1997 Įmonė tampa Europos trąšų gamintojų asociacijos (EFMA) komitetine nare

1998 Sertifikavimas pagal tarptautinį ISO 9002 kokybės standartą

1999 Aliuminio sulfato tirpalo gamybos pradžia

2000 Sertifikavimas pagal tarptautinį ISO 14001 aplinkos apsaugos valdymo

standartą

2001 AB, UAB dukterinių įmonių susijungimas, koncerno “Achemos Grupė”

įkūrimas

2003 Kalcio amonio salietros (KAN) gamybos pradžia

2003 Achema tampa Europos trąšų gamintojų asociacijos (EFMA) tikrąja nare

Jonavos mokyklos

„Lietavos“ pagrindinė mokykla (186) „Santarvės“ vidurinė mokykla (96) „Senamiesčio“ vidurinė mokykla gimnazija (678) 2-oji vidurinė mokykla (3) Jeronimo Ralio vidurinė mokykla (642) Justino Vareikio pagrindinė mokykla (189) Pagrindinė mokykla (78) Raimundo Samulevičiaus pagrindinė mokykla (222) Suaugusiųjų švietimo centras (11)

Viešieji muziejai

J. Ralio vidurinės mokyklos istorinis muziejus J. Vareikio vidurinės mokyklos istorinis muziejus J. Vareikio vidurinės mokyklos etnografinė svetainė J. Vareikio vidurinės mokyklos geologijos muziejus “Granitas” R. Samulevičiaus vidurinės mokyklos istorinis muziejus „Santarvės“ vidurinės mokyklos istorinis muziejus Jonavos pagrindinės mokyklos etnografinė svetainė Jonavos gimnazijos muziejus
Ruklos vidurinės mokyklos istorinis-etnografinis muziejus Užušalių pagrindinės mokyklos istorinis ir etnografinis muziejus Žeimių vidurinės mokyklos etnografinė svetainė Panoterių P. Vaičiuno pagrindinės mokyklos etnografinis muziejus

Istorinė charakteristika



Pasaulyje Jonavų yra labai daug. Vietovardžiai Jonavos, tai: „Pavadinimai paplitę vėlesnėje epochoje (VII amžiuose), kada keletas karalių ir didelių įmonių Jonų populiarino Ą’ vardą…“. Taip parašyta 1882 m. Lenkiškos Karalystės Geografiniame Žodyne 1880 – 1902 m. Toliau ten rašoma: „Gyvenvietės su Jonavų ir Jonavėlių pavadinimais, … išsistatė naujų kaimų ir palivarkų iškirstose giriose…“ Taip kaip ir mūsų Jonavai aukščiau minėto vyskupo tėvas Domininkas, apie kurį šis sūnus rašė, kad jo tėvas: „turėjo polinkį visada į statybas ir ūkininkavimą su didžiausiu noru visą laiką kertant miškus, kasant vagas ir griovius, sausinant pelkes, jis taip pat pastatė pirmą namą Jonavoje iki šiolei tankiame miške… Tame geografiniame žodyne apie Jonavas toliau: „…Daugiausiai atsirado gyvenviečių su šiuo (Jonavos) pavadinimu pastaruoju laiku…“ šie žodžiai parašyti 1882 m. Vietovardžių „Jonavos“ gausybę byloja minėtame geografijos žodyne toliau sakinys: „Pačios kongreso karalystės pakraščiuose nuo 1827 m. padavė sąrašą 17 vietovių, o Zinbergo Skorovidžiuose nuo 1874 m. 47 gyvenvietės su šiuo pavadinimu. Augustavo Pinsko, Sokolkos, Gardino, Eobruisko, Suvalkų, Vileikos, Nemuno Trakų apskrityse, prie Ašmenėlės upės, Švenčionių paviete, …, o taip pat Rusijos miestas Ivanovo, – tai irgi išvertus – „Jonava“. Jono vardu skamba Džorštaunas, Johanesburgas ir pan… Šv. Jono Krikštytojo vardas labai svarbus visame pasaulyje. Ne atsitiktinai 1750 nuo Kristaus gimimo metais buvo suteikta ne tik privilegija kurtis Jonavai, bet ir apie tuos pačius metus pastatyta pirmoji (medinė) Jonavos, bažnyčia suteikusi galimybę kurtis miestelyje ir kitų tikėjimų gyventojams.

Įsikūrimas

Prie Neries ir jos intakų gausu akmens amžiaus stovyklų (Kurmagaloje ir Skarulių kaimo apylinkėse). Kultūros, prekybos ir amatų vystymuisi didelį vaidmenį suvaidino keliai, kurie aprašomi net kronikose. Minima brasta Skarulių kaimo apylinkėse. Reikėtų manyti, kad Neries upę įveikti galima buvo kiek aukščiau Neries ir Šventosios upių santakos vadinamoje Žirgo rėvoje. Jos pavadinimas tai ir lyg patvirtina upės įveikimą žirgais. Prie šio kelio ir išaugo Skarulių miestelis, davęs pradžią Jonavai. Ne atsitiktinai Kauno miesto tvirtovės šiauriniai vartai XVII amžiaus viduryje buvo vadinami Skarulių vartais. Miestui plečiantis, vėliau šis kelias į Skarulius gavo Jonavos gatvės pavadinimą. Jonavos miesto įsikūrimui ir vystymuisi ne mažą vaidmenį suvaidino Kauno miestas. Važiuojant iš Kauno, kai, plentas prie Šveicarijos pradeda leistis į vaizdingą Neries slėnį, plentas tiksliu tiesumu nutaikytas į Skarulių bažnyčią. Tai ir įrodymas, kad Jekaterina II-oji, tiesdama iš Sankt Peterburgo traktą į Varšuvą, pasinaudojo senuoju Lietuvos keliu. Ties posūkiu į Jonavą kelias nuo bažnyčios pakeitė, kryptį supylus geležinkelio pylimą. Kauno teisėjas Jonas Kosakovskis, dardėdamas karieta link šios Šv. Onos bažnyčios, pasipiršo ir vedė Skarulių žemių savininko ir didiko dukrą Oną Skarulskaitę. Pagal senų žmonių pasakojimus, ji buvo vadinama vyro vardu pridėjus ištekėjusios priesagą „-ova“ (nuo vardo „Jan buvo praminta „Janova“). Taip IX amžiuje buvo vadinamas Jonavos miestelis. Dar ankščiau „Januv“, Jonų miesteliu.

Šiuo metu Jūs matote 61% šio straipsnio.
Matomi 1054 žodžiai iš 1730 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.