Juridiniai asmenys1
5 (100%) 1 vote

Juridiniai asmenys1

112131415161

Turinys

Įvadas 3

1. Juridiniai asmenys 4

1.1. Juridinio asmens samprata bei bendrosios žinios apie jį 4

1.2. Juridinių asmenų skirstymas, civilinė atsakomybė 6

2. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys 8

2.1. Indviduali įmonė 8

2.2. Ūkinės bendrijos 10

2.2.1. Ūkinės bendrijos samprata 10

2.2.2. Ūkinės bendrijos narių turtinės teisės 11

2.2.3. Ūkinės bendrijos narių neturtinės teisės 11

2.2.4. Ūkinės bendrijos atsakomybė tretiesiems asmenims pagal prievoles 12

3. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys 12

3.1. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė 12

3.1.2. Akcinės bendrovės samprata 12

3.1.2. Akcinių bendrovių rūšys 14

3.1.3. Akcijos ir obligacijos 14

3.1.4. Bendrovės turtas 15

3.1.5. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos 17

3.2. Kooperatinės bendrovės 18

3.2.1. Kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) samprata 18

3.2.2. Kooperatinės bendrovės kapitalas 19

3.3. Žemės ūkio bendrovės 19

3.4. Europos ekonominių interesų grupė 20

3.5. Europos bendrovė 22

3.6. Nepelno organizacijos 22

Išvados 24

Naudotos literatūros sąrašas 25Įvadas

Civilinėje teisėje asmenys skirstomi į juridinius bei fizinius. Fizinis asmuo- tai pilietis, kuris užsiima komercine, ūkine veikla, neturėdamas juridinio asmens statuso. Fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais. Juridinis asmuo- savo pavaidinima turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Juridiniai asmenys skirstomi pagal keletą kriterijų. Visų pirma pagal asmens tikslą juridiniai asmenys skirstomi į privačiuosius ir viešuosius juridinius asmenis. Pagal atsakomybės laipsnį juridiniais asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Neribotos civilinės ataskomybės juridiniais asmenimis yra indvidualiosios įmonės ir ūkinės bendrijos, visi kiti juridiniai asmenys yra ribotos civilinės atsakomybės (pvz. Akcinės bendrovės, Uždarosios akcinės bendrovės, kooperatyva ir t.t.). Šių dviejų grupių juridinių asmenų skirtumas yra tas, kad jeigu neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (t.y. atsako visu savo turtu).1. Juridiniai asmenys

1.1. Juridinio asmens samprata bei bendrosios žinios apie jį

Juridiniais asmenimis vadinami kolektyviniai žmonių junginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie turi atskirą turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovai ir atsakovai teisme, arbitraže ar trečiųjų teisme. Juridiniai asmenys yra ūkio subjektai, tokie kaip įmonės, bankai ir kredito įstaigos, draudimo organizacijos, kitos įstaigos (valstybinės valdžios ir valdymo, mokslo ir kt.), visuomeninės organizacijos, partijos. Jie vykdo labai įvairią ūkinę komercinę, kultūrinę, visuomeninę, politinę veiklą.

1994 m. pirmą kartą Lietuvos teisės istorijoje nustatyta, kad juridinį asmenį gali steigti vienas asmuo (fizinis arba juridinis asmuo). Tokią galimybę – vienam asmeniui steigti juridinį asmenį – numatė LR akcinių bendrovių įstatymas. Taigi akcines bendroves, turinčias juridinio asmens teises, gali steigti vienas asmuo. Kitų rūšių įmonių, turinčių juridinio asmens teises, vienas asmuo steigti neturi teisės.

Juridinių asmenų steigimo, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką nustato LR CK 2.33-2.131 str., kai kurie įstatymai: LR įmonių 1990 m. gegužės 8 d. įstatymas (Valst. žinios. 1990. Nr.14-395) su papildymais ir pakeitimais, kai kurių rūšių įmonių įstatymai, LR įmonių rejestro 1990 m. liepos 31 d. įstatymas (Valst. žinios. 1990. Nr.24-599), Lietuvos banko 2001 kovo 13 d. įstatymas (Valst. žinios. 2001. Nr.28-890), LR komercinių bankų 1994 m. gruodžio 21 d. įstatymas (Valst. žinios. 1995. Nr.2-33), LR draudimo 1996 m. liepos 10 d. įstatymas (Valst. žinios. 1996. Nr.73-1742), LR visuomeninių organizacijų 1998 m. birželio 11 d. įstatymas (Valst. žinios. 1998. Nr.59-1653), LR politinių partijų 1990 m. rugsėjo 25 d. įstatymas (Valst. žinios. 1990. Nr.29-692).

