Jurgis savickis
5 (100%) 1 vote

Jurgis savickis

BIOGRAFIJA

JURGIS SAVICKIS 1890-1952

    Jurgis Savickis gimė 1890m. gegužės 2d. Pagausančio dvare, Ariogalos valsčiuje, Raseinių apskrityje. Mokėsi Kaune ir Maskvoje, vėliau Peterburge ir Krokuvoje studijavo dailę. 1911-1914m. studijavo teisę Maskvos universitete. Pirmojo pasaulinio karo metu gyveno Rusijoje, dirbo Lietuvių komitete nukentėjusiems nuo karo šelpti. 1915m. J.Savickis išvyko į Daniją, rūpinosi karo belaisviais Vokietijoje. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, jis buvo paskirtas oficialiu Lietuvos atstovu Danijoje, o nuo 1922m. – Norvegijoje. Panaikinus atstovybę Kopenhagoje, J.Savickis dirbo diplomatinį darbą Suomijoje iki 1927m.     1927 – 1930m. tarnavo Užsienio reikalų ministerijoje, 1928-1929m. buvo Kauno Valstybės teatro direktoriumi. 1930-1937m. J.Savickis vėl grįžo į diplomatinę tarnybą Skandinavijoje. 1937m. buvo perkeltas į Rygą, 1938m. paskirtas nuolatiniu Lietuvos pasiuntiniu prie Tautų Sąjungos Ženevoje. 1940m. iš šio posto buvo atleistas, grįžo į Kauną tikėdamasis naujo paskyrimo. Jo negavęs, J.Savickis išvyko į Prancūziją, apsigyveno Roquebrune vietovėje, kur turėjo vilą.Ten, ant Viduržemio jūros kranto, vertėsi daržininkyste.

    Mirė 1952m. gruodžio 22d. Hermitage, prie Monte Carlo, palaidotas Roquebruno kapinėse.     Savo kūrybą J.Savickis pradėjo spausdinti 1910m.” Lietuvos žiniose”,” Aušrinėje”, “Laisvoje mintyje”. 1919m. parengė ir danų kalba išleido straipsnių rinkinį” Lysskaer” (Aušra), Kopenhagoje išleido pirmąją kelionių apybraižą. Tikrasis J.Savickio literatūrinis debiutas buvo apsakymų rinkinys” Šventadienio sonetai” pasirodę 1922m. 1928m. išėjo apsakymai” Ties aukštu sostu”, vėliau pasirodė kelionės įspūdžių knygos. Antras pakilimas grožinėje literatūroje – apsakymai” Raudoni batukai” (1951), romanas “Šventoji Lietuva” (1952), taip pat periodikoje spausdinti apsakymai.

GYVENIMO ir ASMENYBĖS BRUOŽAI

Savickis- artistiškos ir aristokratiškos prigimties žmogus. Nesiskaitė su pinigais, mėgo efektingą mostą, pokštus ( ilgai derėjęsis su ūkyje padėjusiu darbininku, užmokėdavo dešimteriopai; grįžęs namo į tėviškę, palikdavo ant tvoros naują kostiumą ir stebėdavo, kaip elgsis jį radęs žmogus…); nepaprastai laisvai, elegantiškai bendraudavo su įvairiausių luomų žmonėmis. Savickis, “kone vienintelis europietiško tipo rašytojas mūsų literatūroje” (Alfonsas Nyka-Niliūnas), jautėsi savas daugelyje Vakarų kraštų, visą Europą apvažiavo automobiliu, skrido lėktuvu į Afriką. Savo kelionių aprašymuose Savickis svajoja apie Jungtines Eusopos valstijas, tikisi, kad ateis laikas, kai Europoje nebeliks sienų, muitinių, suvaržymų vartoti bet kokias kalbas ir tarmes. Kartu rašytojas visiškai išlaikė ir lietuvišką tapatybę:Lietuva liko viso jo gyvenimo politinės veiklos šviesuliu, atskaitos tašku vertinant svetimas kultūras, kūrybos įkvėpimo šaltiniu.

JURGIO SAVICKIO Curriculum Vitae

Gimiau 1890m. Lietuvoje, ten išėjau parengiamąjį kursą, įstojau į Maskvos universitetą. 1914m. Prasidėjus karui, literatūros studijas

humanitariniame fakultete nutraukiau ir prisijungiau prie Lietuvos patriotų komisijos Rusijoje pagalbai lietuvių pabėgėliams organizuoti.

