Joniškio rajono ssgg analizė
5 (100%) 1 vote

Joniškio rajono ssgg analizė

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………….3

1. Rajono gyvenamoji aplinka……………………………………………………………………….4

1.1 Teritorija, gyventojų skaičius, gyvenamoji vietovė …………………………………..5

1.2 Saugomos gamtinės teritorijos ir kultūros paveldo objektai………………………..5

1.3 Gyventojų skaičiaus statistiniai rodikliai…………………………………………………..7

1.4 Kultūros ir sporto, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigos…………………………..8

2. Rajono ekonominė veikla…………………………………………………………………………..9

2.1 Pagrindinės ūkio šakos, verslai, žemės ūkio veikla…………………………………….9 2.2Turizmo ir poilsio infrastruktūra ir verslas………………………………………………..11

3. SSGG ANALIZĖ………………………………………………………………………………………..14

3.1 STIPRYBĖS…………………………………………………………………………………………14

3.2 SILPNYBĖS………………………………………………………………………………………..14

3.3 GRĖSMĖS…………………………………………………………………………………………..14

3.4 GALIMYBĖS………………………………………………………………………………………14

Išvados ir pasiūlymai……………………………………………………………………………………………16

Literatūra……………………………………………………………………………………………………………18

Įvadas

Šiame darbe pristatoma Joniškio rajono ekonominė, socialinė ir kultūrinė veiklos analizė.

Joniškio rajono plotą sudaro 1153 km2. Rajonas turi valstybinę sieną su Latvijos respublika.

Rajone yra tik pora nedidelių ežerų, didesnis skaičius teka upelių, ne tiek daug upių, dirbtinų tvenkinių .

Pagrindinis darbo tikslas apžvelgti rajono gyvenamąją aplinką ir įvertinti ekonominės(gyvenamosios) veiklos aktyvumą. Tam, kad pasiekti norimų rezultatų reikia apžvelgti rajono teritoriją, išnagrinėti gyvenamosios vietovės aplinką, jų skaičių, saugomų gamtinių teritorijų, Joniškio rajonas turtingas kultūros paveldo objektais, kurių rajone apie 200, bet kalbant apie dvarus jų būklė prasta, reikalaujanti rekonstrukcijų.

Teko peržiūrėti gyventojų skaičiaus statistinius duomenis tai ir gimstamumas, mirtingumas, natūralus prieaugis. Rajono padėtis šiuo klausimu ne kokia, nes mažėja gimstamumas ir kasmet auga mirusiųjų skaičius. Taip pat reikia žinoti atvykusiųjų ir išvykusiųjų skaičių. Tampa aišku, kad migracijos procesų tendencijos yra kritiškos.

Sužinoma daug įvairių duomenų pavyzdžiui, kad Joniškio rajone mažėja gyventojų skaičius, auga nekvalifikuotų bedarbių dalis. Statistikos duomenys rodo, kad rajone mažėja jaunimo, nes jis emigruoja, ten pasilieka gyventi, lieka senyvo amžiaus žmonės, kvalifikuoti darbininkai dėl geresnio užmokesčio taipogi linkę emigruoti. Tampa aišku, kad migracijos procesų tendencijos yra kritiškos. Mažas atlyginimas, sunkus pragyvenimas skatina ieškoti kitų būdų ir priemonių padidinti pajamas.

Iš turimų duomenų kokios tautybės gyventojų gyvena Joniškio rajone, kad žemas gyventojų išsilavinimo lygis, to nepakanka plėtojant verslus.

Tenka nagrinėti ir įvertinti kultūros ir sporto, švietimo, o taip pat ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą. Labai svarbu išlaikyti esamas mokyklas.

Kažkodėl Joniškio rajone sportinė veikla nėra aktyvi tikėtina, kad to priežastis tinkamos sportinės infrastruktūros nebuvimas, kultūros centrų atsiribojimas nuo tokios veiklos vykdymo.

Nagrinėta ir vertinta turizmo bei poilsio veikla, infrastruktūra. Rajonas turi gražių, kviečiančių apsilankyti turizmo įmonių ir poilsio namų, kavinių ir barų. Nors rajonas ir turtingas kultūros paveldais, tačiau turizmo infrastruktūra nėra išvystyta, lankytojams trūksta informacijos, trūksta tualetų, atokvėpio aikštelių, informacijos apie maitinimo įstaigas, kempingų keliautojams „namelių ant ratų“.