LR CK 2.33 str.:nusako juridinio asmens sąvoką.

„1. Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.

2. Šios knygos II dalies normos taikomos atskiroms juridinių asmenų teisinėms formoms, išskyrus, jeigu šio kodekso normos numato kitaip.“ Pagal šį straipsnį juridiniu asmeniu gali būti laikomas toks kolektyvinis fizinių asmenų junginys ar vieno fizinio asmens darinys, kuris turi šiuos požymius:

a) organizacinį vieningumą, įtvirtintą norminiame akte, juridinio asmens įstatuose, nuostatuose, statutuose;

b) turto atskyrimą nuo jo steigėjų turto;

c) turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgijimą savo vardu;

d) savarankišką atsakomybę už savo prievoles.

LR CK 2.39 – 2.43 str. numato, kad juridinis asmuo privalo turėti pavadinimą, kuris yra juridinio asmens nuosavybė ir negali prieštarauti viešajai tvarkai, gerai moralei ir klaidinti visuomenės. Šis pavadinimas turi būti sudarytas laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų.
Kadangi pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, todėl įstatymas draudžia įgyti teises ir pareigas prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu.

Juridinis asmuo veikia remdamasis savo įstatais (jei jų nėra, gali būti steigimo sandoris, bendrieji nuostatai) ar nuostatais, statutais, kuriuose nurodomas juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė (ta vieta, kurioje yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas), organas, kuriam jis pavaldus, juridinio asmens veiklos tikslai, turtinė bazė, struktūra, valdymo tvarka, organai ir jų kompetencija, juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas, ir kt. Įstaigos ir kitokios valstybinės organizacijos, išlaikomos iš valstybinio biudžeto, o įstatymų numatytais atvejais taip pat ir kitos organizacijos gali veikti remdamosi bendrais tos rūšies organizacijų nuostatais, pavyzdžiui, mokyklos, ligoninės ir pan. Juridiniai asmenys turtą naudoja, valdo bei disponuoja juo nuosavybės arba patikėjimo teise. Šis turtas nuosavybės teise priklauso juridinio asmens steigėjui ar dalyviui. Juridinis asmuo gali būti įsteigtas ribotam ir neribotam laikotarpiui. Ši sąlyga turi būti nurodyta jo steigimo dokumentuose.

Juridinis asmuo civilines teises ir pareigas įgyja ir jas įgyvendina per savo organus ir dalyvius. Juridinio asmens organas yra įstatymo ar įstatų (nuostatų) numatytas vienašmenis vadovas (direktorius, vedėjas ir pan.) ar kolegija (visuotinis susirinkimas, valdyba, taryba ir pan.) ir dalyvių susirinkimas. Valstybinių juridinių asmenų organai paprastai yra vienašmeniai. Visuomeninės organizacijos turi renkamuosius kolegialius organus, o kai kuriais atvejais – vienašmenius organus, pavyzdžiui, pirmininką, prezidentą ir pan. Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir kt.) yra amuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą arba kuris nors ir neišsaugo teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu (CK 2.45 str.).

Juridiniai asmenys turi civilinį teisnumą ir veiksnumą. Juridinių asmenų teisnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento, o pasibaigia – juos likvidavus ar reorganizavus. Kitaip negu piliečių teisnumas, kuris visiems piliečiams yra lygus, juridinių asmenų teisnumas yra specialus. Tai reiškia, kad privatus juridinis asmuo gali turėti ir įsigyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė. Viešieji juridiniai asmenys gali turėti tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Atskirų veiklos rūšių, nustatytų įstatymuose, juridiniam asmeniui galima imtis tik gavus licenciją (prekiauti alkoholiu, tabaku). Kiekvienai įstatymų nustatytai licencijuojamai veiklos rūšiai Vyriausybė tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti įstatymai nenumato ko kita. Licencija išduodama neterminuotam laikui. Juridinių asmenų veiksnumas atsiranda kartu su teisnumu.

