Julija žilėnienė
5 (100%) 1 vote

Julija žilėnienė

Šalto prakaito lašeliai nusėjo kaktą, o rankos ėmė virpėti, lyg prie jų būtų prijungtas elektros šaltinis. Prieš akis gulėjo supjaustytas sijonas. “Nuo darbo ir mokslų buvau taip pervargusi, kad neišlaikiau siuvimo mašina “Overlok” siūto trikotažinio sijono. Tos mašinos turi specialų peiliuką, dailiai nupjaunantį trikotažinį audinį. Siuvinys kryptelėjo, ir peiliukas nubėgo skersai sijono. Siaubingai išsigandau. Iki šiol prisimenu tą baisų jausmą”, – pirmąjį darbą ir patirtus nuostolius prisiminė 32 metų dizainerė Julija Žilėnienė, dabar mados namuose kurianti apdarus iš prabangių audinių kūrėjų katalogų.

Pirmenybę atidavė darbui.

Linksmą šimtadienio vakarą, paskutinio skambučio šventę ir išleistuves Julija iškeitė į monotonišką darbą Vilniaus modelių namuose. Ši auka buvo reikalinga dėl truputį pavėluoto merginos apsisprendimo būti drabužių dizainere. “Mokydamasi vienuoliktoje klasėje suvokiau, kad gyvenime galėsiu užsiimti tais menais, kur greitai matyti rezultatas.

Vadinasi, nei architektė, nei skulptorė, nei tapytoja negalėsiu būti, juvelyrė – taip pat. Tda kantrybės neturėjau nė už skatiką. Nusprendžiau būti drabužių dizainerė. Pradėjau domėtis, ko reikia, kad galėčiau rengtis stojamiesiems egzaminams į Dailės akademiją”, – savo pasirinkimą motyvavo menininkė.

Paaiškėjo, kad reikia labai daug – mokėti siūti, piešti akvarele ir pieštuku. Julijai iki šiol stebisi, kaip jai pavyko įtikinti tėvus, kad dvyliktą klasę leistų baigti vakarinėje mokykloje. Tada dieną ji galėtų dirbti. Tapybos, kurios keletą metų Julija mokėsi vaikų ir vakarinėje dailės mokykloje, visai nereikėjo.

Pokalbiai prie juodosios arbatos.

“Niekada gyvenime nesigailėjau, kad tiek laiko praleidau prie molberto. Dailės mokykla buvo vienintelė, kurioje buvau nuo pradžios iki pabaigos. Mane laikė nuostabūs mokytojai. Tuo metu dėl labai liberalių pažiūrų jie nebuvo priimti į Dailės institutą, todėl dirbo Dailės mokykloje. Tie žmonės įtraukė mane į kūrybinį pasaulį ir išgelbėjo nuo per ilgo paaugliško periodo.

Taip buvau užsidegusi tapyba, kad baigusi mokyklą pratęsiau mokslus pas tapytoją arvydą šaltenį, dabartinį Dailės akademijos rektorių. Įsivaizduok, būrys įvairaus amžiaus žmonių jo studijoje tris keturias valandas tapo, o paskui išalkę ir pervargę suvalgo tapytą svogūną su sudžiūvusios duonos kriaukšlėmis. Niekas neskubėdavo namo -būdavo tiek kalbų apie meną, gyvenimą, kūrybą. Iki šiol prisimenu tuos pokalbius ir stiprią juodąją arbatą. Buvo tikras dinamita”, – pasakoja dizainerė J. Žilėnienė.

Julija gilinosi į amato subtilybes.

Darbas Modelių namuose 180 laipsnių kampu pasuko Julijos gyvenimą. Mergina buvo priimta mokine į eksperimentinį cechą. Ji dirbo tai viena, tai kita siuvamąja mašina, kad išmoktų visas siuvimo operacijas. Jokios kūrybos – tik alinantis ir sunkus darbas. Kiek vėliau Julija buvo perkelta į modeliavimo cechą. ‘Gavau puikią mokytoją, kuri išmokė tokių gudrybių, kurias iki šiol pritaikau darbe. Siuvėjams, konstruktoriams galiu pasakyti ir parodyti, ka jie netinkamai daro su audiniu ar siuviniu.