Joniškio rajonas – vienas iš labiausiai agrariškų regionų Lietuvoje. Apžvelgus žemės ūkį ir pagrindinės ūkio šakas sužinome, kad įmonės ar ūkininkai dažniausiai specializuojasi auginti grūdines kultūras, cukrinius runkelius ir rapsus. Gal todėl Joniškyje yra nemažai įmonių, užsiimančių būtent grūdų ir trąšų prekyba, perdirbimu ir saugojimu nors yra ir keletas žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių.

Rajone dominuoja žemų technologijų pramonė – žemės ūkio produkcijos gamyba ir perdirbimas, medienos gamyba ir kita darbo jėgai imli gamyba.

Joniškio rajonas socialinis – ekonominis vystymasis didele dalimi priklausys nuo tolimesnės žemės ūkio sektoriaus, kaimiškųjų vietovių plėtros.

Verslo vystymuisi verslininkai įgyję nepakankamai ir
teisinių, ir vadybinių žinių.

Pagal išnagrinėtus, įvertintus, išanalizuotus, apžvelgtus duomenis galime sudaryti SSGG analizę ir pateikti išvadas ir pasiūlymus, visa tai atlikta ir pateikta darbo pabaigoje.

1. Rajono gyvenamoji aplinka

1.1 Teritorija, gyventojų skaičius, gyvenamoji vietovė

Joniškio rajono plotas 1153 km2. Rajono administracinis centras Joniškis, 37 km nuo Šiaulių. Didžioji rajono dalis išsidėsčiusi pietinėje Žiemgalos žemumos dalyje, kur netoli sienos su Latvija yra žemiausia rajono vieta – 34 m. Aukščiausia rajono vieta (94 m) yra rajono pietvakariuose, Linkuvos kalvagūbryje, skiriančiame Žiemgalos žemumą nuo Ventos vidurupio ir Mūšos – Nemunėlio žemumų pakraščių.

Rajone priskaičiuojami 49 upės ir upeliai, 28 dirbtiniai vandens telkiniai, 2 ežerai. Joniškio rajone naudojamas požeminis vanduo, yra 25 vandenvietės )

Per rajoną teka Mūša, Sidabra ir Švėtė, nemažai smulkių upelių. Miškingumas 16%, daugiausia mišrūs miškai. Didžiausi – Tyrelio, Žagarės, Didmiškis.

Joniškio krašte jaučiama pietinės Latvijos ekonomikos ir etnografijos įtaka, pastebimas šio krašto gyventojų panašumas į žmones gyvenančius kaimyninės Latvijos pietuose .

Šiuo metu Lietuvos – Latvijos siena yra delimituota ir visiškai demarkuota. Esamas sienos režimas užtikrina patenkinamą laidumą ir pasienio gyventojų ryšių funkcionavimą.

Joniškio rajono šiaurine dalimi tęsiasi 68 km Lietuvos Respublikos valstybinė siena su Latvijos Respublika. Rajone yra du sienos kirtimo punktai: Kalvių ir Žagarės. Atstumas tarp šių postų apie 30 km.

2007 metų pradžioje gyventojų skaičius buvo 30 429, o 2006 metais rajone gyveno 30 822 gyventojai, iš jų 13 168 gyveno mieste, 17 654 – kaime. Darbingo amžiaus buvo 18 236 arba 59,2 proc., 20,6 proc. sudarė pensinio amžiaus asmenys. Demografinė situacija rajone dėl vykstančių socialinių procesų ir pokyčių visuomenės vertybių sistemoje toliau blogėjo: tiek natūralus prieaugis, tiek migracijos saldo buvo neigiami, todėl rajono gyventojų skaičius per 2006 metus sumažėjo beveik 400. Gyventojų tankumas rajone 27,3 gyventojai 1 km , lyginant su kitais Šiaulių apskrities rajonais yra vidutinio dydžio.

Nors Joniškio rajonas yra pasienio rajonas, bet pagal gyventojų sudėtį jis yra homogeniškas, net 97,2 proc. jame gyvena lietuvių tautybės gyventojų, likusi dalis – 1,2 proc. rusų, 0,4 proc. latvių. Kitų tautybių gyventojai sudaro nežymią dalį.

Tautybė

Lietuvių Lenkų Rusų Baltarusių Ukrainiečių Žydų Vokiečių Totorių Latvių Čigonų

31092 47 367 61 60 4 15 2 125 53

Joniškio rajone pagal religijos išpažinimą 71,5 proc. gyventojų yra katalikų, 0,5 proc. stačiatikių, 0,4 proc. evangelikų liuteronų, 27 proc. gyventojų nenurodė savo priklausomybės kuriai nors religinei bendruomenei.