Juridinis asmuo dalyvauja civilinėje apyvartoje savo vardu. Dėl to kiekvienas juridinis asmuo privalo turėti individualų pavadinimą, kuris išskirtų jį iš kitų vienarūšių juridinių asmenų. Juridiniai asmenys, gavę atitinkamų organų leidimą, turi teisę steigti savo filialus ir atstovybes. Filialu (skyriumi, kontora, agentūra ir t.t.) vadinama juridinio asmens struktūrinė dalis, turinti savo buveinę ir atliekanti visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Filialas nėra juridinis asmuo. Atstovybė yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atstovybės. Filialą ir atstovybę sieja tai, kad šie abu juridinio asmens padaliniai nėra juridiniai asmenys, veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus, gauna turtą iš juos įsteigusio juridinio asmens, turi būti nurodyti steigimo dokumentuose. Juridinio asmens filialo bei atstovybės nuostatuose turi būti nurodyta jų pavadinimas, buveinė, veiklos tikslai, valdymo organas ir jo kompetencija, veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas, ir kt. Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 str.). Juridinis asmuo neatsako už jo dalyvių prievoles, taip pat ir juridinio asmens dalyvis neatsako už juridinio asmens prievoles.

1.2. Juridinių asmenų skirstymas, civilinė atsakomybė

Įmonės yra skirstomos į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės įmones. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės yra individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, o visų kitų teisinių formų (rūšių) įmonės – ribotos civilinės atsakomybės. Ribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako tik įmonės turtu. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako įmonės turtu, o tuo atveju, kai įmonės turto neužtenka, už įmonės prievoles individualioje įmonėje atsako savininkas savo turtu, ūkinėje bendrijoje – bendrijos tikrasis narys savo turtu.

LR CK 2.34 str. numato, kad juridiniai asmenys yra dviejų rūšių:

1) viešieji juridiniai
kurie yra įsteigti valstybės ar savivaldybės, ar kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau ir turinčių tikslą tenkinti viešuosius interesus (valstybė ir savivaldybės, religinės bendruomenės, profesinės sąjungos ir kt.);

2) privatieji juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

Juridinių asmenų klasifikavimas pavaizduotas 1 pav.1 pav.

Pagal CK 13 straipsnio 2 dalį, individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, tarp jų – komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, įsigaliojus CK yra laikomos juridiniais asmenimis. Tiek individualios įmonės, tiek ūkinės bendrijos turi visus juridinio asmens požymius: sandorius sudaro savo, o ne steigėjų ar dalyvių vardu, gali būti ieškovai ar atsakovai teisme, turi pavadinimą ir panašiai.

Tradicinės religinės bendruomenės turi juridinio asmens statusą, tačiau kitos turi būti įsteigtos laikantis bendros juridinių asmenų steigimo tvarkos. Profesinės sąjungos gali būti pripažintos juridiniais asmenimis, jeigu jos yra įsteigtos ne mažiau kaip 30 steigėjų ir profesinių sąjungų įstatai Patvirtinti profesinės sąjungos susirinkime, be to, turi būti išrinkti valdymo organai ir patenkintos kitos sąlygos. Tada profesinės sąjungos įgyja juridinio asmens statusą (CK 2.38 str.)

Valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys, taip pat ir institucijos, kurias numato LR Konstitucija. Valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais, kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Šie subjektai įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas. Valstybė ir savivaldybė, kaip juridiniai asmenys, gali turėti tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. LR CK 2.80 str. draudžia valstybės ar vietos savivaldos institucijoms įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą.

Juridiniu asmeniu nelaikomas ūkininko ūkis (1999 m. gegužės 4 d. Ūkininko ūkio įstatymo 3 str.). Ūkininko ūkio pagrindas – ūkininko žemės ūkio veikla. Tai fizinio asmens veikla, kuriai nereikia organizacinės struktūros.

