Jutimo psichologija
5 (100%) 1 vote

Jutimo psichologija

11213141

Jutimo ir pojūčio samprata

Sensualizmas psichologijoje – mokymas, teigiantis, kad psichinio gyvenimo esmę sudaro jutiminiai vaizdiniai. Svarbiausias pažinimo šaltinis – pojūtis.

Materįalistai tvirtina, kad pojūtis, daiktų ir reiškinių savybių atspindėjimas, jiems tiesiogiai veikiant jutimo organus, yra pirmoji sensomotorinė organizmo reakcija ir pirmoi pažinimo pakopa.

Racionalizmas teigė, kad pažinimas nėra grindžiamas pojūčiais.

Ženklų teorijos ( autorius Helmholcas) teigė, kad tarp objekto ir jo atvaizdo akies tinklainėje bei pojūčio nėra ir negali būti tapatybės. Taigi buvo neigiamas ryšys tarp jutiminio ir loginio pažinimo. Šių teorijų atstovai lyg ri atskyrė jutiminį pažinimą nuo mąstymo.

Bihevioristai teigė, kad individo elgesį pirmiausia lemia sensorinė info. Ananjev teigimu, vien sensorinės info nepakanka. Jutimo organais gaunant daug info apie aplinkos daiktus, jie atpažįstami ir žmogus ima veikti, bet ne tik pagal tai, kas tiesiogiai jaučiama, bet ir pagal tai, kas žinoma apie objektą.

Jutimas – psichinis procesas, kurio esmė – materialaus pasaulio objektų ir reiškinių, bei vidinės organizmo būklės atspindėjimas konkretiems dirgikliams tiesiogiai veikiant jutimo organus.

Asocianizmo krypties atstovų teigimu, iš elementarių jutimų atsiranda sudėtingesnės psichikos formos, net sąmonė.

Pojūtis – jutimo rezultatas, dirgiklio vaizdas smegenyse. Fiziologinis pojūčio pagrindas yra nervinis procesas, susidaręs dirgikliui veikiant kurį nors analizatorių.

Analizatorius – tai genetiškai determinuota sensorinių dirgiklių priėmimo, apdorojimo ir kodavimo sistema.

Analizatorių sudaro 3 dalys:

• Receptoriai

• Įcentriniai ir išcentriniai nerviniai takai

• Centrinis analizatoriaus skyrius smegenyse

Pojūtis yra tik pirmoji pažinimo pakopa, kadangi info gautą pojūčiai apdoroja smegenys. Tačiau adekvačiam pojūčiui patirti nepakanka vien materialaus dirgiklio, būtinas tam tikras paties organizmo aktyvumas, pasireiškiantis kaip palengvinanti dirgiklio priėmimą veikla ir kaip atsakomoji organizmo reakcija į dirgiklį. Su jutimo organais labai susiję judėjimo organai, kurie pasireiškia ir kaip info priėmėjai ir kaip vykdytojai.

Percepciniai veiksmai – pagrindiniai pojūčių suvokimo struktūriniai vienetai, objekto 9dirgiklio) sensorinis tyrimas, siekiant aptikti ir identifikuoti informatyviausias daiktų savybes, orientuojantis į sensorinius etalonus – spalvą, dydį, formą. Pvz.: rankos veiksmai, lytėjimu tiriant daiktą, akių judesiai fiksuojant ir sekant objektą, galvos pasukimas į garso šaltinį. Šie veiksmai dažniausiia būna polimodaliniai – vienu metu dalyvauja kelios sensorinės sistemos.

Sensoriniai etalonai yra spalvų spektras,geometrinės formos, dydžiai, muzikos garsų gama.