Tokių subtilybių Dailės akademijoje niekas nemokė. Darbas iki studijų buvo labai naudingas. Svarbiausia – išmokau būti kantri. Pavyzdžiui, reikdavo daigstyti drabužius. Atlieki darbą, o modeliuotoja jį vienu truktelėjimu išardo. Vėl viskas iš naujo. Kartais tėkšdavau siuvinį į kampa ir apsiverkdavau. Mano temperamentas neatlaikydavo tokios rutinos. Bet susikaupdavau ir vėl grįšdavau prie darbo”.

Julija nepalūžo ir tada, kai, vienerius metus padirbusi modelių namuose ir vakarinėje mokykloje išlaikiusi brandos egzaminus, į Dailės akademiją neįstojo. Tiksliau, komisija, vertinusi jos darbus, net neleido laikyti stojamųjų egzaminų. Ji vėl grįžo į modelių namus. Po metų įstojo į taip geistą specialybę. Drabužių dizaino katedros studentų sąraše jos pavardė buvo įrašyta pirmoji. Gyvenime atlyginama tiems, kurie moka kantriai laukti.

Pirmoji klientė – bankininkė.

Kūrybinė Julijos karjera prasidėjo dar studijuojant. Kartu su bendramoksliais kelis kartus ji dalyvavo Rygoje rengtoje “Nesutramdomos mados asamblėjoje”, kur pelnė prizų. Jos darbai buvo demonstruoti ir apdovanoti festivaliuose “Vilniaus mados dienos”, “In Vogue”.

Pirmoji J.Žilėnienės klientė buvo tuomečio “Hermio” banko vadovė Nadiežda Novickienė. Julijos mama dirbo su ponios Nadieždos vyru Juliumi Novicku. Ji prasitarė, kad duktė jo žmonai galėtų sukurti keletą vienetinių, geros kokybės drabužių. J.Novickas pažadėjo šią idėją papasakoti žmonai. Netrukus dizainerė ir jos konstruktorė pradėjo važinėti į bankininkės namus. Ten N.Novickienei būdavo matuojami drabužiai.

Netrukus atsirado daugiau klienčių. Jos atėjo pas savo pažįstamus, pamačiusios Julijos sukurtų drabužių. “Mano darbas – geriausia vizitinė kortelė. Dabar jau ir mano vardas man dirba, – pripažįsta viena žinomiausių šalies dizainerių. – Žinai, koks komplimentas man buvo mieliausias? Ne tie saldūs žodžiai – “kokia nuostabi tavo kūryba”, “kokia tu geniali”. Ne.

Viena klientė kartą paprašė patarimo, kaip turėtų apsirengti eidama į svarbų susitikimą. Neprisiminiau jos garderobo, todėl pasiteiravau, kas kabo jos
spintoje. O ji nustebusi ištarė:”Tik,tai, ką tu pasiuvai. Visus kitus drabužius išmečiau, nes nebegaliu jų dėvėti”. Įvertinimas buvo paprastas, bet toks mielas, kad vos neapsiverkiau”.

Elegancijos mokėsi iš mamos.

Moterys, kurios nuolat siuvasi apdarus pas Juliją, tikina, kad dizainerė turi ypatingą elegancijos nuojautą ir išlavintą aprangos kutūrą. Julija patikina, kad tai ji paveldėjo iš mamos, gebančios nepriekaištingai derinti drabužius, pasirinkti papuošalus. Tikriausiai dabar ją puošia dukra?

“dabar taip. Bet sunku būtų patikėti, kiek turėjau mamą įtikinėti, kad ir aš galiu ją papuošti. Ji visada turėjo savo siuvėją, kuri siūdavo ne tik jai, bet ir man. Nuo mažens žinojau, ką reiškia dėvėti pagal tavo kūno formas pasiūtą apdarą. Todėl ir dabar parduotuvėse perku tik trikotažo palaidines, apatinius rūbus ir batus. Kitus drabužius reikia siūdintis. Tiesa, pati nebesiuvu. Seniai nelaikiau adatos rankose’, – atsidūsta Julija. Bet ilgesio jos balse nesijaučia.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 989 žodžiai iš 1872 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.