Advokatūros įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad advokatų kontora nėra juridinis asmuo. Advokatų kontoros turi keletą juridinio asmens požymių, bet ne visus. Advokatų kontora turi pavadinimą, tam tikrą struktūrą, tačiau jai nebūdinga veiksnumas ir teisnumas (advokatas pats draudžia civilinę atsakomybę ir atsako už padarytą žalą, sudaro sutartį su klientais ir pan.). Advokatų kontora yra advokatų, sudariusių partnerystės sutartį, visuma. Partnerystės sutarties tikslas – bendrai praktikuoti.

2. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

2.1. Indviduali įmonė

Individuali įmonė (toliau – IĮ) yra privatus neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, nuosavybės teise priklausantis vienam asmeniui. IĮ steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, likvidavimą, šių įmonių savininkų teises ir pareigas reglamentuoja 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas.

IĮ steigėju gali būti tik vienas veiksnus fizinis asmuo. Individualių įmonių įstatymas apribojo IĮ savininko teisę būti kitos IĮ savininku, nes IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo ir jos savininkas atsako už įmonės prievoles visu savo turtu.

IĮ steigėjas nuo įmonės įregistravimo laikomas jos savininku. IĮ nuostatuose galima numatyti, kad savininkas įmonės vadovu gali paskirti kitą asmenį. IĮ nuostatai yra steigimo dokumentas, kuriuo savo veikloje vadovaujasi IĮ.

IĮ turi šiuos privalumus: įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nebūtina sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją. IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedant šeimos nariams, t.y. jam nereikia įdarbinti kitų darbuotojų bei sudaryti su jais darbo sutartis.

Pagrindinis IĮ trūkumas yra tas, kad, ją turint, reikia įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką. IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. IĮ turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Reikėtų įvertinti riziką, susijusią su atliekamų darbų ar paslaugų kokybe, atlikimo terminais, tiekėjais ir pan. Neįvykdžius prievolių užsakovui, valstybei, socialinio draudimo įstaigai ar kitiems kreditoriams iš įmonės turto, prievolių įvykdymas yra nukreipiamas į savininko turtą. IĮ skolos negali būti nurašomos

IĮ pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „IĮ“.

Individualių įmonių įstatymas nustato, kad IĮ gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, taip pat į viešąją įstaigą. IĮ negali būti reorganizuojama, išskyrus atvejus, kai IĮ paveldi asmuo, kuris yra kitos IĮ savininkas bei kai reorganizuojama iki 2004 m. sausio 1 d. įsteigta IĮ, kurios savininkai yra abu sutuoktiniai.

Individualios (personalinės) įmonės, įsteigtos iki 2004 m. sausio 1 d., kurių pavadinime yra žodžiai „personalinė įmonė“, šių žodžių santrumpa „PĮ“, taip pat IĮ, kurių pavadinimuose nenurodyta teisinė
nuo 2004 m. sausio 1 d. laikomos individualiomis įmonėmis.

IĮ savininkai, turintys dvi ir daugiau IĮ, iki 2005 m. gruodžio 31 d. Civiliniame kodekse nustatytu jungimo būdu turi šias įmones reorganizuoti į vieną individualią įmonę arba, palikdami tik vieną individualią įmonę, kitas pertvarkyti, perleisti arba likviduoti.

IĮ, kurios pavadinime kaip savininkai yra nurodyti abu sutuoktiniai, iki 2004 m. gruodžio 31 d. turi priimti sprendimą dėl įmonės savininko arba individualią įmonę pertvarkyti į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, viešąją įstaigą ar į ūkinę bendriją, reorganizuoti padalijimo būdu į dvi individualias įmones, perleisti individualią įmonę ar ją likviduoti.

2.2. Ūkinės bendrijos

2.2.1. Ūkinės bendrijos samprata

Ūkinės bendrijos gali būti dviejų teisinių formų (rūšių): tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) ir komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (KŪB).

Ūkinė bendrija yra kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei – ūkinei veiklai vykdyti bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę. TŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas jos narys. KŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas tikrasis narys ir įrašyti žodžiai „komanditinė ūkinė bendrija“ arba jų santrumpa „KŪB“.

