Jutimai pojūčiai jų rūšys adaptacija
5 (100%) 1 vote

Jutimai pojūčiai jų rūšys adaptacija

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………..4

1. Pojūčiai…………………………………………………………………………………………………………………..5

2. Pojūčių klasifikacija………………………………………………………………………………………………..7

2.1. Bendrieji jutimo dėsniai…………………………………………………………………………………….11

2.2. Slenksčiai………………………………………………………………………………………………………..11

3. Adaptacija ir sensibilitacija…………………………………………………………………………………….13

4. Išvados…………………………………………………………………………………………………………………..14

5. Literatūra……………………………………………………………………………………………………………….15

ĮVADAS

Tyliame, uždarame visiškos tamsos vidiniame pasaulyje tūno mūsų smegenys. Kūną veikia gausybė išorinio pasaulio dirgiklių. Žinant šiuos du faktus, iškyla labai svarbus klausimas, tūkstantmečius egzistavęs prieš psichologijos mokslą ir maždaug prieš šimtą metų padėjęs jai atsirasti: kaip išorinis pasaulis patenka į vidų?

Šiuolaikiškai galima būtų paklausti: „Kaip mes sukuriame išorinio pasaulio pateiktį?“, „Kaip mes gebame patirti šio pasaulio formą ir sandarą, judėjimą ir temperatūrą, jo kvapus ir grožį?“. Kad suprastume, kaip kuriama pasaulio, esančio už mūsų, patirtis mūsų galvose, rašome šį referatą.

1. POJŪČIAI

Žmogus senai domisi tikrovės pažinimu. Antikos filosofai teigė, kad žinias apie išorinį pasaulį žmogus pasiekia pro „juslių vartus“ (jutimu). Gyvas organizmas gali sėkmingai orientuotis aplinkoje ir prisitaikyti, kai nuolat gauna informacijos apie joje vykstančius kitimus. Paprasčiausias gyvo organizmo ryšys su išorine aplinka ir jo paties vidinais būviais palaikomas jutimu. Jutimą sukelia išorinės aplinkos daiktų bei vidinių organinių procesų siunčiami energijos srautai, netarpiškai veikiantys juntamąsias (sensorines) nervines ląsteles. Jas dirginant, išorinė energija paverčiama nerviniu fiziologiniu procesu (nerviniu impulsu). Jaudinimas, prasidėjęs periferinėse nervinėse ląstelėse, pasiekia smegenis ir čia iškoduojamas į psichinį procesą (sąmonės faktą).

Pirminis pažinimo šaltinis žmogui yra pojūčiai. Pojūčiais pažįstamos tokios daiktų savybės, kaip kietumas ir minkštumas, grublėtumas ir lygumas, sunkumas, temperatūra, kvapas skonis, šviesumas ir spalva, garsai. Pojūčių dėka mes turime žinių apie kitimus mūsų kūne: apie kūno padėtį ir judesius, vidaus organų būseną. Jutimas yra ilgiau ar trumpiau trunkantis psichinis procesas, objekto savybės vaizdo – pojūčio – formavimąsis. Pojūčio fizinė priežastis – materialūs daiktai ir reiškiniai, betarpiškai veikiantys jutimo organus. Tie daiktai ar reiškiniai vadinami dirgikliais, o dirgiklio veikimo procesas – dirginimu. Pojūtis – adekvatus dirgiklio, arba stimulo, vaizdas smegenyse. Pojūtis yra daiktų bei reiškinių savybių ir organizmo vidinių būvių, tiesiogiai veikiančių atitinkamus jutimo organus, psichinis atspindys. Pojūtis signalizuoja organizmui apie aplinkos įvykius, padeda susiorientuoti juose ir priderinti prie jų savo judesius bei veiksmus. Pojūčiai atspindi tik atskiras objektų savybes, todėl orientavimasis aplinkoje vien pagal pojūčius yra netobulas. Daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas, jam tiesiogiai veikiant jutimo organus, vadinamas suvokimu. Suvokimas yra psichinis, daikto ar reiškinio vaizdo formavimasis. Sąmonėje susiformavęs daiko, reiškinio ar įvykio visumos atspindys vadinamas suvokiniu. Suvokimo negali būti be jutimo. Pojūčiai ir suvokiniai yra sensoriniai – percepciniai vaizdai. Tai pirminiai vaizdai, susidarę esant tiesioginei subjekto sąveikai su tikrove. Vaizdai, kurie tikrovę reprezentuoja be tiesioginio kontakto su ja, t.y. kuriuos sudaro atsiminti pojūčiai bei suvokiniai, vadinami vaizdiniais, arba antriniais vaizdais. Vaizdiniai yra ne tik atkurti, bet ir perkurti tikrovės vaizdai.

Suvokimas padeda organizmui orientuotis sudėtingomis jo gyvenimo ir veiklos sąlygomis. Apie aplinką žmogų gali informuoti ir jo paties sukurti daiktai ir jų savybės. Daug informacijos jis gauna suvokdamas įvairius atvaizdus, garsinius signalus.