Jutimų ir pojūčių klasifikacija

Jau antikos laikais Aristotelis skyrė 5 žmogaus jutimus: regėjimo, klausos, uoslės, lytėjimo ir skonio. Tačiau dabar yra išskiriamos 6 didelės pojūčių grupės:

I. Biologinių poreikių pojūčiai ( troškulio ir jo patenkinimo, alkio ir jo patenkinimo, apetito, sotumo, lytinio potraukio ir jo patenkinimo, šlapinimosi, miego ir t.t.)

II. Organizmo sutrikimų pojūčiai ( karščio, dusimo, smaugimo, pykinimo, apsinuodijimo, nuovargio, poilsio, žiovavimo, drebulio ir t.t)

III. Lytėjimo pojūčiai ( lygumo, šiurkštumo, sausumo, kutenimo ir t.t.)

IV. Propriorecepciniai ir erdvės pojūčiai ( nesvarumo, pagreičio, judėjimo pradžios ir pabaigos, posūkio ir t.t.)

V. Sonio ir uodimo pojūčiia ( skonio teikiamos teigiamos ir neigiamos emocijos, kvapų teikiamos emocijos)

VI. Girdėjimo pojūčiai

Kadangi pojūčiai kyla dirgiliams veikiant receptorius, jie skirstomi pagal receptorių buvimo vietą:

• Eksteroreceptiniai pojūčiai (receptoriai kūno paviršiuje), kurie skirstomi į:

Kontaktinius (taktiliniai ir uoslė)

Distancinius

• Interoreceptiniai pojūčiai (receptoriai viduje)

• Proprioreceptinai pojūčiai ( receptoriai raumenyse)

Pojūčių specifiniai ypatumai ir bendrosios savybės

Modalumas – viena iš pagrindinių pojūčio savybių, pojūčio tipas ( spalva – regos modalinė savybė, tonas – klausos). Jutimo organai priima ir apdoroja tik adekvataus modalumo informaciją ( akis tik optinius dirgiklius).

Intramodaliniai procesai – vykstantys vienos sensorinės sistemos viduje.

Praktiškai pojūčiai visada siejami su suvokimo procesais, o suvokimas grindžiamas daugeliu pojūčių, gaunamų skirtingais jutimo organais.

Intermodaliniai jutimo procesai – dalyvauja keli modalumai.

Veikiant vienai sensorinei sistemai, kinta kitų jautrumas. Tai vadinama pojūčių savoka. Pvz.: regėjimo jautrumas padidėja veikiant silpniems akustiniams dirgikliams, o susilpnėja veikiant stipriems akustiniams dirfikliams.

Analizatorių jautrumo kitimas priklauso nuo dirgiklio intensyumo, jo biologinės reikšmės organizmui, nuo dėmesio koncentracijos ir kitų ypatybių. Galima ir to paties modaumo pojūčių sąveika, pvz.: intensyvūs saulės spinduliai veikia regėjimo jautumą.

Sinestezija – nevalingas dviejų ar daugiau pojūčių atsiradimas, dirginant tik vieno iš jų receptorius; sukeliamas ne tik specifinis dirgikliui jutimas, bet ir gretutinis, būdingas kitams jutimo organui. Vienas iš geriausiai žinomų sinestezijos reiškinių – spalvinė klausa, kai
garsiniai dirgikliai sukelia spalvos pojūtį. Sinestezija pasireiškia ri spalvos ir temperatūros pojūčiai: daugeliui žmonių oranžinė spalva sukelia šilumos pojūtį.

Skirtingo modalumo pojūčiams būdinga ne tik specefiškumas, bet ir bendros savybės, tokios kaip: kokybė, intensyvumas, erdvinė padėtis, jautrumas, trukmė.

Kokybės požiūriu įvairaus modalumo pojūčiai yra daugiaplaniai. Pvz.: regėjimo pojūčiai susiję su sudėtingomis aplinkos objektų savybėmis. Vien tik spalvos jutimu galima skirti daugelį spalvų, atspalvių ir jų derinių. Girdimieji pojūčiai kokybiškai skiriasi tokiomis savybėmis kaip garsumas, tembras, aukštis, garsų derinys.