Išsilavinimas

aukštasis aukštesnysis vidurinis pagrindinis pradinis

Šiaulių apskritis 91 197 260 167 229

Joniškio r. sav. 65 187 222 198 266

Nagrinėjant gyventojų išsilavinimą, matyti, kad Joniškio rajono savivaldybėje daugiausia gyventojų (26,6 proc.) turi pradinį išsilavinimą. 19,8 proc. gyventojų yra įgiję pagrindinį, o 22,2 proc. – vidurinį išsilavinimą. Aukštesnįjį išsilavinimą turi 187 gyventojai iš 1000, o aukštąjį – iš 1000 tik 65 gyventojai. Mažas rajono savivaldybės gyventojų su aukštuoju išsilavinimu išsilavinimu skaičius stabdo gyvenimo gerėjimo kokybės tempą.

Rajono darbo rinką neigiamai veikia gyventojų skaičiaus mažėjimas, darbo jėgos senėjimas, žemas rajono gyventojų išsilavinimas. Gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijos kaimo vietovėse net 2,7 karto didesnės nei Lietuvos.

Gyvenamosios vietovės labai smulkios, kaimai iki 10 gyventojų sudaro 42,3 proc., o iki 50 gyventojų – 30,5 proc. visų kaimų ir viensėdžių. Kaimo gyvenviečių būstai ir teritorijos inžinerinė įranga nusidėvėję, jų masinio atnaujinimo tikimybė mažai tikėtina.

Rajone yra 2 miestai, tai Joniškis ir Žagarė, 2 miesteliai Skaistgirys ir Kriukai. Skaistgirys pakankamai stiprus, jame gyvena 901 gyventojų ir jis atitinka miestelio statuso reikalavimus, o Kriukų miestelį ateityje reikia stiprinti. Yra 4 kaimai, kuriuose gyventojų daugiau nei 500, 13 kaimų, kuriuose gyventojų yra virš 300. Joniškio rajone 33 gyvenamosios vietovės turi nuo 100 iki 300 gyventojų. Iš jų teritoriniu požiūriu, sprendžiant kokybišką gyvenamąją aplinką, svarbesnės būtų – Jurdaičiai, Daunoriškės, Lieporai, Beržėnai, Jankūnai, Pošupės, Jakiškiai (kartu

su Maironiais), Juodeikiai – kaip kaimai, turintys savo istoriškai susiklosčiusį urbanizuotos vietovės unikalumą. Joniškio rajonas suskirstytas į 10 seniūnijų. Iš jų pagal plotą didžiausia Žagarės seniūnija, o mažiausia Rudiškių.

Kaimo gyvenamosios vietovės pakankamai gerai išsidėstę Joniškio ir Žagarės miestų

atžvilgiu, geras transporto ryšys, pakankamai išvystyta paslaugų sritis, palyginti mažas

nusikalstamumo lygis.

Puiki galimybė Joniškio rajone pigiai įsigyti nekilnojamąjį turtą, tačiau būtina gerinti gyvenamųjų vietovių inžinierinę infrastruktūrą. Pastebimas darbo jėgos trūkumas paslaugų, statybos ir kitose srityse.

Pakankamai tankus ir tolygiai
išsidėsčiusių gyvenamųjų vietovių tinklas Joniškio savivaldybės teritorijoje yra gera prielaida kurtis tolygiai gyvenamųjų vietovių sistemai.

Joniškio rajonas – vienas rečiausiai apgyvendintų (41 iš 60) savivaldybių Lietuvoje.

1.2 Saugomos gamtinės teritorijos ir kultūros paveldo objektai

Joniškio rajone yra apie 200 kultūros paveldo objektų. Iš jų apie 30 archeologinių objektų. Šioje teritorijoje 3 piliakalniai. Kadangi ilgą laiką nebuvo nustatytas Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių statusas, ši tradicija gyvavo iki šių laikų. Joniškio rajonas, kaip ir kiti Šiaurės Lietuvos rajonai neišsiskiria itin gausia gamtos paminklų įvairove, gyvosios gamtos paminklų yra 12, o negyvosios – 15. KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2007 m. patikrino ir patikslino keletą archeologinių vietų: Kriukų, Dvareliškių kapinynas, Linksmėnų, Kurmaičių kapinynas, Kalnelio piliakalnis su gyvenviete

