JURIDINIAI ASMENYS
Juridiniais asmenimis vadinami kolektyviniai žmoniu junginiai ir
tam tikrais istatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie turi atskirą turtą,
gali savo vardu igyti turtines bei asmenines neturtines teises ir tureti pareigas,
buti ieškovai ir atsakovai teisme, arbitraže ar trečiuju teisme.
Juridiniai asmenys yra ukio subjektai, tokie kaip imones, bankai ir
kredito istaigos, draudimo organizacijos, kitos istaigos (valstybines valdžios
ir valdymo, mokslo ir kt.), visuomenines organizacijos, partijos. Jie vykdo
labai ivairią ukinę komercinę, kulturinę, visuomeninę, politinę veiklą.
1994 m. pirmą kartą Lietuvos teises istorijoje nustatyta, kad juridini
asmeni gali steigti vienas asmuo (fizinis arba juridinis asmuo). Tokią galimybę
– vienam asmeniui steigti juridini asmeni – numate LR akciniu bendroviu
istatymas. Taigi akcines bendroves, turinčias juridinio asmens teises,
gali steigti vienas asmuo. Kitu rušiu imoniu, turinčiu juridinio asmens teises,
vienas asmuo steigti neturi teises.
Juridiniu asmenu steigimo, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo
tvarką nustato LR CK 2.33-2.131 str., kai kurie istatymai: LR imoniu 1990
m. gegužes 8 d. istatymas (Valst. žinios. 1990. Nr. 14-395) su papildymais ir
pakeitimais, kai kuriu rušiu imoniu istatymai, LR imoniu rejestro 1990 m.
liepos 31 d. istatymas (Valst. žinios. 1990. Nr.24-599), Lietuvos banko
2001 kovo 13 d. istatymas (Valst. žinios. 2001. Nr.28-890), LR komerciniu
banku 1994 m. gruodžio 21 d. istatymas (Valst. žinios. 1995. Nr.2-33), LR
draudimo 1996 m. liepos 10 d. istatymas (Valst. žinios. 1996. Nr.73-1742),
LR visuomeniniu organizaciju 1998 m. birželio 11 d. istatymas (Valst. žinios.
1998. Nr.59-1653), LR politiniu partiju 1990 m. rugsejo 25 d. istatymas
(Valst. žinios. 1990. Nr.29-692).
Pagal LR CK 2.33 str. juridiniu asmeniu gali buti laikomas toks kolektyvinis
fiziniu asmenu junginys ar vieno fizinio asmens darinys, kuris turi
šiuos požymius:
a) organizacini vieningumą, itvirtintą norminiame akte, juridinio asmens
istatuose, nuostatuose, statutuose;
b) turto atskyrimą nuo jo steigeju turto;
c) turtiniu ir neturtiniu teisiu ir pareigu igijimą savo vardu;
d) savarankišką atsakomybę už savo prievoles.
LR CK 2.34 str. numato, kad juridiniai asmenys yra dvieju rušiu:
1) viešieji juridiniai asmenys, kurie yra isteigti valstybes ar savivaldybes,
ar kitu asmenu, nesiekiančiu naudos sau ir turinčiu tikslą tenkinti viešuosius
interesus (valstybe ir savivaldybes, religines bendruomenes, profesines
sąjungos ir kt.);
2} privalieji juridiniai asmenys, kuriu tikslas – tenkinti privačius interesus.
Tradicines religines bendruomenes turi juridinio asmens statusą, tačiau
kitos turi buti isteigtos laikantis bendros juridiniu asmenu steigimo
tvarkos. Profesines sąjungos gali buti pripažintos juridiniais asmenimis, jeigu
jos yra isteigtos ne mažiau kaip 30 steigeju ir profesiniu sąjungu istatai
patvirtinti profesines sąjungos susirinkime, be to, turi buti išrinkti valdymo
CIVILINE TEISE 31
1.6 pav. Juridiniai asmenys (bendrosios nuostatos)
Valstybe ir savivaldybes yra juridiniai asmenys, taip pat ir institucijos,
kurias numato LR Konstitucija. Valstybe, savivaldybe ir ju institucijos
yra civiliniu santykiu dalyves lygiais pagrindais, kaip ir kiti šiu santykiu dalyviai.
Šie subjektai igyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas
igyvendina per atitinkamas valstybes ir savivaldybiu valdymo institucijas.
Valstybe ir savivaldybe, kaip juridiniai asmenys, gali tureti tik tokias teises
ir pareigas, kurios neprieštarauja ju steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.
