Juridiniai asmenys
5 (100%) 1 vote

Juridiniai asmenys

112131

1. Juridinio asmens sąvoka ir požymiai.

Civilinių teisinių santykių dalyviais gali būti ne tik fiziniai bet ir juridiniai asmenys.

Juridinis asmuo – tai fizinių asmenų grupių (kartais ir vieno asmens) turtinių interesu personifikacijos priemonė.

Pagal CK 2.33 str. 1 dalį Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.

1.1 Juridinių asmenų požymiai:

1) organizacinis vieningumas;

2) atskiras turtas;

3) galėjimas savo vardu įsigyti turtines ir neturtines teises bei pareigas;

4) galėjimas būti ieškovu ar atsakovu teisme.

Organizacinis vieningumas.

Jis būdingas juridiniui asmeniui, kaip organizacijai, ir pasireiškia tuo, kad atskiri juridinio asmens organai ir jų padaliniai skiriasi vienas nuo kito, bet sąveikauja tarpusavyje ir yra susiję. Vieni organai yra pavaldūs kitiems bei pagrindiam organui, kuris realizuoja juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą. Pvz., akcinę bendrovę sudaro akcininkai (visuotinis akcininkų susirinkimas – aukščiausias AB organas), stebėtojų taryba, AB valdyba, AB revizorius, AB administracija. Visų jų teises ir pareigas nustato LR AB įstatymai ir AB įstatai. Tai užtikrina jos organų vieningumą.

Valstybinių įstaigų organų struktūra tokia: jai vadovauja vadovas, jam talkina pavaduotojai. Skyriams vadovauja skyrių viršininkai ir t.t..

Juridiniai asmenys įstatymų numatyta tvarka gali steigti filialus ir atstovybes, kurie yra juridinio asmens struktūriniai padaliniai.

Atskiras turtas.

Kad juridinis asmuo galėtų veikti jis turi turėti materialinę bazę: pinigus, pastatus, patalpas, įrenginius, įrankius ir t.t. Šis turtas juridiniam asmeniui gali priklausyti nuosavybės arba patikėjimo teise. Turtas, kurį juridinis asmuo valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, priklauso juridinio asmens steigėjui ar dalyviui nuosavybės teise. Patikėjimo teise turtą valdo ir naudoja valstybė, savivaldybių įstaigos, individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija. Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (narys, dalininkas ir pan.). Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija.

AB yra jai priklausančio turto savininkė, akcininkams nuosav. teise priklauso tik akcijos.

Turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įsigijimas savo vardu.

CK 2.39 straipsnis nurodo, kad Juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Firmų vardai registruojami Valstybės patentų biure. Firmų vardų apsauga įtvirtinta ir tarptautinės teisės dokumentuose.

Juridiniai asmenys neturi teisės naudotis kitų firmų vardu. Ginčus dėl vardo sprendžia teismas. Teisę į vardą turi tas, kuris pirmas pradėjo jį naudoti. Galima reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos juridinis asmuo patyrė dėl neteisėto jo vardo naudojimo.

Juridinis asmuo gali turėti prekių ir paslaugų ženklą, kuris turi būti įregistruotas (Prekių ženklų įstatymas).

2. Viešieji ir privatieji juridiniai asmenys

Juridiniai asmenys skirstomi i viešuosius ir privačiuosius asmenis

Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.).

Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

3. Įmonė, kaip CT subjektas (ūkinės – komercinės ir ne pelno įmonės).

LR gali veikti šios įmonės: 1)individualios (personalinės) įmonės; 2) tikrosios ūkinės bendrijos; 3) komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos; 4) akcinės bendrovės; uždarosios akcinės bendrovės; investicinės bendrovės; 5) valstybinės įmonės; 6) savivaldybės įmonės; 7) žemės ūkio bendrovės; 8) kooperatinės bendrovės (kooperatyvai); Įmonės, jei tai neprieštarauja LR konkurencijos įstatymui, gali jungtis į koncernus, konsorciumus, asociacijas ir kitus junginius.

3.1 Visiškos ir ribotos atsakomybės įmonės.

Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija.

4. Juridinių asmenų steigimas. JA steigimo dokumentai

Juridiniai asmenys atsiranda juos įsteigus. Jie steigiami šia tvarka:

1) potvarkine;

2) leidimine;

3) pareikštine normatyvine;

4) pareikštine.

Potvarkinė tvarka. Taip steigiami viešieji juridiniai asmenys. Kompetentinga valdžios ar valdymo institucija priima sprendimą dėl juridinio asmens įsteigimo. Pvz., LR Vyriausybės įstatymas numato, kad Vyriausybė prireikus steigia ir naikina Vyriausybės įstaigas. Savivaldybės taippat gali steigti įmones ar įstaigas.

Leidimine tvarka steigiant
juridinį asmenį, reikalingas kompetentingos valstybės institucijos leidimas. Taip steigiami bankai, draudimo organizacijos.

Pareikštine normatyvine tvarka juridiniai asmenys steigiami, kai įstatymas yra numatęs tokių juridinių asmenų steigimo tvarką, tikslus, organizacinę struktūrą, asmenų dalyvavimo juose sąlygas. Tokie juridiniai asmenys atsiranda steigėjų iniciatyva. Kompetentinga institucija patikrina ar registruojamo juridinio asmens įstatai atitinka įstatymo reikalavimus. Taip steigiamos AB, UB, ŽŪB, daugiabučių namų savininkų bendrijos ir t.t., taip pat politinės partijos, visuomeninės organizacijos.

