Joniškio rajonas
5 (100%) 1 vote

Joniškio rajonas

11

Teritorija:

Joniškio rajonas užima 115,2 tūkst. ha teritoriją ir turi 78 km ilgio sieną su Latvija. Joniškio rajonas – tipiškas žemės ūkio rajonas. Žemės ūkio naudmenos sudaro apie 73 proc. viso ploto, 96 proc. naudmenų – ariamoji žemė. Rajono žemės – vienos derlingiausių respublikoje – įvertintos 50 ekonominių balų.

Joniškio rajone vandenys užima 2348,69 ha. Rajone yra vienas 6,2 ha ploto ežeras bei 24 tvenkiniai. Per rajoną teka Mūša, Sidabra, Švėtė, nemažai smulkių upelių.

Joniškio rajone miškai užima 23097 ha, iš jų: valstybiniai – 19097 ha, privatūs ir numatomi privatizuoti – 4000 ha. Rajono miškingumas – 17,4 proc.

1992 m. rajone įkurtas Žagarės regioninis parkas. Rajono teritorijoje yra apie 350 kultūros vertybių, 3 valstybiniai draustiniai (Mūšos Tyrelio kraštovaizdžio draustinis, Vilkijos hidrografinis draustinis, Pabalių botaninis draustinis), 3 savivaldybės paskelbti botaniniai draustiniai (Eglynlaukio, Švėtės slėnio ir Satkūnų).

Gyventojai:

Joniškio rajone šiuo metu yra 34344 gyventojų, iš jų 95,9 proc. lietuviai. 42,6 proc. visų rajono gyventojų gyvena miestuose (Joniškyje ir Žagarėje), 57,4 proc. – kaimuose.

Žemės ūkis. Didelę Joniškio rajono teritorijos dalį užima lygumos. Žemės ūkio naudmenos bendrame žemės plote Joniškyje -72,84 proc.. Paplitę derlingi dirvožemiai.- daugiausiai lengvo priemolio, velėniniai glėjiški ( nujaurėję arba išplauti ), velėniniai karbonatiniai nujaurėję, velėniniai puveniniai glėjiniai, yra pelkinių, velėninių jaurinių, aliuvinių. Ne daug ne žemės ūkio naudmenų (miškų, vandens telkinių). Joniškio rajone yra didžiausia Šiaulių apskrityje ariamos žemės dalis žemės ūkio naudmenose (atitinkamai 69,53 ir 66,02 proc.). Mažiausias pievų ir natūralių ganyklų plotas žemės ūkio naudmenose – 2655 ha arba 2,3 proc. viso ploto. Didžiausia sodų ir uogynų dalis žemės ūkio naudmenose – 1,01 proc.

Joniškio rajone vyraujant lengvų ir vidutinių priemolių žemėms auginami techiniai augalai – tai tokie augalai, kurie auginami pramonei: linai, bulvės, ..Linų auginimas mechanizuotas, auginami pluoštu.

Sėjomainos – tai ariamos žemės naudojimo būdas, kai ji suskirstyta į vienodo dydžio ir panašaus derlingumo laukus, kuriuose žemės ūkio augalai kaitomi pagal iš anksto nustatytą tvraką atsižvelgiant į ūkio dirvos derlingumą ir ekonominę padėtį. Lietuvos klimato sąlygomis vienus augalus pvz javus auginti toje pačioje vietoje negalima dėl įvairių negerovių, ligų, kenkėjų, piktžolių, todėl yra reikalinga sėjomaina. Kiekviename ūkyje gali būti 1 arba kelios sėjomainos. Sėjomainoje gali būti auginama nuo kelių iki keliolikos augalų rūšių ir jie visi vadinami pasėliais.Labai svarbu kiekvienam ūkiui parinkti tinkamą pasėlių struktūrą. Ją lemia : gamtinės sąlygos ( klimatas, dirvožemis ); rinkos sąlygos ( produktų paklausa ir klaidos ); auginimo sąlygos ( ūkio finansiniai ištekliai ir augalų auginimo išlaidos ); sezoninių darbų tolygus pasiskirstymas; būtinybė palaikyti ir gerinti dirvų derlingumą.

Ūkyje gali būti 1 arba kelios sėjomainos. Viena sėjomaina įrengiama tada, jei dirvožemiai yra gana vienodi – Nagrinėjamame Joniškio rajono Kirnaičių kadastro vietovės dalyje vyrauja maždaug vienodi dirvožemiai todėl parinkta viena sėjomaina. Tačiau jei dirvožemio savybės skirtųsi, tai sėjomainos galėtų būti kelios. Projektuojant jas taip pat reikia atsižvelgti į dirvos užmirkimą – Joniškio rajone dirvožemiai lygūs, nusausinti, juose gali augti visi žemės ūkio augalai.

Dirvos savybėms ir derlingumui turi didelės reikšmės ne tik sorbuotų jonų kiekis, bet ir jų sudėtis. Geriausiai augalai auga neautraliose arba silpnai rūgščiose dirvose ( ph 6 – 6,5 ). Joniškio rajone vyrauja rūgščios dirvos ( mažiau kaip 5,5 ), todėl juose gerai auga linai, bulvės, rugiai, avižos..Rūgšti dirvožemio reakcija slopina daugelio nuodingų mikroorganizmų veiklą, susilpnėja azoto jungimasis iš oro, atsiranda augalams nuodingi grybai ir bakterijos, todėl dirvos derlingumui padidinti rūgščias dirvas reikia kalkinti.

PRIEŠEROZINĖS PRIEMONĖS

Nuardytieji ( eroduotieji ) – dirvožemiai, pažeisti paviršiumi tekenačio vandens ( dirvožemio erozija ), vėjo ( dirvožemio defliacija ) arba žemės ūkio padargų ( dirvožemio mechaninis ardymas ). Dirvožemio pažeidimo būdas ir intensyvumas priklauso nuo reljefo, klimato, augalijos, dirvožemio granuliometrinės sudėties, žmogaus ūkinės veiklos. Dirvožemio erozija vyksta kalvotuose plotuose, o defliacija – lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 703 žodžiai iš 1339 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.