Joniškio savivaldybės teritorijoje yra 2 urbanistinio paveldo objektai, įrašyti į Kultūros vertybių registrą įrašyti: Joniškis ir Žagarė . Joniškio kultūrinę urbanistinę vertę sumenkino XX a. septintojo ir aštuntojo dešimtmečių pastatai ir plano struktūros pakeitimai. Apsaugos specialiuosius planus reikėtų parengti Žagarės miestelio ir Joniškio miesto urbanistikos paveldo teritorijų ir jų apsaugos zonų riboms bei tvarkybos reglamentams nustatyti. Laikotarpyje, kol šie planai neparengti, būtina siekti išsaugoti išlikusius Žagarės ir Joniškio istorinių centrų senosios erdvinės kompozicinės struktūros bruožus. Viešąsias erdves, susiklosčiusias prie kultūros paveldo objektų, tikslinga naudoti pagal autentišką arba artimą jai paskirtį. Siekiant stiprinti Žagarės ir Joniškio istorinių centrų patrauklumą ir gyvybingumą tikslinga numatyti ir įgyvendinti socialinės plėtros priemones, skirtas išlaikyti ir stiprinti miestelių vietos bendruomenes, aktyviau įtraukti vietos gyventojus į aplinkos planavimo ir kultūros paveldo išsaugojimo procesus.

Savivaldybės teritorijoje yra 9 dvarai. Daugumos jų būklė yra prasta ar avarinė. Tarybiniais metais dvarai buvo suskaidyti. Kai kurie sodybų pastatai pritaikyti sandėliavimui arba palikti be panaudojimo ir be priežiūros. Kai kurie dvarų pastatai buvo pritaikyti kaimo mokykloms, pristatyti priestatai. Tai sąlygojo geresnę jų priežiūrą ir išlikimą. Pakeitus dvarų paskirtį, jų vidaus ir lauko architektūra pakito.

Joniškio rajono savivaldybės kraštotvarkos ir architektūros skyriaus viena iš funkcijų – rūpintis kultūros paveldo vertybių apsauga savivaldybės teritorijoje. Skyriuje dirba paveldosaugos vyriausioji specialistė.

Joniškio rajone 10 – 15 km spinduliu yra išsidėsčiusios 9 kaimo kapinių koplyčios, priskirtos sakraliniams kultūros paveldo objektams. Pastatyti 5 memorialiniai paminklai.

Joniškio rajone yra Žagarės regioninis parkas. Regioninio parko teritorijoje yra archeologinio (Žagarės piliakalnis su gyvenviete, vadinamas Žvelgaičio kalnu; Žagarės piliakalnis II su gyvenviete, vadinamas Raktuvės kalnu ; pilkapynas , architektūros paveldo (Žagarės bažnyčia ; Žagarės dvaras ), šiaurinėje saugomos teritorijos dalyje yra Žagarės miestelis – viena didžiausių regioninio parko vertybių.

Žagarės dvaro ansamblis galutinai suformuotas XIX a. pabaigoje. Šiuo metu dvaro rūmuose įsikūręs senelių globos skyrius bei internatas. Labai ryškus dvaro sodybos akcentas yra žirgyno, maniežo ir ratinės kompleksas. Kadangi tuometiniai savininkai domėjosi, kaip ūkininkaujama ir prižiūrimi gyvuliai Anglijoje, jie stengėsi perimti šios šalies techninės įrangos naujoves ir architektūros madas. Žirgynas, maniežas ir ratinė 1973–1981 m. buvo renovuoti. Maniežo perdanga atkurta pagal išlikusius elementus. Dauguma išorės ir vidaus architektūrinių elementų restauruota. Stogai uždengti šiferio lakštais. Šiuo metu arklidės naudojamos pagal pirminę paskirtį – čia veisiami ir treniruojami žirgai, organizuojamos varžybos, teikiamos jodinėjimo paslaugos. Žagarės dvaro parke yra unikalių retų, Lietuvos teritorijoje mažai kur augančių medžių – bukų, maumedžių, riešutmedžių. Šiuo metu parko priežiūra rūpinasi Žagarės regioninis parkas – tvarko teritoriją, stengiasi atgaivinti senus želdinius bei skiria ypatingą dėmesį sudygusių vertingų želdinių rūšių puoselėjimui.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1946 žodžiai iš 6467 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.