Juodosios rinkimų technologijos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Juodosios rinkimų technologijos Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS 3

„Juodosios“ technologijos – kas tai? 4

„Juodųjų“ technologijų tipai 5

Garsiausiai nuskambėję „juodųjų“ technologijų atvejai Lieutuvoje 7

IŠVADOS 10

LITERATŪROS SĄRAŠAS 12

ĮVADAS

Rinkimai paprastai suprantami kaip politinis procesas, kurio metu atrenkami atstovai. Tačiau nuo priešrinkiminės kampanijos priklauso didžioji dalis sėkmės rinkimuose. Todėl akivaizdu, kad tiek politinės partijos, tiek atskiri kandidatai naudoja įvairius būdus, įvairias politines technologijas rinkimams laimėti.

Politinės technologijos suteikia galimybę kryptingai koreguoti situacijas, kurias sukuria arba į kurias pakliūna kandidatas arba jo oponentai.

Bet kokia technologija pereina tris etapus:

1. Objekto atpažinimo procedūra: čia rinkėjas išskiria iš bendrojo fono reikiamą objektą (kandidatą).

2. Trugdžių, esančių tarp objekto ir rinkėjo, pašalinimas.

3. Poveikis rinkėjui siekiant palenkti jo nuostatą balsuoti reikiama linkme.

Tačiau nėra jokių elektoratinių technologijų, galinčių priversti rinkėją balsuoti ne už savo laisvai pasirinktą kandidatą, nebent jį gali apgauti. Apgavystės, melas galimi ir yra pastebimi net pačiose civilizuočiausiose rinkiminėse kampanijose; visa tai galima įvardinti, kaip „juodąsias technologijas“.

Taigi, šiame savo rašto darbe aš pamėginsiu ištirti, kas tai yra „juodosios“ technologijos, kada jos išryškėjo Lietuvos politinėje padangėje, bei kokiais būdais gali pasireikšti „juodosios technologijos“.

Rašydamas darbą susidūriau su literatūros, šia tema, stoka. Todėl, literatūros sarašas nebus platus. Pagrindinė knyga, kuria rėmiausi Lauro Bielinio „Rinkimų technologijų įvadas“, taip pat straipsniais iš interneto, bei V. Savukyno straipsniu iš žurnalo „Kultūros barai“.

Darbo tikslas: išsiaiškinti, kas yra „juodosios technologijos“ ir kiek jos svarbios rinkiminėje kampanijoje.

Darbo uždaviniai:

1. suformuluoti kuo tikslesnę „juodųjų“ technologijų savoką.

2. išsiaiškinti, kokias būdais pasireiškia „juodosios“ technologijos.

3. atskleisti, kokia politinė partija ar asmuo daugiausiai rėmėsi „juodosiomis“ technologijomis savo rinkiminės kampanijos metu.

„Juodosios“ technologijos – kas tai?

Rinkiminės technologijos visada yra geros, jei jos yra teisėtos. Tik tos priemonės gali būti įvardytos kaip antitechnologijos ar „juodosios“ technologijos, kurios naudojamos nesilaikant visuomenės priimtų normų. Neteisėtomis technologijomis galime pavadinti visas įmanomas rinkimines klasifikacijas, melą, šmeižtą, nepagrįstus kaltinimus, papirkinėjimą, psichologinį spaudimą rinkėjams. Štai tokių apgaudinėjimo technikų rinkiniai ir vadinami „juodosiomis“ arba „specialiosiomis“ technologijomis .

