Jono jablonskio sukurti naujadarai4
5 (100%) 1 vote

Jono jablonskio sukurti naujadarai4

Dabar netgi sunku įsivaizduoti, kokia linkme būtų pakrypusi lietuvių kalbos raida vėlesniais laikais, jeigu dar XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje šios kalbos normoms nebūtų padėjęs tvirtesnių pagrindų Jonas Jablonskis. Nė vienas kalbininkas nėra sukūręs tiek daug naujadarų lietuvių kalbai, kiek Jablonskis, tačiau ir niekas už jį nėra jų tiek daug taisęs ir išmėtęs iš mūsų kalbos.

Vieni iš pirmūjų kalbininko taisytų naujadarų – žodžiai vistorija ir vistarija (=istorija), kurie atsiradę dėl klaidingos etimologijos.

GALŪNĖS VEDINIAI

Labai daug naujadarų Jablonskis yra taisęs dėl žodžių šaknies ydų, pavyzdiui žodis ainis J.Basanavičiaus išvestas iš tarmišką ai turinčio veiksmažodžio eina. Jablonskis vietoj jo siūlė žodžius vaikaitis, palikuonis. Kalbininkas taisė ir žodį aras kuris yra kilęs iš tarmiškos formos arelis manat, kad čia yra mažybinė priesaga -el-, buvo padarytas šakninis žodis aras. J. Jablonskis yra taisęs dar daugybę žodžių, tokių kaip siekis, ypata, stovis, pajauta. Dėl veiksmažodžių dėmėtis ir domėtis panašaus skambesio XIX a. pabaigoje paplito naujadarai doma, domė, domesys, kurie taip pat sulaukė kalbininko dėmesio.

PRIESAGINIAI VEDINIAI

Daiktavardžai

Netaisyklingus priesaginius daiktavardžius Jablonskis daugiausia yra taisęs dėl netiksliai suvoktos priesagų reikšmės.

Iš mažybinių daiktavardžių kalbininkas pataisė žodį vaikezas=vaikesas. Antrasis Jablonskiui buvo priimtinesnis dėl to, kad žinomas iš žemaičių ir vakarų aukštaičių šnektos. Vieną iš didžiausių taisytų priesaginių daiktavardžių grupių sudaro veiksmų pavadinimai. Jablonskiui teko aiškinti, kada vartojamos veiksmažodinių daiktavardžių priesagos –imas ir –ymas. Jis nurodė, kad reikia rašyti skaldyti–skaldymas, klausyti–klausymas, bet klausti–klausimas. Šių priesagų rašymą siejo su tarmių skirtumais.XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ilgą laiką buvo neatskiriamos priesagos – esys ir – ėsis. Su antrąja buvo sudaroma nemaža veiksmažodžių abstraktų. Kalbininkas juos taisė: bildėsis=bildesys, ūžėsis=ūžesys. Dėl įvairių priežaščių Jablonskis pataisė ir kelis veiksmažodžių pavadinimus su priesaga –yba; auklyba=pedagogija, atsimetybos=atsimetimas. XIX a. pabaigoje buvo mėginta sukurti kelis veiksmažodžio pavadinimus su priesaga –tinė: ateitinė ir praeitinė. Tačiau Jablonskis juos pakeitė vediniais ateitis, praeitis. Tačiau ne visur tiko priesaga –tis, pavyzdžiui žodis užduotis, buvo pakeistas žodžiu uždavinys. XX a. pradžioje paplito nemaža netaisyklingų priesaginių daiktavardžių grupių su priesagomis –ėjas ir –tojas. Kalbinikas pataisė vedinius rašėjas=rašytojas, paveldėjas =paveldėtojas, iškrautojas=krovėjas. Jablonskis turbūt pirmasis iš lietuvių kalbininkų nustatė, kad priesaga –ėjas vartojama tik asmenų pavadinimams sudaryti. Iš veiksmo rezultatą pasakančių daiktavardžių kalbininkas bene daugiausia yra taisęs su priesaga – inys, pavyzdžiui, spausdinys=spaudinys, paišinys=piešinys, iminys=mudunešis. Vieną gausiausią vardažodžių abstraktų grupių sudaro daiktavardžiai su priesaga