1916m. Dirbau Kopenhagoje Raudonojo Kryžiaus karo belaisvių perkėlimo per neutralias šalis tarnyboje.

1918m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, tapau Lietuvos reikalų patikėtiniu Danijoje.

1926m. Reikalų patikėtinis Suomijoje

1928m. Užsienio reikalų ministerijos administracinis direktorius Kaune ir tuo pat metu Valstybės teatro vadovaujantis direktorius.

1930m.Lietuvos įgaliotasis ministras Norvegijai, Švedijai ir Danijai, reziduojantis Stokholme.

1937m.Lietuvos ministras Latvijai, reziduojantis Rygoje.

1938-1940m. Ministras ir Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje, Ženevoje.

Nuo 1940m., kai Lietuvą okupavo sovietai, aš apsigyvenau Rivjeroje, Prancūzijoje, kur turėjau vilą ir didelį sodą. Kadangi po mano šalies okupacijos turėjau rasti kitokį pragyvenimo šaltinį, aš didžiąją to sodo dalį paverčiau daržu, kur auginau gėles ir daržoves pardavimui.





Lietuvos užsienio politikos atstovas – Jurgis Savickis Osle 1931 metais

1.Jurgis Savickis Osle su šeima. 2. J.Savickis Stokholme

Ingos Savickienės 1953 10 13 laiškas V. Lozoraitienei

Brangi ponia Lozoraitiene,

Atsiprašau, kad rašau Jums dar kartą šiandieną, bet šįryt gavau laišką iš savo advokato ir manau, jog reikia Jums pasakyti , ką jis rašo. Ponas G.Grouber, Maskvos Advokatų asociacijos korespondentas užsieniui, gyv. Paryžiuje, Longchamps gatvė 127, 16-oji, atsiuntė ponui Liutkui laišką. Jame rašo, jog yra įgaliotas tvarkyti Augustino Savickio, gyvenančio Sovietų Sąjungoje, reikalus ir nori susipažinti su notaru, kurio žinioje yra paveldėjimo reikalai. Mano advokatas p. Bottin apie šį pageidavimą pranešė į Mentoną ponui Bunodiere ir p. Bunodiere užmegs ryšį su p. Grouber.

Iš tikrųjų labai gaila, kad reikėjo į šį reikalą įpainioti Sovietų pareigūnus, aš tik viliuosi, kad Augustinui priklausantis palikimas pateks į jo paties ranakas.[…]

Jūs, brangi ponia, be abejo, suprantate jog rašau Jums ne dėl to, kad būčiau asmeniškai
suinteresuota, bet, būdama Jurgio našlė, aš neišvengiamai žinau daugiau negu kiti, ir manau, kad lietuvių labui privalau Jus informuoti.[…]

Geriausi mano prisiminimai ponui Lozoraičiui ir p.Girdvainiui.

Nuoširdžiai jūsų

P.S. Prisimenate didelį Varno paveikslą “Dvi didelės galvos”/Vienožinskis ir profesorius juoda barzda!/

Kaip baisu jei jis kaboti pas p. Kock!

Jurgis Savickis su P.Galaune meno parodoje Danijoje.

ATSIMINIMAI APIE SAVICKĮ

Antanas Savickis (1900-1983) brolis

Mūsų bobutė buvo Rimošytė, o senelis Tamošius buvo “meščanin” ir vedė Rimošytę. Mūsų motina buvo Zofija Barauckaitė. Netoli Juodaičių bažnytkaimio iš iliustracijos prie caro diedukas Tamošius gavo 70-80 ha nenaudojamų pelkėtų žemių ir įsikūrė vienkiemį. Motina buvo gera pasakorė, eidavo į diskusijas su visais, ypač su Raseinių gimnazijos priperėtais kairiaisiais. Susikirsdavo dėl tikybos. Atvažiuodavo pusbroliai Rugienis, Miliušis, Vitas Kuzminskas.

