Juodasis gandras
5 (100%) 1 vote

Juodasis gandras

Juodasis gandras

Retas galėtų pasigirti matęs šį paslaptingą didelių girių paunksmių gyventoją. Juodasis gandras – tai tiksli savo baltojo brolio kopija. Ūgiu pastarajam beveik nenusileidžia, sveria apie 3 kg. Paukščio plunksnos – daugiausia juosvos spalvos, tik krūtinė ir pilvas balti. Snapas ir plika oda apie akis ryškiai raudonos vyšnių spalvos. Juodos plunksnos žvilga žaliu, raudonu, auksiniu atspalviu. Įpratusiems dažnai matyti beveik naminiu tapusį baltąjį gandrą, juodasis atrodo keistai ir paslaptingai. Pirmą kartą pamačius, sunku patikėti, kad Lietuvoje iš viso gali būti tokių paukščių.

Juodieji gandrai lizdui dažniausiai pasirenka didelius tamsius miškus, dažniausiai drėgnus ar bent esančius netoli balų, ežerų ir upelių. Viena kita šių paukščių pora apsigyvena nedideliuose laukų miškeliuose, taip pat esančiuose netoli vandens telkinių, ypač jei ten yra aukštų senų medžių, tinkamų lizdui sukrauti. Lizdus jie krauna aukštai, dažniausiai lapuočiuose medžiuose: juodalksniuose, drebulėse, beržuose, ąžuoluose. gana dažnai juos galima aptikti įsikūrusius ir pušyse, eglyne.

Lizdas – toks pat galingas statinys kaip ir baltojo gandro. Gana dažnai jame perima pakaitomis su plėšriaisiais paukščiais – šiais metais tame pačiame lizde peri juodieji gandrai, kitais – vištvanagiai, suopiai ar ereliai rėksniai, o po to – vėl gandrai.

Pavasarį juodieji gandrai parskrenda balandžio mėnesį, truputį vėliau už baltuosius. Kiek vėliau ir išskrenda, žiemoja Vidurinėje ir Pietų Afrikoje, Šiaurės Indijoje. Sugrįžę pavasarį kiek paremontuoja lizdą, kuriame dažniausiai peri keletą metų. Patelė sudeda 3 – 5 žalsvo atspalvio, kiek mažesnius už baltojo gandro kiaušinius. Peri 30 – 35 dienas. Jaunikliai išsirita apaugę baltais it sniegas pūkais. Jų snapai geltoni, rausvos kojos. Juodieji gandrai – tylūs paukščiai. Jie nemoka taip kleketuoti snapais, kaip jų baltieji giminaičiai. Tik juodųjų jaunikliai triukšmingi. Reikalaudami maisto jie skleidžia savotiškus gagenimą primenančius garsus.

Maitinasi juodieji gandrai dažniausiai prie vandens. Suryja daug menkaverčių žuvelių. Be žuvų į juodųjų gandrų meniu dar įeina varlės, ypač rudosios (žaliųjų nemėgsta, o rupūžių iš viso nevalgo), pelės, kirstukai, kurmiai, driežai, dėlės, sliekai, vandens vabzdžių lervos, įvairiausi stambūs vabalai, žiogai, net smulkių paukštelių jaunikliai0

Šiuo metu Jūs matote 57% šio straipsnio.
Matomi 380 žodžiai iš 662 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.