Pareikštine tvarka steigiamos profsąjungos. LR profesinių sąjungų įstatymo 6 str. sako, kad profsąjunga laikoma įsteigta, kai minimalus steigėjų skaičius (30 arba 1/5 visų darbuotojų), patvirtina įstatus ir išrenka vadovaujančius organus. Juridiniu asmeniu profsąjunga tampa įregistravus jos įstatus juridinių asmenų registre.

Juridinis asmuo turi būti įregistruotas juridinių asmenų registre. Juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre. Tai reiškia, kad nuo to momento juridinis asmuo tampa teisės subjektu.

Juridinių asmenų steigimo dokumentai.

1. Juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus: įstatus, steigimo sandorį arba įstatymų numatytais atvejais – bendruosius nuostatus. Pagal šį kodeksą įstatams prilygsta juridinių asmenų nuostatai, statutai ar kiti jų steigimo dokumentai. 2. Steigimo dokumentų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms.

4.1 Juridinio asmens esmės aiškinimo koncepcijos CT moksle.

Išskiriamos 3 pagrindinės teorijos:

1) fikcijos – juridiniai asmenys tik dirbtiniai dariniai (teisinė fikcija), teisiniuose santykiuose dalyvauja konkretūs fiziniai asmenys, konkretūs fiziniai asmenys naudoja juridinių asmenų kategoriją savo tikslams pasiekti;

2) realybės – juridiniai asmenys egzistuoja kaip konkreti socialinė realybė, juridinio asmens negalima tapatinti su jį sudarančiais fiziniais asmenimis, nes juridiniai asmenys turi savo atskirą teisinį subjektiškumą, skirtingą, nei jį sudarančių fizinių asmenų; (savo atskirą turtą);

3) juridinio asmens neigimo – neigia bet kokį juridinio asmens buvimą ir teigia, kad tai tik kolektyvinis turtas, priklausantis didesniam ar mažesniam žmonių skaičiui, tikrovės nereikia maskuoti teisinėmis sąvokomis.

5. Viešųjų ir privačių juridinių asmenų teisnumas.

Privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė.

Viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.

Juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Apriboti pavienio juridinio asmens teisnumą galima tik teismo sprendimu.

Draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims.

6. Juridinių asmenų įstatai.

Juridinio asmens įstatai – tai vienas iš juridinio asmens steigimo dokumentų, pagal kurį juridiniai asmenys veikia.

Juridinio asmens įstatuose turi būti nurodyta:

1) juridinio asmens pavadinimas;

2) juridinio asmens teisinė forma;

3) juridinio asmens buveinė;

4) juridinio asmens veiklos tikslai;

5) juridinio asmens dalyvių susirinkimo kompetencija ir šaukimo tvarka;

6) juridinio asmens organai ir jų kompetencija bei skyrimo ir atšaukimo tvarka arba, jei organai nesudaromi, o juridinis asmuo savo teises įgyvendina per juridinio asmens dalyvį, – juridinio asmens dalyvis;

7) juridinio asmens steigimo dokumentų keitimo tvarka;

8) juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;

9) kitos įstatymų, juridinio asmens steigėjo ar dalyvio nustatytos nuostatos.

6.1 Juridinių asmenų veiksnumas.

Juridiniai asmenys tampa veiksnūs kartu su jų teisnumo pripažinimu (įregistravus).

Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus.

Įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius.

6.2 Juridinio asmens organai.

Juridinių asmenų organus, jų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra.

6.3 Juridinio asmens buveinė.

Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą.

6.4 Juridinių asmenų filialai ir atstovybės. Jų steigimo tvarka ir teisinė padėtis.

Juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir
visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Juridinio asmens filialas nėra

juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. Juridinio asmens filialas veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus

Juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę. Juridinio asmens atstovybė turi teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų (ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų) ir atstovybės. Juridinio asmens atstovybė nėra juridinis asmuo. Juridinio asmens atstovybė veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus.

6.5 Juridinių asmenų pabaiga ir pertvarkymas.

1. Juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu.

2. Reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros.

3. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro.

Pasibaigus reorganizuojamam juridiniam asmeniui, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, nepaisant reorganizavimo sąlygų, pasibaigusio reorganizuoto juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pasibaigusio juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teisių ir pareigų perėjimo tęsiančiam veiklą juridiniam asmeniui.

6.6 Juridinių asmenų reorganizavimas

Sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį priima juridinio asmens dalyviai arba teismas įstatymų nustatytais atvejais.

Juridinių asmenų reorganizavimo būdai :

1. Juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu.

2. Galimi juridinių asmenų jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas.

3. Prijungimas – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos.

4. Sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos.

5. Galimi juridinių asmenų skaidymo būdai yra išdalijimas ir padalijimas.

6. Išdalijimas – tai reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir pareigų išdalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims.

7. Padalijimas – tai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigimas dviejų ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos.

Apie reorganizavimo sąlygų sudarymą turi būti paskelbta viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimties dienų intervalais arba paskelbta viešai vieną kartą ir pranešta visiems juridinio asmens kreditoriams raštu.

6.7 Juridinių asmenų pertvarkymas

Pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1817 žodžiai iš 3588 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.