Juridiniai asmenys dokumentas
5 (100%) 1 vote

Juridiniai asmenys dokumentas

JURIDINIAI ASMENYS

Juridiniais asmenimis vadinami kolektyviniai žmoniu junginiai ir

tam tikrais istatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie turi atskirą turtą,

gali savo vardu igyti turtines bei asmenines neturtines teises ir tureti pareigas,

buti ieškovai ir atsakovai teisme, arbitraže ar trečiuju teisme.

Juridiniai asmenys yra ukio subjektai, tokie kaip imones, bankai ir

kredito istaigos, draudimo organizacijos, kitos istaigos (valstybines valdžios

ir valdymo, mokslo ir kt.), visuomenines organizacijos, partijos. Jie vykdo

labai ivairią ukinę komercinę, kulturinę, visuomeninę, politinę veiklą.

1994 m. pirmą kartą Lietuvos teises istorijoje nustatyta, kad juridini

asmeni gali steigti vienas asmuo (fizinis arba juridinis asmuo). Tokią galimybę

– vienam asmeniui steigti juridini asmeni – numate LR akciniu bendroviu

istatymas. Taigi akcines bendroves, turinčias juridinio asmens teises,

gali steigti vienas asmuo. Kitu rušiu imoniu, turinčiu juridinio asmens teises,

vienas asmuo steigti neturi teises.

Juridiniu asmenu steigimo, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo

tvarką nustato LR CK 2.33-2.131 str., kai kurie istatymai: LR imoniu 1990

m. gegužes 8 d. istatymas (Valst. žinios. 1990. Nr. 14-395) su papildymais ir

pakeitimais, kai kuriu rušiu imoniu istatymai, LR imoniu rejestro 1990 m.

liepos 31 d. istatymas (Valst. žinios. 1990. Nr.24-599), Lietuvos banko

2001 kovo 13 d. istatymas (Valst. žinios. 2001. Nr.28-890), LR komerciniu

banku 1994 m. gruodžio 21 d. istatymas (Valst. žinios. 1995. Nr.2-33), LR

draudimo 1996 m. liepos 10 d. istatymas (Valst. žinios. 1996. Nr.73-1742),

LR visuomeniniu organizaciju 1998 m. birželio 11 d. istatymas (Valst. žinios.

1998. Nr.59-1653), LR politiniu partiju 1990 m. rugsejo 25 d. istatymas

(Valst. žinios. 1990. Nr.29-692).

Pagal LR CK 2.33 str. juridiniu asmeniu gali buti laikomas toks kolektyvinis

fiziniu asmenu junginys ar vieno fizinio asmens darinys, kuris turi

šiuos požymius:

a) organizacini vieningumą, itvirtintą norminiame akte, juridinio asmens

istatuose, nuostatuose, statutuose;

b) turto atskyrimą nuo jo steigeju turto;

c) turtiniu ir neturtiniu teisiu ir pareigu igijimą savo vardu;

d) savarankišką atsakomybę už savo prievoles.

LR CK 2.34 str. numato, kad juridiniai asmenys yra dvieju rušiu:

1) viešieji juridiniai asmenys, kurie yra isteigti valstybes ar savivaldybes,

ar kitu asmenu, nesiekiančiu naudos sau ir turinčiu tikslą tenkinti viešuosius

interesus (valstybe ir savivaldybes, religines bendruomenes, profesines

sąjungos ir kt.);

2} privalieji juridiniai asmenys, kuriu tikslas – tenkinti privačius interesus.

Tradicines religines bendruomenes turi juridinio asmens statusą, tačiau

kitos turi buti isteigtos laikantis bendros juridiniu asmenu steigimo

tvarkos. Profesines sąjungos gali buti pripažintos juridiniais asmenimis, jeigu

jos yra isteigtos ne mažiau kaip 30 steigeju ir profesiniu sąjungu istatai

patvirtinti profesines sąjungos susirinkime, be to, turi buti išrinkti valdymo

CIVILINE TEISE 31

1.6 pav. Juridiniai asmenys (bendrosios nuostatos)

Valstybe ir savivaldybes yra juridiniai asmenys, taip pat ir institucijos,

kurias numato LR Konstitucija. Valstybe, savivaldybe ir ju institucijos

yra civiliniu santykiu dalyves lygiais pagrindais, kaip ir kiti šiu santykiu dalyviai.

Šie subjektai igyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas

igyvendina per atitinkamas valstybes ir savivaldybiu valdymo institucijas.

Valstybe ir savivaldybe, kaip juridiniai asmenys, gali tureti tik tokias teises

ir pareigas, kurios neprieštarauja ju steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.