Ūkinių bendrijų steigimą, reorganizavimą, likvidavimą, valdymą ir veiklą, narių teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiamos tiek TŪB, tiek KŪB

Ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės valdžios, valdymo ir valstybės kontrolės institucijos, teismai. TŪB nariu negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės, o KŪB šios įmonės gali būti nariais komanditoriais.

TŪB sudaro bendru firmos vardu veikiantys tikrieji nariai. Pagal TŪB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. TŪB neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos turtu.

KŪB sudaro bendru firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, KŪB turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. KŪB turtas atskirtas nuo komanditorių turto, o nuo tikrųjų narių turto neatskirtas. Už KŪB prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį perdavė KŪB.

Solidarinė narių atsakomybė reiškia, kad ūkinės bendrijos kreditorius savo reikalavimus gali nukreipti tiek į ūkinės bendrijos turtą, tiek į bet kurio jos nario ar kelių jos narių turtą.

Ūkinės bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra jungtinės veiklos sutartis. Joje turi būti numatyta: ūkinės bendrijos pavadinimas, jos tikslai, tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, jų teisės ir pareigos, tikrųjų narių ir komanditorių dalys bendrojoje nuosavybėje, pinigų paėmimo iš kasos tvarka, pajamų ir nuostolių paskirstymo taisyklės, tikrųjų narių ir komanditorių išstojimo ir pašalinimo bei naujų narių priėmimo į ją sąlygos ir tvarka, bendrijos valdymo ir jos reikalų tvarkymo taisyklės, asmenys, įgalioti atstovauti bendrijai, bei jų įgalinimai, nutarimų priėmimo tvarka ir kitos nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams. Todėl asmenys, steigiantys ūkinę bendriją, turėtų gerai parengti šią sutartį. Jungtinės veiklos sutartį tvirtina notaras.

Ūkinės bendrijos valdyme dalyvauja tikrieji bendrijos nariai. Kiekvienas tikrasis ūkinės bendrijos narys turi teisę atstovauti bendrijai bei spręsti jos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo reikalus. Priimant nutarimus, tikrasis narys turi vieną balsą, nesvarbu, koks jo dalies bendrojoje nuosavybėje dydis.

Nariai komanditoriai nedalyvauja ūkinės bendrijos valdyme, t.y. jie neturi teisės atstovauti bendrijai bei dalyvauti priimant nutarimus dėl ūkinės bendrijos veiklos, išskyrus atvejus, kai toks dalyvavimas yra numatytas jungtinės veiklos sutartyje.

Ūkinės bendrijos privalumai yra šie: ūkinei bendrijai nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai, ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo. Bei yra keletas trūkumų: sudėtinga įregistruoti, bendra atsakomybė (visi bendrijos nariai atsako kartu atsako savo turtu už visas skolas, atsiradusias bendrijos viekloje), nelankstumas (jeigu narys pasitraukia iš beikos arba miršta, norint tęsti veiklą ūkinė bendrija turi būti pertvarkoma (surašoma nauja jungtinės veiklos sutartis).

2.2.2. Ūkinės bendrijos narių turtinės teisės

Bendrijos dalyvių įnašai priklauso bendrijai.

Iš bendrijos tikrojo nario įnašo negali būti išieškoma pagal jo kreditorių reikalavimus, tačiau nario kreditoriai turi teisę reikalauti atidalyti nario dalį iš bendro turto pagal atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taisyklės.

Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas nariams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Už bendro turto apskaitą yra atsakingas vienas iš
paskirtas visų narių bendru sutarimu (CK 6.971 str.).