LR CK 2.80 str. draudžia valstybes ar vietos savivaldos institucijoms
istatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridiniu
asmenu veiklą.
Valstybe, o kai kuriais atvejais ir savivaldybe civiliniuose teisiniuose
santykiuose gali dalyvauti pagal LR CK 5.62 str. numatytą paveldejimo teisę.
Pagal LR CK 4.62 str. valstybes nuosavybes teise atsiranda, jeigu per
nustatytą laiką nepaaiškejo radinio savininkas, o radusysis nenori atlyginti
su daikto saugojimu susijusiu išlaidu.
Valstybe ir savivaldybes taip gali dalyvauti ivairiuose prievoliniuose
santykiuose, pavyzdžiui, privatizacijos, nuosavybes grąžinimo ir kt.
LR CK 2.39 – 2.43 str. numato, kad juridinis asmuo privalo tureti
pavadinimą, kuris yra juridinio asmens nuosavybe ir negali prieštarauti viešajai
tvarkai, gerai moralei ir klaidinti visuomenes. Šis pavadinimas turi buti
sudarytas laikantis bendrines lietuviu kalbos normu. Kadangi pavadinimas
yra juridinio asmens nuosavybe, todel istatymas draudžia igyti teises ir pareigas
prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu.
Juridinis asmuo veikia remdamasis savo istatais (jei ju nera, gali buti
steigimo sandoris, bendrieji nuostatai) ar nuostatais, statutais, kuriuose nurodomas
juridinio asmens pavadinimas, teisine forma, buveine (ta vieta, kurioje
yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas), organas, kuriam jis
pavaldus, juridinio asmens veiklos tikslai, turtine baze, struktura, valdymo
tvarka, organai ir ju kompetencija, juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei
jis yra ribotas, ir kt. Istaigos ir kitokios valstybines organizacijos, išlaikomos
iš valstybinio biudžeto, o istatymu numatytais atvejais taip pat ir kitos organizacijos
gali veikti remdamosi bendrais tos rušies organizaciju
nuostatais,
pavyzdžiui, mokyklos, ligonines ir pan. Juridiniai asmenys turtą naudoja,
valdo bei disponuoja juo nuosavybes arba patikejimo teise. Šis turtas nuosavybes
teise priklauso juridinio asmens steigejui ar dalyviui. Juridinis asmuo
gali buti isteigtas ribotam ir neribotam laikotarpiui. Ši sąlyga turi buti nurodyta
jo steigimo dokumentuose.
Juridinis asmuo civilines teises ir pareigas igyja ir jas igyvendina per
savo organus ir dalyvius. Juridinio asmens organas yra istatymo ar istatu
(nuostatu) numatytas vienašmenis vadovas (direktorius, vedejas ir pan.) ar
kolegija (visuotinis susirinkimas, valdyba, taryba ir pan.) ir dalyviu susirinkimas.
Valstybiniu juridiniu asmenu organai paprastai yra vienašmeniai. Visuomenines
organizacijos turi renkamuosius kolegialius organus, o kai kuriais
atvejais – vienašmenius organus, pavyzdžiui, pirmininką, prezidentą ir
pan. Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir kt.) yra asmuo,
kuris turi nuosavybes teisę i juridinio asmens turtą arba kuris nors ir
neišsaugo teisiu i juridinio asmens turtą, bet igyja prievoliniu teisiu ir (ar)
pareigu, susijusiu su juridiniu asmeniu (CK 2.45 str.).
Juridiniai asmenys turi civilini teisnumą ir veiksnumą. Juridiniu asmenu
teisinimas atsiranda nuo ju isteigimo momento, o pasibaigia – juos
likvidavus ar reorganizavus. Kitaip negu piliečiu teisnumas, kuris visiems
piliečiams yra lygus, juridiniu asmenu teisnumas yra specialus. Tai reiškia,
kad privatus juridinis asmuo gali tureti ir isigyti bet kokias civilines teises ir
pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybes
kaip lytis, amžius bei giminyste. Viešieji juridiniai asmenys gali tureti
tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja ju steigimo dokumentams
ir veiklos tikslams. Atskiru veiklos rušiu, nustatytu istatymuose, juridiniam
asmeniui galima imtis tik gavus licenciją (prekiauti alkoholiu, tabaku).
Kiekvienai istatymu nustatytai licencijuojamai veiklos rušiai Vyriausybe
tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti istatymai nenumato ko kita. Licencija