Juozas erlickas
5 (100%) 1 vote

Juozas erlickas

Apie Juozą Erlicką žinojau kad jis rašytojas ir daugiau nieko. Todėl panorau sužinoti viską apie jį ir paruošiau projektą.

Juozas Erlickas – poetas, dramaturgas, humoristas, satyrikas, dainininkas, lyrikas, klasikas. Gimęs buvusioje Tarybų Lietuvoje, ten yra sukūręs šeimą ir 8 knygas. Poeto motina atmintyje išsaugojo Juozo gimimo aplinkybes, nors šiais savo prisiminimais nesidalijo net su pačiu sūnumi. Juozas gimė 1953-iųjų kovo 3-iąją – Stalino mirties dieną. Žinią apie didžiojo vado mirtį Stefanija Erlickienė išgirdo ligoninėje – Juozukas jau beldėsi į šio pasaulio duris.

Sūnaus gimimo valandos S.Erlickienė jau nebeprisimena, tik žino, kad tai įvyko šviesiu paros metu. Į gimdyklą įėjęs gydytojas pranešė apie Stalino mirtį ir šiam reikšmingam faktui pagerbti paskelbė tylos minutę. Jos metu daktaras stovėjo šalia gimdyvių pagarbiai susikaupęs. Netrukus po tylos minutės gimė Juozas, kuriam tėvai davė jo dėdės vardą.

Juozui apie jo gimimo ji nėra pasakojusi – tiesiog nebuvo progos apie tai pakalbėti. Kita vertus, rašytojas jos apie tai niekada ir nėra klausinėjęs.

Juozo Erlicko, rašytojo dėdės, giminaičiai gyvena Mažeikių rajone. Dviejuose – Akmenės ir Mažeikių – rajonuose Erlickų registruota net penkiolika.

VAIKYSTĖ PRABĖGO VIENKIEMYJE…

Iš Viekšnių ligoninės Juozą Erlicką tėvai parsivežė į Svirkančių kaimo vienkiemį, kuriame jau lakstė jo brolis Antanas. Šiame vienkiemyje užaugo Juozo Erlicko motina. Erlickų šeima čia gyveno iki 1975-ųjų. Čia pat tekėjo Virvytė, kuri buvo berniukų vasaros maudynių ir žaidimų vieta.

Naikinant vienkiemius, šeima persikėlė i kolūkio pastatytą mūrinį namą Užventėje, penki kilometrai nuo buvusio vienkiemio.

Pirmagimio Antanuko nuotrauką savo albume S.Erlickienė turi daugiausia. Juozas, pasak motinos, fotografuotis nemėgęs, be to, daugumą vaikystės nuotraukų jis perkėlė į savo albumą. Dėl vienos vaiko nuotraukos motina suabejojo: ar čia Antanas, ar Juozas, mat berniukai visada buvo išoriškai panašūs. Šis panašumas liko ir jiems suaugus.

Nuo Svirkaičių vienkiemio iki mokyklos Viekšniuose – apie penkis kilometrus. Kai pradėjo sportuoti Juozas į mokyklą nubėgdavo bėgte, o maršrutinis autobusas, važiuodavęs į Viekšnius, jį pralenkdavęs.

Motina prisimena, kad, be bėgiojimo, būsimasis rašytojas mėgdavo treniruotis, kilnodamas įvairius sunkius daiktus. Yra išlikusi nuotrauka, kurioje Juozas nufotografuotas rungtyniaujantis prie šaškių lentos viename iš mokyklos turnyrų.

Jau vaikstėje Juozas, anot motinos, buvo tarytum užsisvajojęs ir nekalbus. Mokyklos šokius lankęs, tačiau, kad būtų turėjęs panelę, motina nežinanti. Namuose Viekšniuose mokyklos mokiniui teko dirbti visus ūkio darbus. Jis čia išmoko beveik visko, tik karvės nemelžė.

J.Erlickas baigė Viekšnių vidurinę mokyklą. Mokyklos direktorius A.Gedvilas prisimena, kad literaūros mokytojas mokinio J.Erlicko rašinių ištraukėles cituodavo savo kolegoms mokytojų kambaryje. Jau tada Juozas mokėjo kalbėti poteksčių kalba.

Buvęs mokyklos direktorius A.Gedvilas yra užrašęs atmintiną atsitikimą, kai J.Erlickas į šeštadienio talką atsinešė žaislinį kibirėlį ir kastuvėlį. Su šiais darbo įrankiais vaikinas stovėjo rikiuotėje šalia savo klasės draugų, o jo laikysena ir veidas rodė didelį susikaupimą. To užteko, kad visi pajustų nekaltą opoziciją tuometinei talkų organizavimo pompastikai ir mobilizuojančioms kalboms.

Politinių žaidimų absurdą Juozas Erlickas įžvelgė dar mokykloje. Vėliau tai virto subtilia valdžios kritika, kuri rusena beveik kiekvieno mirtingojo širdyje. Daugiapakopėse klasiko potekstėse, tiesa, nelieka saugus ir smulkus valdžios kritikuotojas, kuris irgi turi silpnybių. Ir šiame J.Erlicko kritikuojamame pasaulyje rašytojui artimi žmonės, atrodo, randa tam tikrą dermę ir jaučiasi savo vietoje.