Pojūčių intensyvumas susijęs su dirgiklio skleidžiamos energijos jėga.

Erdvinė padėtis leidžia nustatyti dirgiklio veikimo vietą ar kryptį.

Pojūčio trukmė – tai jo charakteristika pagal poveikio greitį ir laiko trukmę. Ją lemia tai, kaip ilgai jutimo organus veikia dirgiklis. Tačiau dirgiklio poveikio ir pojūčio atsiradimo pradžia ne visada sutampa, o nustojus veikti dirgikliui pojūtis ne iškart išnyksta.

Latentinis sensomotorinių reakcijų laikas yra paslėptas pojūčio periodas, laiko tarpas nuo faktiško dirgiklio veikimo pradžios iki pojūčio atsiradimo. Reakcijos į dirgiklius laikas ir trukmė susijęs su jutimo organų jautrumu.

Jautrumas (sensityvumas) – tai jutimo organų reagavimo į dirgiklį ir jo kitimus ypatumas; sensorinių sistemų veiklos produktyvumo ir kokybės rodiklis.

Bendrą pojūčių sensityvumo lygį rodo:

• Sensomotorinių reakcijų tempas ( atsiradimo greitis, veikimo laikas, efektyvumas)

• Psichomotorinės veiklos ritmas

• Sensorinių veiksmų plastiškumas

• Sensorinių reakcijų jėga

• Jaudinimo ir slopinimo reakcijų greitis ir emocinis fonas

Individualūs sensorinio jautrumo skirtumai nėra įgimti. Kūdikių to paties analizatoriaus jautrumo skirtumai nėra dideli. Pirmaisiais gyvenimo metais vyrauja taktiliniai ir kinesteziniai jutimai, o priklausomai nuo vaiko aktyvumo vėliai suaktyvėja ir pradeda dominuoti regėjimas ir klausa.

Jautrumo slenkstis – tai pojūčio priklausomybė nuo dirgiklio jėgos; minimalaus arba maksimalaus pagal intensyvumą dirgiklio sukeltas pojūtis. Taigi:

• Minimalaus intensyvumo dirgiklio sukeltas vos pastebimas pojūtis rodo žemutinį jautrumo slenkstį

• Maksimalaus intensyvumo dirgiklis, sukeliantis jau ne adekvatų, bet dažniausiai skausmo pojūtį, apibūdino viršutinio jautrumo slenkstį.

Absoliučiu jautrumo slenksčiu vadinama ta riba, kuri skiria dirgiklio veikimo pradžią ir minimalaus pojūčio atsiradimą. Plačiausią intensyvumų diapozoną turi klausos ir regos sensorinės sistemos.

Dar vienas sensityvumo rodiklis yra pojūčių skyrimo slenkstis. Žmogus skiria du svorius vieną nuo kito, kai skirtumas tarp jų būna 1:30.

Itin stiprūs kurio nors modalumo dirgikliai sukelia žmogaus gynybines realcijas, apsaugančias receptorius nuo pažeidimo.

Tiek viršutinis, tik žemutinis jautrumo slenkstis nevienodi ir priklauso nuo veiklos pobūdžio ir sąlygų. Pvz.: degustatorių uoslės, skonio receptorių jautrumas itin aukštas.

Kontrastinis jautrumas. Paprastai dirgiklis veikia kitų dirgiklių fone. Kuo labiau skiriasi kartu veikiantys dirgikliai ( rtškumu, intensyvumu), tuo jų požiūriu jautresni jutimo organai. Pvz.: baltas popieriaus labas daug ryškiaus matosi, kai jis yra uždėtas ant spalvoto popieriaus, o ne ant balto.