LR CK 2.80 str. draudžia valstybes ar vietos savivaldos institucijoms

istatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridiniu

asmenu veiklą.

Valstybe, o kai kuriais atvejais ir savivaldybe civiliniuose teisiniuose

santykiuose gali dalyvauti pagal LR CK 5.62 str. numatytą paveldejimo teisę.

Pagal LR CK 4.62 str. valstybes nuosavybes teise atsiranda, jeigu per

nustatytą laiką nepaaiškejo radinio savininkas, o radusysis nenori atlyginti

su daikto saugojimu susijusiu išlaidu.

Valstybe ir savivaldybes taip gali dalyvauti ivairiuose prievoliniuose

santykiuose, pavyzdžiui, privatizacijos, nuosavybes grąžinimo ir kt.

LR CK 2.39 – 2.43 str. numato, kad juridinis asmuo privalo tureti

pavadinimą, kuris yra juridinio asmens nuosavybe ir negali prieštarauti viešajai

tvarkai, gerai moralei ir klaidinti visuomenes. Šis pavadinimas turi buti

sudarytas laikantis bendrines lietuviu kalbos normu. Kadangi pavadinimas

yra juridinio asmens nuosavybe, todel istatymas draudžia igyti teises ir pareigas

prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu.

Juridinis asmuo veikia remdamasis savo istatais (jei ju nera, gali buti

steigimo sandoris, bendrieji nuostatai) ar nuostatais, statutais, kuriuose nurodomas

juridinio asmens pavadinimas, teisine forma, buveine (ta vieta, kurioje

yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas), organas, kuriam jis

pavaldus, juridinio asmens veiklos tikslai, turtine baze, struktura, valdymo

tvarka, organai ir ju kompetencija, juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei

jis yra ribotas, ir kt. Istaigos ir kitokios valstybines organizacijos, išlaikomos

iš valstybinio biudžeto, o istatymu numatytais atvejais taip pat ir kitos organizacijos

gali veikti remdamosi bendrais tos rušies organizaciju
nuostatais,

pavyzdžiui, mokyklos, ligonines ir pan. Juridiniai asmenys turtą naudoja,

valdo bei disponuoja juo nuosavybes arba patikejimo teise. Šis turtas nuosavybes

teise priklauso juridinio asmens steigejui ar dalyviui. Juridinis asmuo

gali buti isteigtas ribotam ir neribotam laikotarpiui. Ši sąlyga turi buti nurodyta

jo steigimo dokumentuose.

Juridinis asmuo civilines teises ir pareigas igyja ir jas igyvendina per

savo organus ir dalyvius. Juridinio asmens organas yra istatymo ar istatu

(nuostatu) numatytas vienašmenis vadovas (direktorius, vedejas ir pan.) ar

kolegija (visuotinis susirinkimas, valdyba, taryba ir pan.) ir dalyviu susirinkimas.

Valstybiniu juridiniu asmenu organai paprastai yra vienašmeniai. Visuomenines

organizacijos turi renkamuosius kolegialius organus, o kai kuriais

atvejais – vienašmenius organus, pavyzdžiui, pirmininką, prezidentą ir

pan. Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir kt.) yra asmuo,

kuris turi nuosavybes teisę i juridinio asmens turtą arba kuris nors ir

neišsaugo teisiu i juridinio asmens turtą, bet igyja prievoliniu teisiu ir (ar)

pareigu, susijusiu su juridiniu asmeniu (CK 2.45 str.).

Juridiniai asmenys turi civilini teisnumą ir veiksnumą. Juridiniu asmenu

teisinimas atsiranda nuo ju isteigimo momento, o pasibaigia – juos

likvidavus ar reorganizavus. Kitaip negu piliečiu teisnumas, kuris visiems

piliečiams yra lygus, juridiniu asmenu teisnumas yra specialus. Tai reiškia,

kad privatus juridinis asmuo gali tureti ir isigyti bet kokias civilines teises ir

pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybes

kaip lytis, amžius bei giminyste. Viešieji juridiniai asmenys gali tureti

tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja ju steigimo dokumentams

ir veiklos tikslams. Atskiru veiklos rušiu, nustatytu istatymuose, juridiniam

asmeniui galima imtis tik gavus licenciją (prekiauti alkoholiu, tabaku).

Kiekvienai istatymu nustatytai licencijuojamai veiklos rušiai Vyriausybe

tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti istatymai nenumato ko kita. Licencija

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 997 žodžiai iš 3315 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.