Tikrovės vaizdai ir atitinkami išgyvenimai formuojasi patyrimo įtakoje. Patyrimo įtaka suvokimui vadinama apercepcija. Ikipercepcinė parengtis – patirtis, nusistatymai, poreikiai, veiklos uždaviniai – padidina jautrumą laukiamam suvokimo objektui, sutelkia sąmonėje ankstesniuosius vaizdinius, sukoncentruoja dėmesį į tam tikras suvokiamo objekto savybes. Taigi apercepcija susijusi su buvusia ir esama žmogaus veikla ir asmenybės kryptingumu.

Organizmui gyvybiškai svarbus orientavimasis aplinkoje galimas dėl to, kad pojūčiai yra realių objektų ir reiškinių savybių, egzistuojančių nepriklausomai nuo jas
juntančio individo, adekvatūs atspindžiai. „Mūsų pojūčiai atspindi objektyvią realybę, tai, kas egzistuoja nepriklausomai nuo žmonijos ir nuo žmogiškų pojūčių“. Objektyvios tikrovės atspindys nėra veidrodiškas, bet juntančiojo subjektyviai perkurtas vaizdas: „Pojūtis yra objektyvaus pasaulio subjektyvus vaizdas“.

Jeigu pojūčiais žmogus negalėtų susidaryti adekvataus aplinkos vaizdo, jo sąmonė negalėtų normaliai funkcionuoti. Kai žmogus netenka normalaus kontakto su aplinka per receptorius, jame ima vyrauti vidiniai dirginimai ir jų sukelti vaizdai, pasitaiko įvairių sutrikimų, panašių į psichinių ligų simptomus. Nuolatinė informacija per jutimo organus apie psichiką padeda žmogui palaikyti pusiausvyrą su ja.

2. POJŪČIŲ KLASIFIKACIJA

Nuo Aristotelio laikų pojūčiai skirstomi į penkias rūšis: lytos, uoslės, skonio, regos, klausos. Ilgainiui buvo išaiškinta ir apibūdinta daugiau pojūčių. Dabar labiausiai paplitęs pojūčių rūšiavimas pagal receptorius.

1 lentelė

Pojūčių rūšys pagal receptorius

Vyraujantys receptoriai Pojūčiai

1.Interoceptoriai (receptoriai esantys organizmo vidaus gleivėse bei audiniuose, skrandyje, žarnyne. Dažniausiai jų dirginimas pojūčių nesukelia, bet palaiko pusiausvyrą tarp organizmo vidaus procesų). Organiniai pojūčiai: alkis, troškulys, sotumas, persisotinimas, šleikštumas ir kt.

2. Propriceptoriai (receptoriai esantys raumenyse, sąnarių raiščiuose (sausgyslėse), vidinėje ausyje ir kt. Jie dirginami judinant kūno dalis, nugalint fizinį pasipriešinimą, keičiant kūno padėtį erdvėje). Kinesteziniai, pusiausvyros pojūčiai.

3. Eksteroceptoriai (receptoriai, esantys kūno paviršiuje arba arti jo (todėl juos greitai veikia išoriniai dirgikliai): juntamosios regos, klausos, nervinės ląstelės, odoje esančios ląstelės, taip pat burnos ir nosies gleivinėse esantieji jutimo įtaisai). Regos, klausos, odos (lytos, temperatūros, skausmo), uoslės, skonio (rūgštumo, kartumo, saldumo, sūrumo, „metalo“, „šarmo“) pojūčiai.

Yra pojūčių, kurių pagrindinio receptoriaus beveik neįmanoma nurodyti. Pvz., vibracija juntama keliais receptoriais, todėl šis jutimas vadinamas intermodaliniu. Vibracijos pojūtis padeda orientuotis palinkoje, ypač kurtiesiems. Žinomas ir šeštasis, arba aklųjų, pojūtis, iš dalies atstojantis regą. Tai stipresnis jutimas veido oda, klausos ir k.t. organais. Nesenai atskleistas ir vadinamasis nespecifinis jautrumas – odos jautrumas šviesos bangomis. Aklųjų „šeštojo“ pojūčio ir nespecifinio jautrumo mechanizmai dar nėra visiškai išaiškinti.

Bet kurioje suvokimo rūšyje dalyvauja judėjimo analizatorius. Pvz., suvokiant lytėjimu, be taktilinio (lytėjimo) analizatoriaus, dalyvauja ir kinestezinis (judėjimo).

Suvokiant objektą, keletas analizatorių susijungia į funkcinę sistemą, kuri įgalina suformuoti kuo išsamesnę suvokiamo objekto vaizdui, bet priklausomai nuo objekto, visados vienas kuris analizatorius yra vadovaujantis. Taigi suvokinius galima skirstyti į rūšis pagal vadovaujantį analizatorių (regos, girdos, uoslės, skonio, lytos). Juos galima rūšiuoti ir pagal suvokiamus objektus ir vyksmus (organiniai, pusiausvyros, judėjimo ir pan.).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1074 žodžiai iš 3521 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.