Jūrų uostų reikšmė
5 (100%) 1 vote

Jūrų uostų reikšmė

Turinys

1.Klaipėdos uosto pasirengęs įsijungti į Europos uostų gretas (Įvadas)

2.Statomos naujos įmonės ir terminalai

3.Bus įgyvendintas laisvojo uosto statusas

4.Klaipėda – giliavandenis uostas

5.Intermodalinio transporto perspektyvos

6.750-ies metų istoriją turintis miestas – turizmo centras

7.Klaipėdos uosto vystymo investicijų programa

7.1 Gilinimas

7.2 Nuolaužų šalinimas

7.3 Krantinių statyba

7.4 Geležinkeliai

7.5 Ekspertizės

8.Patikimas ir saugus uostas

9.Kompleksinės saugos planas

10.Saugos objektų ribos

11.Veiksmai pažeidimų ir ekstremalių situacijų atvejais

12.Krovinių srautų dinamikos įtaka uosto vystymuisi

13. Literatūra

1.Klaipėdos uostas pasirengęs įstoti į Europos uostų gretas

(Įvadas)

Klaipėda – vienintelis Lietuvos uostas. Tai šalies vartai į pasaulį, į naujas rinkas, į valstybės klestėjimą.

Savo uosto ir galimybe jūros keliu išeiti į pasaulines rinkas Klaipėdą laiko ir kaimyninė Baltarusija.

Apie tai, kaip pasikeis uosto statusas, jo reikšmė ir galimybės, Lietuvai įstoti į Europos Sąjungą, kuo Klaipėdos uostas gali praturtinti Europos Sąjungą ir kokia patirtimi praturtėti pats ir pabandysiu atskleisti šiame referate.

2.Statomos naujos įmonės ir terminalai

Klaipėdos uosto varai yra ir Lietuvos vartai į pasaulį, per kuriuos pas mus ateina ne tik kroviniai, bet ir naujos idėjos, pažangios technologijos, partnerystė ir investicijos.

Į Klaipėdos uostą per metus didžioji dalis laivų atplaukia iš Europos Sąjungos šalių. Per mūsų uostą kasmet perkraunama 12,785 mln. t. Europos Sąjungos šalių krovinių. Tai sudaro 65 % bendro Klaipėdos uosto perkraunamo krovinių skaičiaus.

Apie 80 % prekybos per Klaipėdos uostą – tai prekyba iš Europos šalių. Ekspertai prognozuoja, kad ateityje ypač plėsis prekybos ryšiai tarp Europos Sąjungos šalių ir Rusijos. Manoma, jog Klaipėdos uostas tikrai neliks šių ryšių nuošalėje.

Mes jau seniai laikome save esant tarp Europos uostų. Vakarų Europos šalyse, taikantis prie sparčių technikos šuolių, daugelis įmonių bei terminalų dabar rekonstruojama. Mes statome naujas įmones ir terminalus. Džiugu, kad jie vaidina vis didesnį vaidmenį uosto krovoje.

Krova Klaipėdos uoste tolydžiai didėja. Šiemet uostas dirba neatsilikdamas nuo planuoto grafiko – per metus perkrauti 20 mln.t. krovinių.

Maždaug 45 % kasmet padidėja konteinerių krova konsorciume Klaipėdos terminale ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (“Klasco”) priklausančiame konteinerių terminale. Šio modernaus terminalo pajėgumas – 150 tūkst. TEU per metus. Klaipėdos terminalas per metus gali perkrauti 80 tūkst. TEU. Per pastaruosius metus nauji, modernūs “Klasco”, jūrų krovinių kompanijos “Bega” birių produktų sandėliai, krantinės neatpažįstamai pakeitė uosto vaizdą ir pritraukė į jį naujų krovinių.

Kai kur Klaipėdos uostas pralenkia Europos šalis pažanga ir ateities perspektyvomis. Todėl galime teigti, jog tam tikra prasme mes jau integravomės į Europos Sąjungą. Tačiau Lietuvai tapus ES nare, uosto reikšmė dar labiau padidės.

3.Bus įgyvendintas laisvojo uosto statusas

Didelis privalumas bus, kad Lietuva taps rytine Europos Sąjungos siena. Prekės, skirtos Rusijos rinkai, bus koncentruojamos ir saugomos Lietuvoje. Čia kursis logistikos centrai, padidės prekių judėjimas, Klaipėdos uoste sumažės muitinės formalumų, nes Klaipėda taps vidiniu Europos Sąjungos prekybos uostu. Pradės funkcionuoti laisvojo uosto principai. Klaipėdos uoste, kaip ir Europos uostuose, tokiuose kaip Hamburgas, Antverpenas, Roterdamas ir kituose, bus atliekamos prekių fasavimo, pakavimo funkcijos, t.y. sukuriama pridėtinė prekės vertė.

Kol kas Klaipėda tik juridiškai turi laisvojo uosto statusą.

Siekiant, kad šis statusas būtų įgyvendintas faktiškai, paruošta nemažas pluoštas įvairių poįstatyminių aktų projektų. Jie pateikti LR Vyriausybei.

4.Klaipėda – giliavandenis uostas

Svarbus integravimosi į Europos Są jungą žingsnis – Klaipėdos uosto rekonstrukcija.

Pernai buvo išgilintas įplaukos kanalas iki 14,5 metro ir rekonstruoti uosto vartai, kad pro juos patogiai ir saugiai galėtų įplaukti didieji okeaniniai laivai.

