Juridiniai asmenys
5 (100%) 1 vote

Juridiniai asmenys

112131

Turinys

Juridiniai smenys

1. Įvadas

2. Juridinio asmens sąvoka

3. Juridinių asmenų rūšys

3.1. Viešieji juridiniai asmenys

3.2. Privatieji juridiniai asmenys

4. Juridinių asmenų steigimas

5. Juridinių asmenų teisnumas ir veiksnumas

6. Juridinių asmenų reorganizavimas ir pasibaigimas

7. Išvada

8. Literatūros sąrašas

1. Įvadas

Teisė yra kasdieninis mūsų gyvenimo palydovas. Tiek žmonės, tiek įvairios organizacijos, tenkindami savo interesus, dalyvauja įvairiuose visuomeniniuose santykiuose. Tokių santykių dalyviai, fiziniai ir juridiniai asmenys, privalo paklusti istoriškai susuiklosčiusioms bei valstybės nustatytoms taisyklėms, reguliuojančioms jų elgesį.

Kursinio darbo tema yra svarbi man, nes su ja susiduriama gan dažnai.

Pagrindinis kursinio darbo tikslas – panagrinėti civilinio subjekto teorinę sampratą, aptarti jo teises ir pareigas.

Civilinės teisės subjektų institutas yra senas kaip ir pati teisė, todėlo teisiškai reglamentuojamas jau daugelį metų. Mokslinėje literatūroje juridiniai asmenys ne naujiena. Yra daugybė tiek lietuvije, tiek užsienio valstybėse parašytų knygų, vadovėlių, skirtų civilinei teisei, kurių kiekviename yra aptariami juridiniai asmenys.

Renkant medžiagą kursiniam darbui teko ne tik lyginti senesnius įstatymus su naujai išleistais, bet teko susidurti su tokiomis autorių nuomonėmis, kurios net ir mane patį suklaidino.

Baigiant įvadinę dalį, reikėtų paminėti tai, kad kaupian literatūrą šiam kursiniam darbui buvo sunku atsirinkti ką paminėti o ko ne, ne būtų neįmanoma laikytis darbo apimties reikalavimų. Kadangi nemažai knygų ir vadovėlių iš esmės aptaria tuos pačius dalykus ir knygų autorių nuomonės skiriasi.

2. Juridinio asmens sąvoka

Civilinių teisinų santykių subjektai, arba dalyviai, yra tie asmenys, tarp kurių atsiranda civilinis teisinis santykis. Civilinių teisinių santykių dalyviai yra tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

“Juridinis asmuo tai fizinių asmenų grupių (gali būti atskiro asmens) turtinių interesų personifikacijos priemonė”1. Juridiniai asmenys yra: valstybė ir savivaldybės, religinės bendruomenės ir bendrijos, profesinės sąjungos, personalinės įmonės, žemės ūkio bendrovės, akinės bendrovės ir panašiai. “Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme”2.

Kaip matome, Civilinis kodeksas juridinį asmenį apibrėžia pagal šiuos požymius: 1) savo pavadinimą; 2)galėjimą savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas; 3) savarankišką atsakomybę.

Juridinio asmens veiklą regulioja valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai.

Teisės doktrinose dažniausiai nurodomi šie juridinio asmens požymiai:

1. Turtinis atskirtinumas.Kad juridinis asmuo galėtų veikti, jis turi turėti materialinę bazę.

2. Organizacinis vieningumas. Jis pasireiškia atskirų juridinio organų bei jo struktūrinų padalinių išskyrimu bei jų sąveika, savitarpio

———————————————————————————————————

1. “Civilinės teisės” Vadovėlis, K., Vijusta, 1998 m.

2. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas 2.33 str.1-oji d. 2000 07 18 d.

Nr. VIII-1864

ryšiais, jų pavaldumu vienas kitam ir pagrindiniam organui, kurie realizuoja juridinio asmens teisnumą ir veksnumą.

3. Savarankiškas disponavimas turtu, reiškiantis, jog juridinis asmuo gali savo vardu įgyti turtą ir juo disponuoti.

4. Savarankiškas dalyvavimas teisminėse institucijose.

5. Savarankiška turtinė atsakomybė. Tai reiškia, kad juridinis asmuo už savo skolas atsako pats, savo turtu.

Juridinio asmens teisinis statusas gali būti suteiktas kiek pelno siekiantiems, tiek pelno nesiekiančioms organizacijoms.

“Iš emės juridinis asmuo- tai fizinių asmenų sąjunga, kuri yra atskirta nuo tos sąjungos narių”3.