2.2.3. Ūkinės bendrijos narių neturtinės teisės

Kiekvienas tikrasis narys turi teisę atstovauti bendrijai, jeigu bendrosios jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kas kita. Komanditoriai neturi teisės atstovauti bendrijai. Jeigu komanditorius, nesilaikydamas šio reikalavimo, sudaro bendrijos vardu sandorį, jis atsako solidariai su tikraisiais nariais pagal prievoles, kurios atsirado iš tokio sandorio, visu savo turtu. Net ir esant partnerio teisių veikti visų partnerių vardu apribojimams, bendrijos vardu jos nario sudarytas sandoris sukuria jai teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad sandorio sudarymo metu trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie tokius apribojimus. Be to, kiekvienas tikrasis narys turi teisę kartu su kitais spręsti bendrijos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bei kitus bendrijos veiklos klausimus. Priimant nutarimus kiekvienas tikrasis narys turi vieną balsą neatsižvelgiant į jo dalies bendrosios nuosavybės teisėje dydį. Nariai komanditoriai nedalyvauja valdant bendriją, išskyrus atvejus, kai toks dalyvavimas numatytas įstatyme ar jungtinės veiklos sutartyje.

Kiekvienas narys turi teisę į teisingą ir išsamią informaciją, t. y. turi teisę susipažinti su bendrų reikalų tvarkymo dokumentais, nepaisant to, įgaliotas jis ar ne tvarkyti bendrus reikalus. Kita vertus, esant pagrįstam reikalavimui, kiekvienas narys turi pareigą tokią informaciją pateikti.

2.2.4. Ūkinės bendrijos atsakomybė tretiesiems asmenims pagal prievoles

Kadangi bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, ji pagal savo prievoles atsako kaip savarankiškas teisės subjektas jam priklausančiu turtu (CK 2.50 str.), tačiau jei prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, už jos tiek sutartines, tiek nesutartines prievoles atsako bendrijos tikrieji nariai solidariai, tai yra kreditorius turi teisę reikalauti, kad kitą prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš narių arba visi jie bendrai. Solidarią pareigą įvykdęs narys turi atgręžtinius reikalavimus į visus kitus bendraskolius. Beje, į bendriją įstojęs naujas tikrasis narys yra asmeniškai atsakingas tik už tas bendrijos prievoles, kurios atsirado, jam tapus nariu. Nariai komanditoriai atsako tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį perdavė KŪB (2pav).3. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

3.1. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė

3.1.2. Akcinės bendrovės samprata

Akcinė bendrovė (toliau – bendrovė) yra vyraujanti verslo organizacijos forma Lietuvoje. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovei būdingi šie esminiai požymiai, atribojantys ją nuo neribotos civilinės atsakomybės įmonių:

1. Ribota civilinė atsakomybė. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai (juridinio asmens dalyviai) pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

2. Bendrovės akcijomis, kurios pažymi dalį bendrovės įstatiniame kapitale, galima laisvai disponuoti, t.y. parduoti, dovanoti ar perleisti kitu būdu.

3. Bendrovė egzistuoja nepriklausomai nuo akcininko, kitų bendrovės organų narių bankroto, neveiksnumo ar mirties.

4. Įstatymo nustatytos sudėtingos bendrovės valdymo struktūros tikslas yra suformuoti autonomišką bendrovės, kaip juridinio asmens, valią, skirtingą nuo jos dalyvių ar kitų asmenų, suinteresuotų jos veikla, valios.

Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.

Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos.

Esminė AB ir UAB valdymo ypatybė – AB ar UAB turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų). Svarbiausius sprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų

AB ir UAB buhalterinę apskaitą tvarko pagal dvejybinę sistemą, o tai reikalauja išsamių buhalterijos žinių ir darbuotojų, turinčių atitinkamą kvalifikaciją. Finansiniams metams pasibaigus, iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo visose akcinėse bendrovėse visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmonė turi patikrinti finansinę atskaitomybę.

Uždarosiose akcinėse bendrovėse auditas privalo būti atliekamas, jei jos tenkina ne mažiau kaip dvi iš šių sąlygų:

• pardavimų pajamos viršija 10 mln. litų per ataskaitinius finansinius metus;

• vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50;

• balanse pateikta turto suma viršija 5 mln. litų.

3.1.2. Akcinių bendrovių rūšys

Akcinės bendrovės yra klasifikuojamos pagal organizavimo formą ir veiklos tikslą. Pagal organizavimo formą akcinės bendrovės skirstomos į atviro tipo (AB) ir uždarąsias akcines bendroves (UAB).

Akcinės bendrovės:
1) įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 000 litų;

2) akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3802 žodžiai iš 7599 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.