Josef pieper kas yra filosofija
5 (100%) 1 vote

Josef pieper kas yra filosofija

Šioje knygoje autorius bando atsakyti į klausimą “Kas yra filosofija ?”, “Ką reiškia filosofuoti ?”. Tačiau į šiuos klausimus, kaip sako pats autorius, konkretaus atsakymo nėra, o ir ši knyga nežada jo pasiūlyti. Stengiantis atsakyti į klausimą “Ką reiškia filosofuoti ?” mes turime įsigilinti į pačią filosofijos esmę. O kalbant apie filosofijos esmę, mes negalime nekalbėti apie žmogaus esmę. Ši mintis atidengia pačią filosofijos šerdį.

Kas gi yra toji filosofija? Graikų kalbos žodis filosofas (philosophos) savo reikðme yra prieðinga žodžiui “sophos”. “Philosophos” reiškia mylįs pažinimą (esmę), priešingai “sophos”, kuris “pažinęs” esmę vadina savi “žinančiu”. Ši žodžio reikšmė išlikusi iki šiandien: filosofijos esmė yra tiesos ieškojimas, o ne jos žinojimas, kad ir kaip daþnai filosofija šią esmę išduoda dogmatizme, kuris yra tezėmis išreikštas galutinis, tikras ir pamokantis žinojimas. Filosofija reiškia visą laiką būti kelyje. Kiekvienas jos klausimas turi gilesnę prasmę, negu jos atsakymai, o kiekvienas atsakymas virsta vis nauju klausimu. Filosofija slypi ne žodžiais išreikštame žinojime, ne tezėse ar deklaracijose, o istoriniame žmogiškumo įgyvendinime, kai žmogui paaiškėja pati būtis. Filosofijos tikslas yra suprasti šią tikrovę tokioje situacijoje, kurioje šiuo metu yra žmogus.

Fiziko klausimas , ką reiškia užsiimti fizika, kas tai yra fizikiniai tyrinėjimai, yra dar tik įvadinis klausimas. Kai klausiama tokių dalykų ir bandoma į juos atsakyti, matyt, užsiimama jau nebe fizika . Tačiau tas, kuris klausia, ką reiškia filosofuoti , ir bando atsakyti užsiima vien filosofija. Tai ne įvadinis , o svarbiausias filosofijos klausimas : jis veda į pačią filosofijos šerdį. Trumpai tariant nieko negaliu pasakyti apie filosofijos ir filosofavimo esmę. Būtent ši mintis ir atidengia filosofijos šerdį.

Nei vieną filosofinį klausimą negalima atsakyti taip, kad neliktų jokių abejonių, nes atsakymas, pasak Parmenido, neateina kaip “nugludinta tiesa”. Apytikriai galima pasakyti, kad filosofavimu yra peržengiamos grynojo darbo pasaulio ribos. Taigi pirmiausia reikia apibrėžti kas yra darbo pasaulis. Tai vartojimo, tikslingumo, rezultatų, darbo dirbimo pasaulis. Jo pagrindinis tikslas – sukurti visuotinę gerovę. Darbo pasaulio užmačios vis auga ir auga, jis vis labiau pasiglemžia visą žmogiškąją būtį. Ir šiame pasaulyje tarsi visai nelieka vietos filosofijai. Nes filosofavimas yra darbo pasaulį peržengiantis, transcenduojantis veiksmas. Ir jo esmė yra ne priklausyti “visuotinės gerovės pasauliui”, o būti jam I principo nebendramatišku. Tačiau autorius neketina sumenkinti darbo pasaulio reikšmės. Jis yra svarbi žmogaus gyvenimo dalis, nes juk jame sukuriami fizinės egzistencijos pagrindai, be kurių joks žmogus negali filosofuoti. Įsivaizduokime tarp visų darbo pasaulio klausimų (kaip įsigyti vienus ar kitus daiktus ?, kaip gauti šitai ?) nuskamba klausimas: “Kodėl apskritai yra būtis, o ne griečiau niekas ?”. Heidegeris šį klausimą pavadino kertiniu metafizikos klausimu. Ištarus minėtąjį klausimą žengiamas žingsnis, kuris transcenduoja darbo pasaulį ir peržengia jo ribas.

Ne, mažiau už filosofo klausimą nebendramatė darbo pasauliui yra tikroji poezija. Tomas Akvinietis, komentuodamas Aristotelio metafiziką, yra išsakęs tokią keistą ir nedaug kam žinomą mintį: filosofas ir poetas tuo panašūs, kad abu turi reikalą su mirandum, su tuo, kas nuostabu, kas stebina, kas verčia stebėtis.

Tačiau mes turime ir tariamą poeziją ir tariamą filosofiją, kurios netranscenduoja, neperžengia šiokiandienių gaubto, o, pasak autoriaus, tik piešia apgailėtiną ornamentą jo vidinėje sienoje. Tikroji filosofija nesiekia sau naudos, ji neleidžia savęs panaudoti ir netinkama vartoti už jos pačios esantiems tikslams. Ji yra pats sau tikslas. Pasak Johno Newmano filosofija yra aristokratiškas žinojimas, ne “naudingos žinios”, o laisvas žinojimas.

Tas nepanaudojamumas, toji filosofijos laisvė yra labai glaudžiai susijusi su teoriniu filosofijos pobūdžiu, jam identiška. Filosofavimas yra grynai pasyvaus žvelgimo į tikrovę forma. Teoriškai t.y. pasyviai žvelgiantis žmogus neketina nei per plauką keisti daiktų, priešingai, pasiruošęs valios pritarimą ar nepritarimą padaryti priklausomą nuo būties tikrovės. Visiškai “teoriškai” į tikrovę galės žvelgti tik tas, kuriam pasaulis tam tikra prasme yra pagarbos vertas dalykas, Dievo kūrinys. Tik tokioje dirvoje veši tai, kas yra “grynai teoriška”, o tai ir yra filosofijos esmė.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 698 žodžiai iš 1359 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.