Kiekvienam juridiniam asmeniui yr būdingas civilinis teisinis subjektiškumas. Tai reiškia kad, kiekvienas juridinis asmuo turi veiksnumą ir teisnumą. Teisnumas ir veiksnumas – tai galėjimas turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas.

—————————————————————————————————

3. Juozas Šatas “Komercinės teisės subjektai” 1998 m., KTU psl. 183. Juridinių asmenų rūšys

“Juridiniai asmenys skirstomi į veišuosius ir privačiuosius”4.

3.1 Viešieji juridiniai asmenys steigiami valstybės institucijos aktų pagrindu. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucujų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteikti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religiniės bendruomenės ir t.t.). “ Valstybė ir savivaldybės įra juridiniai asmenys”5.

Viešosios teisės juridiniai asmenys paprastai turi valdinius įgalinimus, tačiau civiliniuose teisiniuose santukiuose dalyvauja kaip lygiateisiai civilinės teisės subjektai. Viešosios teisės juridinių asmenų materialinę bazę sudaro valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurį šie juridiniai asmenys valdo, juo naudojasi ir disponuoja patikėjimo teise.
Veišieji juridiniai asmenys civilinės apyvartos srityje prilyginami privatiems juridiniams asmenims.

3.2 Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus. Privatūs juridiniai asmenys steigiami privačių asmenų iniciatyva. Dažniausiai juridinių asmenų steigėjai yra fiziniai

———————————————————————————————————

4. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas 2.34 str.1-oji d. 2000 07 18 d. Nr. VIII-1864

5. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas 2.35 str.1-oji d. 2000 07 18 d. Nr. VIII-1864

asmenys, bet taip pat gali buti juridiniai asmenys tame tarpe ir viešieji. Atskirais atvėjais juridnių asmenų steigėjas gali būti tik vienas fizinis asmuo. Steigėjai, steigiant juridinį asmenį, jam suteikia turtą, tai yra sudaro materialinę bazę. Stegėjai gali keistis, bet tik tuo atvėju kai tai nedaro įtakos juridinio asmens veiklai jo teisėms.

Juridiniai asmenys gali būti – pelno siekiantys ar pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. “Pelno nesiekiančiais juridiniais asmenimisyra įstaigos ir įvairios visuomeninės (neviriausybinės) organizacijos (politinės, profsąjunginės, religinės, kultūros, švietimo, mokslo ir kt.), siekiančios vadinamųjų idealistinių (humanistinų) tikslų (mokymo, auklėjimo, labdaros ir kt.)”6. Šitų juridinių asmenų gaunamos pajamos turi būti panaudojamos tik organizacijų siekiamiems tikslams įgivendinti, o ne stegėjams pasipelnyti.

Pelno siekiantčius juridinius asmenis galima suskirstyti į gamybinius ir negamybinius. Gamybiniai juridiniai asmenys patys gamina produkciją realizavimui. Ne gamybiniai juridiniai asmenys pelno siekia prekių perpardavimu, tarpininkavimu, paslaugų teikimu ar kitokia pelną teikiančią veikla.

Juridinia asmenys gali sudaryti šiuos junginius: kartelį, koncerną, konsorciumą, trestą ar asociaciją.

———————————————————————————————————

6. Juozas Šatas “Komercinės teisės subjektai” 1998 m., KTU psl. 14

Kartelis – tai monopolinis įmonių susivienijimas, kurio dalyviai išsaugo finansinį, eonominį ir teisinį savarankiškumą. Karteliai steigiami sutarties pagrindu. Kartelio steigimo sutartyje gali būti nurmatytos užsakymų ir pelno pasiskirstymo sąlygos.

Koncernas – tai įmonių susivienijimas. Koncerno daąlyviai išsaugo savo teisinį subjektiškumą. Koncernai stegiami: bendrai gamybai, investicijoms, įtakai rinkos kainoms, savo interesų gynybai.

Konsorciumas – tai laikinas įmonių susivienijimas koordinuotai komercinei veiklai. Konsorciumas steigiamas dalyvių sutartimi. Konsorciumo dalyvių atsakomybė užsakovams solidarinė.

Trestas – tai įmonių susivienijimas, kurio dalyviai praranda gamybinį komercinį, komercinį ir teisnį subjektiškumą. Trestą valdo patikėtiniai.

Asociacija – tai savanoriškas juridinų asmenų susivienijimas, kurio tikslas siekti gamybinų – komercinių, mokslinių, kultūrinių ar kitų tikslų. Asociacijos dalyviai neprivalo dalivauti tik tame susivienijime, jie gali būti ir kitų asociacijų nariais.

