Jūrų ir vandenynų dugną modeliuojančios egzogeninės jėgos
Čia veikia dvi jėgų grupės: tai – paviršiaus modeliavimas veikiant judančiam vandeniui ir gravitaciniai procesai, vykstantys priedugnyje.
Jūrų vanduo kartais gali veikti kaip cheminis reagentas.tačiau taip jis veikia tik bazines uolienas : graniyus, bazaltus, gneisus.Nuosėdinėms uolienos jūrų vandens cheminis poveikis yra nedinelis, kadangi jos, būdamos teriginės kilmės, jau prieš tai būna paveiktos intensyvaus cheminio dūlėjimo.
Labiau jūrų ir vandenynų dugno reljefą veikia judantis vanduo.
Bangavimą sukelia vėjas ir povandeniniai Žemės drebejimai.Pasiekusios karanta bangospradeda aktyvuų kranto performavimą.Aktyviausia bangų veikla gylyje iki pusės bangos ilgio. Tai pagrindinis litoralinius veiksnius skatinantis veiksnys, o litoralinai veiksniai yra svarbūs žmonijai.Jie gana intensyviai keičia kranto pabūdį,komplikuodami ūkininkavimą pakrantėse: užnešdami smėliu uostų prieigas, pralauždami pakrančių pylimus.Šie procesai vyksta ne tik jūrų ir vandenynų pakrantėse bet ir mažiuosne vandens baseinuose : ežeruose,tvenkiniuose.Jų mechanizmas yra analogiškas jūriniams,mažesni tik pačių procesų mastai.
Pagrindinis veiksnys, formuojantis jūrų sroves, yra vėjas.Jis veikia iki 150m gylio vandens sluoksnį.Taigi bangavimas dugno reljefą veikia tik palyginti nedideliuose baseinuose.Žemės plutos drebėjimai taip pat gali sukelti vandens masių judėjimą. T.y cunami, cunamiai dažniausiai per trumpą laiką performuoja pakrantę ir seklųjį šleifą.
Svarbus jūrų dugną formuojantisveiksnys – jūrų srovės. Jos gali būti įvairios kilmės :
• Dreifinės,kylančios dėl nuolat pučiančio vėjo trinties į vandens paviršių;
• Temperatūrinės- dėl šaltesnio ir sunkesnio vandens leidimosi gilyn;
• Sūdrio, kylančios dėl didesnio druskingumo vandens leidimosi gilynį gelmę
• Gradientinės – dėl dugno reljefo nuolydžio.
Jūrų srovės gali būti klasifikuojamos priklausomai nuo jų pastovumo,periodiškumo, tekėjomo pobudžio, temperatūros, vertikalios padėties vandens masėje. Pastarosios skirstomos į paviršines, tarpines, gilumines ir priedugnio. Priedugnio srovės intensyviausiai veikia jūrų ir vandenynų dugno reljefą.