Juozas tumas dėdės ir dėdienės
5 (100%) 1 vote

Juozas tumas dėdės ir dėdienės

Juozas Tumas, geriau žinomas Vaižganto slapyvardžiu gimė 1869 m. rugsėjo 20 d. Maleišių kaime (rytų Lietuvoje), Svedasų valsčiuje (dabar Anykščių rajonas). Tėvai – Aniūpras ir Barbora Tumai. Kai Juozas gimė jo motinai buvo 45 m., o tėvui 52m. Abu jie buvo pasiturintys valstiečiai gyveno kaimo pakrašty. Jų sodyba buvo labai gražiame slėnyje(kaip vėliau pamatysite tai turėjo labai didelės įtakos Vaižganto kūrybai): aplinkui daug pelkių, kemsynų, kur ne kur gojeliai, išlinkę seni medžiai. Vaižgantas buvo dešimtasis šeimoje vaikas, tačiau kai jis gimė su tėvais begyveno vos penkios jo tėvų atžalos: brolis Jonas ir seserys Marjona, Ona ir Severja. Kiekvieną savo brolį ir seserį Vaižgantas mylėjo ir savotiškai liaupsino. Tačiau sesuo Marjona turbūt turėjo didžiausios įtakos Vaižganto, kaip rašytojo asmenybės formavimuisi. Ji jam buvo „išminties bokštas“. „O tokios sklandžios ir turtingos lietuvių kalbos aš daugiau nė nebeužtikau. Ko gera mano raštų kalboje rasite, tai bus ne mano, tik iš sesers Marjonos išmokta“- šiais žodžiais jis apibudino savo „ išminties bokštą“. O visą savo vaikystę jis „patalpino“ į šiuos du sakinius: „ Aš čia gyvenau gamtos padavimų įspūdžiais ir taikių žmonių meile“.

10 m. Juozas Tumas pradėjo lankyti mokykla. Jau mokykloje būsimasis rašytojas savo sugebėjimais stebino mokytojus. O mokytojas Vosilioniokas laikė jį fenomenu ir, baigusiam mokyklą išdavė entuziastingą pagyrimo raštą. Sėkmingai išlaikęs baigiamuosius egzaminus Vaižgantas 1881 m. įstojo į Dinabarko realinę mokyklą.

Dinabarko mokykloje didžiausias dėmesys buvo skirtas tiksliesiems mokslams. Iš pradžių J. Tumas mokėsi vidutiniškai, tačiau savo darbu sugebėjo patekti tarp geriausiųjų. Nepaisant to, jog Tumas buvo vienas geriausių mokinių paskutinėje klasėje jis kartojo kursą, tačiau čia koją jam pakišo ne sugebėjimų ar sumanumo stoka, o jo karštas būdas ir noras prieštarauti stipresniems. Kitaip tariant kursą jis kartojo tyčia, bet kaip vėliau sakė jam tai daug kainavo, nes mokslo metai buvo ilgi ir varginantys.

Praktiškai visose to meto carinėse mokyklose veikė slapti mokinių savišvietos būreliai. Ne išimtis ir Dinabarko mokykla. Vienam jų priklausė ir Vaižgantas. Tai jam padėjo smarkiai praplėsti akiratį: jis daug sužinojo apie pasaulinę ekonomiką, pradėjo bendrauti su Latvių jaunimu, o didžiausias pliusas buvo tai, jog jis nuolat galėdavo skaityti lietuviškas knygas.

Tėvai jį nuo mažumės ragino stoti į kunigų seminarija, tačiau Vaižgantas tai vis atidėliodavo. Matydamas, kad jo tėvų materialinė padėtis blogėja Vaižgantas nusprendė mokytis savo jėgomis. Versdavosi privačiomis pamokomis. Viskas klojosi gerai kol nepradėjo šlubuoti Tumo sveikata. Tuomet jis ir nusprendė pasirinkti kunigo kelią, nes tai buvo vienintelė profesija, kuri jam garantavo darbą tėvynėje, nes tuo metu kiti specialistai dažnai būdavo paskiriami dirbti Rusijos gilumoje. 1988m. baigęs mokyklą, tą patį rudenį įstojo į Kauno kunigų seminariją.