Gimėme dvylika, o užaugom keturi – trys broliai ir sesuo. Vaikystėje Jurgis kalbėjo lenkiškai, ir poterių motina lenkiškai išmokė. Gimnazijoje Jurgis ėmė kalbėti lietuviškai. Studijų metais parvežė man lietuviškų vadovėlių, su tėvais kalbėjo tik lietuviškai. Tėvas iš pradžių atsakinėjo lenkiškai, o vėliau ir tėvas, ir motina – lietuviškai.

Kur dabar Ariogalos bažnyčia, ten baudžiavos laikais buvo laikomi grūdai, buvo magazinas, kaip dabar sako – sandėlis. Tame sandėly Jurgis su draugais suruošė lietuvišką vaidinimą. Žodžiu, lietuvino visą apylinkę.

Tėvas įtaisė Jurgiui uniformą ir išsiuntė į žemės ūkio institutą Maskvoje. Tas institutą metė, išėjo studijuoti dailės.

Augustinas Savickas (1919), sūnus



Kai aš buvau jaunuolis, Kauno gimnazistas, o mano tėvas Jurgis savickis – žinomas rašytojas ir diplomatas, man labiausiai įsiminė, kad tėvas visad vengė įprastinės menininko prozos. Prieškariniame Kaune galima buvo sutikti literatų, kurie norėjo išsiskirti iš miesčioniškos aplinkos savo išore.Tėvas, atvirkščiai, plaukus kirpdavo gana trumpai, nenešiojo barzdos ir ūsų, rengdavosi paprastai, tvarkingai, nesėdėdavo menininkų, politikierių ir biznierių “Konrado” kavinėje Kaune, demonstratyviai nediskutuodavo apie literatūrą. Ir su manim jis beveik nekalbėdavo arba labai mažai tekalbėdavo apie literatūrą, apie rašytojus.

Tuo tarpu jis visą gyvenimą rinko didelę biblioteką, daug skaitė ir nuolat rašė. Prisimenu, jaudindamasis tėvas man pasakojo apie tai, kaip Pirmojo pasaulinio karo metais gimtajame Pagausantyje buvo sunaikinta jo biblioteka. Per kaimą žygiavo kaizerinės Vokietijos kareiviai, kelias buvo labai blogas, prie kaimo klimpo vežimai, patrankos… Tuomet kareiviai įsiveržė į trobą, kur gyveno tėvas su namiškiais, čiupo knygas ir… Jomis “pataisė” kelią. Šito tėvas niekad nepamiršo, nes knygos jam buvo visas gyvenimas, o literatūrinė kūryba – gyvenimo prasmė.

Tėvo aistra literatūrai tiesiogiai siejosi su meile Lietuvai, gimtajam Pagausančiui, nors gyvenimas taip susiklostė, kad jam teko daugiau gyventi svetur negu gimtinėje.

Teofilija Vaičiūnaitė (1899-1995), aktorė



1928 m. Vietoj A. Sutkaus teatro direktorium paskiriamas Jurgis Savickis, kuriam pavyko konsoliduoti trupę. Tai buvo rašytojas diplomatas, bet menkas oratorius. Sutkus valandų valandas galėdavo kalbėti be jokio rašto, sklandžiai, gražia tartim, logiškai, o Savickis negalėjo pasakyti keleto sakinių nepasirašęs. Jis buvo tikras Sutkaus antipodas ne tik iškalba, bet ir charakterio bruožais, visa savo laikysena.

Menkus oratoriaus sugebėjimus pirmąkart teatre Savickis mums pademonstravo per A. Vainiūnaitės jubiliejų. Išėjo jis į sceną viso teatro vardu pasveikinti jubiliatės. Gražus, elegantiškas – tikras lordas, na, manom sau, trenks dabar jau kalbą! Bet scenoje taip susijaudino, kad visiškai sutriko. Pradėjo kalbėti kažką apie valsą, simboliškai norėjo jį supinti su aktorės gyvenimu, bet taip, vargšas, įsisuko į tą valsą, kad mes stovim išsigandę ir galvojam, kaip jis išsipainios. Nutaikę progą, kada jau galim “dėti tašką”, pradėjom ploti. Taip jam padėjom išsisukti iš to nelaimingo valso.

Išėjęs už kulisų, Savickis tik prakaitą šluostėsi ir kažką nepatenkintas murmėjo.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1437 žodžiai iš 4789 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.