–umas. Su šia priesaga nesudaromi daiktavardžiai iš santykinių būdvardžių: visagalumas=visagališkumas, gailiaširdumas=gailiaširdiškumas, begalumas=begališkumas. Iš vardažodžių daroma su įvairiomis priesagomis daug pavadinimų. Vieną dariausių dabartinėje lietuvių kalboje yra priesaga –ybė. Jablonskis yra taisęs šios priesagos vedinius, padarytus iš neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių: galimybė=galėjimas, atsakomybė=atsakymas. Su šia priesaga sudaroma daiktavardžių ir iš daiktavaržių. Kelis jų taisė kalbininkas, pavyzdžiui, girtuoklybė=girtybė, begėdybė=nešlovė, negarbė. Su priesaga –ystė padaroma daugiausia daiktavardinių vedinių, kurie reiškia asmenų verslą, būvį. Kalbininkas yra taisęs ir šiuos vedinius, pavyzdžiui, sodauninkystė=sodininkystė. Jablonskis taisė ir vietos pavadinimus Atlantijos (=Atlanto) vandenynas, mokslainė=mokykla. Kalbininkas palyginti nedaug taisė pavadinimų, reiškiančių lyties skirtumą, asmenų pavadinimą, nusakančių jų kilimo ar gyvenamąją vietą. Jablonskiui netiko vediniai su priesaga –ija, pavyzdžiui, laikraštija=laikraščiai, žinyja=mokslas.

Būdvardžiai

XIX a.pabaigoje ir XX a. pradžioje pasipylė ne tik daugybė naujadarų daiktavardžių, bet ir būdvardžių. Šių darybą buvo ypač netikusi. Apie 1911 m. Jablonskis pradėjo taisyti daugybę netaisyklingų būdvardžių.

Kalbininkas priesagų –ingas ir –uotas reikšmei nustatyti pasirinko labai vykusį metodą – parodė, kuo jos skiriasi ir kas joms bendra: būdvardžai su priesaga –uotas rodo visų matomų daiktų ypatybę, visų pastebimą jų savotiškumą, pavyzdžiui, plaukuota, kalnuotas. Būdvardžai su priesaga -ingas , daugiausia reiškia daiktų vidaus ypatybę, ne visų pastebimą jų savotiškumą, pavyzdžiui, sultingas, protingas, taip pat nusako daugumo požymį, pavyzdžiui, akmeningas, žolingas. Iš Jablonskio taisytų priesagos –ingas būdvardžių galime padaryti išvadą, kad jie labai retais atvejais padaromi iš daiktavardžių, reiškiančių gyvą padarą. Tokius būdvardžius kalbininkas keitė –iškas vediniais. Priesagas –uotas ir –otas Jablonskis
yra taisęs dviem požiūriais. Iš o kamieno daiktavardžių sudaromi budvardžiai su –otas (riba – ribotas), o iš a kamieno – su priesaga –uotas (kalnas – kalnuotas). Priesagų –otas, –uotas, -ėtas, -ytas būdvardžių Jablonskis yra taisęs ir dėl netaisyklingos reikšmės. Vėliau kalbininkui užkliuvo būdvardžiai su priesaga –iškas (Lietuviškos – Lietuvių). Daiktavardiniai priesagos –iškas būdvardžiai paprastai rodo ypatybę, panašią į pagrindiniu žodžiu reiškiamo daikto ypatybes. Jablonskis 1905 m. pirmasis pradėjo keisti tarptautinius priesagos –iškas būdvardžius u kamieno būdvardžiais ( genialus, formalumai) ir vartoti galūninius būdvardžius ( idealus, modernus). Kalbininkas ėmė taisyti vedinius iš daiktavardžių su –ija ir –ika, pavyzdžiui, europėjinė=europinė, partijinis=partijos, partinis. Labai svarbus dar vieno būdvardžių su priesaga –inis darybinio tipo taisymas – tai tos priesagos numetimas sudurtiniuose būdvardžiuose ir teikimas vartoti jų galūninius vedinius: vienaskiltiniai=vienaskilčiai, viensėkliniai=viensėkliai. Jablonskis prie veiksmažodžių ir būdvardinių daiktavardžių neteikė priesagos –inis būdvardžių ir keitė juos daugiausia būdvardžiais su priesaga –iškas, pavyzdžiui, ekonominiam (=ekonomiškam) atsistarydinimui, sangvininis (=sangviniškas) linksmumas. 1896 m. Jablonskis atkreipė dėmesį į būdvardžius su priesagomis –uotinas ir –inas, pavydžiui, visuotinas =visuotinis, stebėtinas=nuostabus, įstabus. Kalbininkas taisė daug būdvardžių ir jų priesagų, tačiau ne visi jo naujadarai naudojami šiandien.

Šiuo metu Jūs matote 40% šio straipsnio.
Matomi 1038 žodžiai iš 2574 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.