„Lietuvoje yra tik du švyturiai – vienas Klaipėdoje, kitas Juozas Erlickas, o trečias čia visai nereikalingas“, – apie savo padėtį pasaulyje ramiai ir su humoru postringauja rašytojo brolis Antanas

Baigęs Viekšnių vidurinę mokyklą, 1971-75 m. studijavęs lituanistiką Vilniaus universitete, dirbęs Gamtos apsaugos komiteto inspektoriumi, Jaunimo teatro scenos darbininku. Nepriklausomybės metais tapo aštriausiu sovietinės mąstysenos ir elgsenos stereotipų kritiku, o jo pavardė virto absurdiško komizmo sinonimu („erlickynė“). 1997 metais J. Erlickas gavo Nacionalinę premiją, jo vardu Vilniuje pavadinta kavinė, kartu su džiazo muzikantu P. Vyšniausku jis įdainavo audiokasetę savo eilėraščių tekstais.

Erlickas paprastai kalba ne savo vardu, o užsidėjus primityvaus žmogelio, grafomano, iškvaišusio viršininko kaukę. Eilėraščiuose jis imituoja sentimentalių romansų ir šlagerinių dainelių jauseną, įsijausdamas į tam tikrą psichologinį tipažą arba parodijuodamas žinomus kūrinius, kaip T.Tilvytis. „Ir štai šiandien jau viršum plano / Detalę tekinsiu, kuri / Bus kaip ir tu, mieloji mano, / Tiek pat brangi ir apvali“. Erlickas lengvai valdo sudėtingą eiliavimo techniką, žaidžia kalambūriniais sąskambiais ir epigraminėmis užsklandomis, kurdamas ironiško tono visai modernios – „keturvėjiškos“ – lyrikos posmus.

Koks vakaras skaudus,
nelinksmas,

Ir saulė leidžias ašarodama.

Einu tarsi įnagininkas

Per miestą, šilumos ieškodamas.O mėnuo – pusdalyvis – kyla,

Ir kalbasi žvaigždžių taškai,

Kad gero būdo aplinkybės

Mane paliko amžinai.

JUOZO ERLICKO KNYGOS:

Juozo Erlicko kūryboje suaugusiems, tiek vaikams aktualizuojamas santykis su literatūrine tradicija. Nuo 1979 m. leidžia satyrinės prozos knygas, dramos ir poezijos kūrinius, kuria ir atlieka dainas. Jo knygose viena svarbiausių – meilės tema. Štai jo knygos:

Pirmąją humoreskų knygą ,,Kodėl?“ išleido 1979 m. joje yra humoreskųir humoristinių eilėraščių.

Knygoje ,,Raštai ir kt.“ (1987) Erlickas atsiskleidė kaip plačios žanrinės skalės humoristinis rašytojas, gebąs sujungti parodijinių eilėraščių ciklus, epigramiškus rubajatus, humoreskas, ironiškus laiškus ir apybraižas į mozaikinę stambaus kūrinio kompoziciją, kur veikia tie patys personažai ir kartojasi panašios gyvenimo kvailumo bei nekintamumo situacijos. Jis nekuria satyros, kuri tirštindama spalvas demaskuotų vieno ar kito negatyvaus reiškinio nenormalumą. Jo išeities taškas – juodasis humoras, kuriam bet koks absurdas yra gyvenimo norma. Todėl jo tekstuose nėra didaktinių teisuolio ir visažinio sprendimų, būdingų satyrinei literatūrai.

,,Bilietas iš dangaus arba Jono Grigo kelionė greituoju traukiniu” – taip vadinasi 1990 m. pasirodžiusi pirmoji Juozo Erlicko knyga vai¬kams. Turbūt nebus per drąsu teigti, kad ši knyga – brandžiausias debiutas lietuvių vaikų poezijoje per visą jos istoriją. Nieko stebėtino – į vaikų literatūrą J. Erlickas atėjo su nemaža rašytojo patirtimi: kaip savitas humoristas, suaugusių skaitytojų simpatijas jau pelnęs knygomis Kodėl?, Raštai ir kt. Tituliniame “Bilieto iš dangaus” puslapyje skaitome: „Eilėraščiai ne suaugusiems“. Toks netradicinis adresato įvardijimas – pokštas, akimoju patraukiantis vaikų dėmesį ir lei¬džiantis nuspėti vyraujančią stilistinę šios knygos tendenciją – komizmą. Pažymėtina, kad rašytojo santykiai su vaikų ir suaugusiųjų kūryba yra kelių tipų: vienų rašytojų kūriniai suaugusiesiems ir kūriniai vaikams – visiškai skirtingi dalykai, kiti ieško vidinės giminystės su mažųjų pasauliu, spren¬džia tokius klausimus, kurie svarbūs ir dide¬liam, ir mažam. J. Erlickas priklauso pasta¬riesiems. Be to, jam itin būdingas vadinamasis autoepigonizmas: iš knygų suaugusiesiems kūry¬binius savo paties atradimus J. Erlickas perkelia į knygas vaikams. Efektas stulbinantis. Erlickiškojo poetinio mąstymo „keistenybės“ eilė¬raščiuose vaikams įgyja papildomą prasminį krūvį – jos tampa psichologiškai motyvuotos.

Šiuo metu Jūs matote 37% šio straipsnio.
Matomi 1224 žodžiai iš 3319 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.