Nors apie jas kol kas daug nėra kalbama, bet galima drąsiai teigti, jog šių technologijų panaudojimas tapo neatsiejama beveik kiekvieno politinio žaidimo dalimi. Kaip ir kitų agitacijos priemonių, taip ir „juodųjų technologijų“ tikslas yra kiek galima labiau paveikti rinkėjų nuomonę, kad atėję balsuoti jie nebeabejotų, o būtų tvirtai apsisprendę. Tiktai tikslo šiuo atveju siekiama kiek kitokiomis priemonėmis. Į pirmą vietą iškeliamas konkurentą kompromituojančios ar galinčios sukompromituoti informacijos (kompromato) rinkimas bei jos pateikimas visuomenei. Po to seka nepriklausomų masinės informacijos priemonių reakcija. Priklausomai nuo kompromato aštrumo ir aktualumo, jisai gali būti pagrindinis ir viską lemiantis veiksnys politinėje kovoje, po kurio atskleidimo konkurentui belieka visam laikui pamiršti apie aktyvesnę politinę ar visuomeninę veiklą. Prasidėjus rinkiminei kampanijai gana aktyviai imama gilintis ne tik į atskirų įtakingų asmenų politinę veiklą, bet taip pat į jų asmeninį gyvenimą. Rankiojamos įvairiausios pikantiškos jų praeities detalės, nepamirštami ir jų tėvai bei seneliai. Lietuvoje tikriausiai bene geriausiai yra žinomas faktas, kai per Prezidento rinkimų kampaniją priešininkų stovykla bandė sukompromituoti eksprokurorą Artūrą Paulauską. Į dienos šviesą buvo iškelti faktai apie jo tėvo tarnybą KGB struktūrose, apie tai, kad pats kandidatas gyvena su antrąją žmona ir t.t. Atrodytų, tai mažiausiai turėtų ką nors dominti, juk visas dėmesys turi būti kreipiamas į kandidato rinkiminę programą bei į jo sugebėjimus kompetentingai dirbti atsakingą darbą. Tačiau toli gražu ne visa visuomenė yra linkusi profesionaliai vertinti politikus, nemažai žmonių daliai yra svarbiau kandidatų žmogiškosios savybės, jų asmeninio gyvenimo smulkmenos, o ne profesionalumas. Atsižvelgdami į pastarąjį faktą bei į tai, jog visuomenė tiesiog fiziologiškai trokšta eilinės sensacijų porcijos, „juodųjų technologijų“ specialistai deda didžiules pastangas, kad galėtų duoti liaudžiai šio opiumo. O kai opiumas jau paduotas, toliau viskas vyksta savaime .

Taigi, „juodąsias“ technologijas galėčiau apibrėžti taip: tai visuomenės moralės normas peržengiančios priemonės, kuriomis siekiama paveikti konkurentus ar rinkėjus ir taip laimėti rinkimus, ar bent surinkti kuo daugiau rinkėjų balsų.

„Juodųjų“ technologijų tipai

„Juodosiomis“ technologijomis, rinkiminės
kampanijos organizatoriai siekia kelių tikslų :

1. Diskredituoti oponentus rinkėjų akyse.

2. Sutrugdyti oponentų štabo veiklą, primesti jiems savo rinkimų scenarijų.

3. Priversti priešininkus pasišalinti iš rinkimų kampanijos.

4. Apjuodintų oponentų fone sustiprinti savo teigiamą įvaizdį.

Pabandysiu išvardinti keletą dažnai pasitaikančių legalių ir nelegalių rinkiminės kampanijos priemonių, naudojamų oponentų diskreditacijai :

 Kompromituojančios medžiagos „išmetimas“ į žiniasklaidą siekiant sumenkinti oponento prestižą. Prieš rinkimus akivaizdžiai padidėja netikėtų ir sensacingų faktų apie daugelį politikų. Pats naujausias toks atvejis, tai V. Uspaskich skandalas, kad jis turi slaptą romaną. Tai žinoma sumažina „darbo“ partijos reitingus.

 Pastovios įtampos palaikymas. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti „Mažeikių naftos“ privatizavimo klausimą, kuris iškildavo kone per kiekvienus rinkimus. Tai viena iš skaudžiausių temų Lietuvos gyventojams. Šiuo kozeriu naudojosi daugelis, kompromituodami konservatorius, kuriems buvo verčiama pagrindinė kaltė.

 Valdžią menkinanti ir kompromituojanti informacija. Tai dažniausiai susiję su kainų kilimu, nes tai labiausiai erzina rinkėją. Valdymo klaidos ir blogybės „prikabinamos“ prie politikų, personalizuojamos arba priskiriamos partijai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 911 žodžiai iš 3029 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.