4. Juridinių asmenų steigimas

Juridinių asmenų steigimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Juridiniai asmenys gali būti steigiami šia tvarka:

1. Potvarkine tvarka. Šiai tvarkai būdinga, kad juridinis asmuo įsteigiamas kompetetingu valstybės ar savivaldybės potvarkiu, kurio įsigaliojimo momentas yra juridinio asmens atsiradimo momentas. Šia tvarka yra steigiami viešosios teisės juridiniai asmenys.

2. Leidiminė tvarka. Juridinis asmuo įsteigiamas steigėjų iniciatyva, bet gavus kompetentingo valstybinio organo leidimą. Steigėjai parengęs juridinio asmens įstatus ir kitus steigiamuosius dokumentus, įteikiaą kompetentingam valstybiniam organui, kuris tikrina juos ir svarsto steigėjų pageidaujamo juridinio asmens įsteigimo tikslingumą ir priima atitinkamą sprendimą. Juridinis asmuo laikomas įsteigtu tik po to, kai kompetentingas valstybės organas įregistruoja jo įstatus ar statusą. Šiuo būdu steigiami bankai (jiems reikia gauti Lietuvos banko leidimą), draudimo bendrovės ( jiems reikia gauti Draudimo reikalų tarnybos leidimą) ir kai kurios kitos firmos.

3. Pareikštinė normatyvinė tvarka. Juridinis asmuo kuris steigiamas pagal šią tvarką steigiamas steigėjų iniciatyva, bet čia nereikalingas kompetentingo valstybės organo leidimas. “Kompetentingas valstybės organas tik patikrina, ar steigiamieji dokumentai atitinka aktuose nustatytus reikalavimus ir, neradus pažeidimų, juos registruoja”7.

———————————————————————————————————

7. Juozas Šatas “Komercinės teisės subjektai” 1998 m., KTU psl 19

8. Pareikštinė tvarka. Šitas steigimo būdas yra pats paprasčiausias. Šia tvarka steigiamos profsajungos. Steigėjams, norint įsteikti juridinį asmenį, reikia tik pareikšti kompetetingam valstybės organui apie fizinių asmenų susijungimo į nepelno organizaciją faktą. “Profesinė sąjunga laikoma įsteikta, kai minimalus įstatymo nustatytas steigėjų skaičius (30 ar 1/5 visų darbuotojų) susuirinkime patvirtina įstatus ir išrenka vadovaujančius organus”8.

“Steigimo procedūros klausimus, kurių nereglamentuoja
gali nustatyti steigėjai”9.

Tam kad juridinis asmuo pradėtu egzistuoti jis būtinai turi būti įregistruotas jurdinių asmenų registre, nes nuo to momento, pagal civilinį kodeksą, atsiranda jo teisnumas ir veiksnumas arba kitaip tariant jo subjektiškumas. Norint įregistruoti juridinį asmenį juridinių asmenų registre reikia pateikti dokumentus kurie nurodyti atitinkamame įstatyme.

Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti:

1. juridinio asmens pavadinimas;

2. juridinio asmens teisinė forma;

3. juridinio asmens kodas;

4. juridinio asmens buveinė (adresas);

5. juridinio asmens organai;

———————————————————————————————————

8. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas 6 str.

9. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas 2.59 str. 2000 07 18 d. Nr. VIII-1864

6. juridinio asmens valdymo organų nariai, gyvenamoji vieta;

7. juridinio asmens valdymo organų nariai ir juridinio asmens dalyviai, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryrti sandorius, jū teisių ribos ir parašų pavyzdžiai;

8. juridnio asmens filialai ir atstovybės;

9. juridinio asmens veklos apribojimai;

10. juridinio asmens teisinis statusas;

11. juridinio asmens pasibaigimas;

12. juridinio asmens registro duomenų ir dokumentų keitimo datos;

13. kiti įstatymo numatyti duomenys.

Juridinio asmens pavadinimas. “Juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų”10.

Juridinis asmuo visus sandorius sudaro savo vardu. Todėl kiekvienas asmuo turi savo pavadinimą kuris jį individualizuoja. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine prasme ar turnčių tiesioginę reikšmę. Firmos vardas individualizuoja juridinį asmenį, leidžia jį išskirti iš kitų juridinių asmenų. Firmos vardas be žodžių, nusakančių juridinio asmens rųšį, privalo turėti bent vieną tikrinį skiriamosios reikšmės žodį arba simbolinį vardą. Firmų vardai registruojami Valstybiniame patentų biure.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1618 žodžiai iš 3116 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.