J. Tumui pritapti seminarijoje sekėsi gana sunkiai, nes jis buvo jaunas ir energingas jaunuolis, todėl jį labai gniuždė griežtas seminarijos rėžimas, o be to jis nemokėjo nei lotynų, nei lenkų kalbų, kuriomis buvo dėstoma dauguma mokomųjų dalykų.

Ilgai netrukus J. Tumas rado kur panaudoti visą savo energiją, visą save jis tarsi „atidavė“ visuomeniniai veiklai. O čia darbo jis sugebėdavo rasti visur: tai jis metasi į politiką, tai pasineria į kultūrinius rūpesčius.

Praėjus kiek laiko Tumas pastebėjo, kad jis tarp visų kunigų yra svetimas ir daugeliu atveju jo nuomonė nesutampa su jų. Tai buvo pagrindinė priežastis dėl kurios Vaižgantas nuo 1895 m. pradėjo gyventi Mosėdyje. Čia prasidėjo kitas jo gyvenimo etapas. Gyvenimas čia toli gražu nebuvo apsnūdęs: plito lietuviška spauda, buvo kalbama net apie revoliucines idėjas. Vos spėjęs apšilti kojas su keliais bendraminčiais J. Tumas pradėjo leisti laikraštį „Tėvynės sargas“( 1896 -1904). Šį laikraštį jis pats redagavo, o be to dar jame skelbė daug publicistinių straipsnių ir faktų apie Lietuvos istoriją.

Po konfliktų su caro valdžia 1888 m. buvo iškeltas i Kulius. Tada jis vėl pajuto ką reiškia prievarta. Jam buvo sunku palikti Mosėdį, dėl daugybės priežasčių, jam patiko Mosėdžio gamta, o skaudžiausia turbūt buvo išsiskirt su visa visuomenine veikla, kuria jis tenai užsiiminėjo. Kulių bažnytkaimis pasižymėjo knygnešių keliais, tai dar praplėtė Vaižganto galimybes. Jis net galėjo toliau redaguoti „Tėvynės sargą“. Praėjus trejiems metams Vaižgantą susekė žandarai, todėl jis ir iš ten buvo priverstas išsikelti šį kart į Micaičius, netoli Kuršėnų.

Vaižgantą dar ir ilgai blaškė nenuspėjami gyvenimo vingiai, kol, kad ir kokią stiprią optimizmo bei gėrio šviesą skleidęs jo gyvybės žiburėlis 1933 m. balandžio 29 d. užgeso…

Miręs jis Lietuvai paliko pavyzdį, parodantį kiek vienas žmogus gali nuveikti per savo trumpą gyvenimą tėvynės ir tautos labui ir žinoma, savo kūrinius: „Dėdės ir dėdienės“ , „Išgama“, „Žemaičių Robinzonas“, „Šeimos vėžiai“ ir t.t.

„Dėdės ir dėdienės“(1920 – 1921) – vienas brandžiausių ir

meniškiausių kūrinių. Visas dėmesys šiame kūrinyje skiriamas trijų pagrindinių veikėju – Mykoliuko, Severiutės ir Rapolo paveikslams pavaizduoti. Būtent žmonių paveikslai ir suteikia šitai apysakai didžiausią vertę.

Apysakos veiksmas rutuliojasi dar baudžiavos laikais kai Lietuviai išgyveno sunkius laikus. Dėl žemės „apkarpymų“ žmonės gyveno ties skurdo ir bado riba. Kūrinio pamatus sudaro trijų veikėjų išgyvenimai – savotiškas meilės trikampis. Mykoliukas įsimyli Severną, ji jam atsako tuo pačiu, tačiau likimas taip susiklosto, jog pastaroji išteka už Rapolo Geišos. Kiekvieno veikėjo likimai, vidinis pasaulis ir išgyvenimai aprašomi atskirai, išskyrus vieną kartą kai Mykoliukas ir Severna susitinka. Tai tarsi trys pagrindinės spalvos, kurios sudaro šį kūrinį.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1027 žodžiai iš 1947 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.