Neseniai Klaipėdos uoste buvo pakrautas didžiausias iki šiol čia atplaukęs tanklaivis, kurio ilgis 296 metrai, plotis 44,5 m. Jis iš Klaipėdos uosto išplaukė išgabendamas daugiau nei 90 tūkst. t. naftos produktų.

Toliau gilinama uosto akvatorija, rekonstruojamos ir statomos naujos, modernios krantinės, kad prie jų greitai ir saugiai būtų pakraunami ir iškraunami laivai.

Rengiama giliavandenio uosto studija. Šiuos darbus rengia Japonijos specialistai. Studija bus baigta iki 2004 m. rugpjūčio mėnesio. Ji numatys uosto vystymosi perspektyvas iki 2025 m. Jei tyrimai parodys, kad giliavandenis uostas yra perspektyvus, Klaipėdoje atsiras šiuolaikiškas, moderniausiomis technologijomis aprūpintas naujas europinis uostas.

5.Intermodalinio transporto perspektyvos

Įsijungdami į ES gretas, turime žinoti, kokį rimtą dėmesį ši bendrija skiria industrijos įtakai socialiniams pokyčiams, aplinkosaugai.

Klaipėdos uosto plėtros strategijoje numatyta nemažai darbų, gerinančių uosto ekologinę padėtį, užtikrinančių
aplinkosaugos reikalavimus.

Uostas su savo industrija negali būti svetimkūnis mieste. Jis turi būti integruotas į miesto gyvenimą. Pagrindinės uosto kompanijos jau yra gavusios tarptautinius sertifikatus ISO 9001 ir ISO 14001, patvirtinančius, jog jos savo veiklą vysto atitinkamai griežtiems ES aplinkosaugos standartams.

Birželio mėnesį Klaipėdoje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje “Klaipėdos uosto ir Lietuvos transporto sistema – intermodalinė jungtis tarp ES ir NVS rinkų” bus aptariami intermodalinio transporto klausimai, ieškoma būdų, kaip pagerinti intermodalinio transporto sistemos veikimą, kad intermodalinio transporto koridoriai, einantys per Lietuvą ir Klaipėdos uostą, efektyviai tarnautų bendriems išsiplėtusios ES interesams, padėtų didinti konkurencinį pajėgumą tarptautinėse rinkose.

Galime pasidžiaugti, kad Klaipėdos uoste neblogai išvystyta intermodalinio transporto sistema ir ji nuolat tobulinama. Greta sausumos transporto į transeuropinis tinklus turi aktyviai įsijungti ir vadinamieji jūrų greitkeliai – trumpųjų nuotolių laivyba. Ją koordinuos Lietuvoje kuriamas trumpųjų pervežimų jūra nacionalinio koordinavimo centras.

6.750-ies metų istoriją turintis miestas – turizmo centras

Tikimasi, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsivers turizmo vystymo perspektyvos, o Klaipėda taps ne tik pramonės ir prekybos, bet ir turizmo, pramogų centru.

Neseniai maršrutu Klaipėda-Kylis pradėjo kursuoti greitaeigis keleivinis krovininis laivybos kompanijos “Scandlines” keltas. Vasarą šią laivybos liniją tarp Klaipėdos ir Kylio dar vienu keltu ruošiasi papildyti laivybos bendrovė “Lisco Baltic Service”. Ji taip pat stiprina ir Klaipėdos – Švedijos laivybos kryptį.

Pernai uosto plėtros taryba nusprendė atlikti stadiją dėl keleivinių laivų terminalo statybos.

Gegužės viduryje naujame Klaipėdos kruizinių laivų terminale prisišvartavo pirmasis į šį terminalą šiemet atplaukęs kruizinis laivas. Į naująjį, Uosto direkcijos lėšomis pastatytą terminalą šiemet ketina atplaukti 34 kruiziniai laivai. Jie į mūsų uostamiestį atplukdys Europos šalių turistus.

7.Klaipėdos uosto vystymo investicijų programa

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į uosto infrastruktūrą šiemet ketina investuoti apie 130 mln. litų. Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto investicijų programą 2002-2005 metais šiam tikslui numatyta investuoti daugiau nei 368 mln. litų.

7.1 Gilinimas

Toliau vykdomas uostų vartų rekonstrukcijos projektas. Pernai atlikti pagrindiniai šiame projekte numatyti darbai: pailginti molai, įplaukos kanalo jūrinė dalis išgilinta iki 14,5 metro, o iki 10-osios krantinės – iki 14 metrų.

Praėjus tam tikram laikui, galima drąsiai teigti, kad uosto vartų rekonstrukcijai skirtos investicijos pasiteisino. Šių metų pavasarinės audros metu, pučiant 15-18m. per sekundę pakankamai pavojingos vakarų krypties vėjui, prie bendrovės “Klaipėdos nafta” krantinių nereikėjo nutraukti krovos darbų, kaip tekdavo prieš vartų rekonstrukciją, ir išvesti tanklaivį į atvirą jūrą. Audros metu tanklaivis buvo kraunamas ir jokio pavojaus jo saugumui nekilo.

Iš Pasaulio Banko gavome finansavimą tolesnei šio projekto tąsai. Įplaukos kanalas nuo 10 iki 115 krantinės (Tarptautinė jūrų perkėla) bus pagilintas iki 12,5 metro ir praplatintas nuo 110 iki 125 metrų. Darbus ketinama pradėti šią vasarą ir baigti kitų metų pabaigoje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1223 žodžiai iš 3963 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.