Sensorinė adaptacija – jautrumo kitimas, prisitaikant prie veikiančio jutimo organus dirgiklio intensyvumo. Fiziologiniu požiūriu adaptacijos mechanizmai didina organizmo atsparumą įvairiems išoriniams pokyčiams. Adaptacija gali būti dalinė arba visiška, kai visiškai išnyksta pojūtis. Psichologiniu požiūriu adaptaciją gali traktuoti kaip žmogaus organizmo gynybinę reakciją į stiprius, ilgai trunkančius veiksnius, vadinamus stresoriais. Psichologinės adaptacijos raida turi 3 stadijas:

1. nerimo

2. priešinimosi

3. baigiamają (būsena stabilizuojasi)

Sensibilizacija – išorės dirgiklių sukeltas jutimo organų jautrumo padidėjimas. Sensibilizacija gali vykti natūraliai bei dirbtinai, t.y. treniruojant, lavinant analizatorių funkcijas. Žmogus savo pojūčius lavina tam tikroje veikloje. Sensibilizuoti receptorių – tai reiškia padidinti jo jautrumą.



Regėjimo jutimas

Regėjimu žmogus orientuojasi erdvėje. Vertina nuotolį, kryptį, daiktų erdvinius ryšius ir t.t. savo sandara ir funkcijomis tai yra pati sudėtingiausia sensorinė sistema, sąveikaujanti su judėjimo, taktiliniu, klausos analizatoriais. Regos jutimo organą sudaro:

1. periferijoje esantys regėjimo organai – akių obuoliai (susideda iš kapsulės ir branduolio) bei juos apsaugančios ir judinančios struktūros. Akies obuolio kapsulę sudaro 3 sluoksniai: 1. skaidulinis jungiamojo audinio dangalas; 2. kraujagyslių dangalas; 3. tinklainė. Akies branduolį sudaro skaidrios, šviesą laužiančios terpės.

2. regėjimo nervas, siunčiantis impulsus regėjimo kanalais į regėjimo centrus smegenyse ir iš jų;

3. regos centrai, esantys vidurinėse ir tarpinėse smegenyse, bei smegenų žievėje.

Šviesos spindulys, krisdamas į akį pro rageną, kuri yra stipriausiai šviesą laužiantis akies organas, patenka į tinklainę, kurioje fokusuojami matomų daiktų vaizdai.. nuo artimų daiktų spinduliai į akį
didesniu kampu, todėl ryškiam vaizdui gauti jie yra stipriau laužiami. Nuo toliau esančių daiktų spinduliai sklinda beveik lygiagrečiai, todėl jie yra laužiami silpniau. Svarbiausi regos analizatoriaus funkciniai parametrai, tiesiogiai lemiantys regėjimo pojūčių kokybę, yra:regėjimo aštrumas, regėjimo laukas ir regėjimo kampas.

Regėjimo aštrumas. Šviesos ir spalvos kontrastas lemia suvokiamo objekto kontūrų, formų ir kitų parametrų ryškumą. Jie turi svarbiausia reikšmę regėjimo suvokimui.

Regėjimo aštrumas – tai suvokiamų objektų matymo ryškumo laipsnis. Aštrumas paprastai tiriamas

Landolto lentelėmis, kurias sudaro įvairaus dydžio raidžių, žiedų ar kitų specialių ženklų eilės. Keikvienos eilės dydis skiriasi 0,1 proc. Tiriamasis turi atpažinti raides arba pasakyti kur Landolto žieduose yra tarpas. Priklausomai no suvokiamo Landolto žiedo ar kito simbolio dydžio priklauso regėjimo aštrumas. Normalus regėjimo aštrumas prilyginamas 1. regėjimo aštrumas gali kisti priklausomai nuo išorinių suvokimo sąlygų ( objekto dydžio, nuotolio, judėjimo erdvėje greičio, apšvietimo ir t.t.) ir nuo regos analizatoriaus būklės ar kitų parametrų. Regėjimo aštrumas gali būti susijęs su binokuliarinio regėjimo kokybės.

Binokuliarinis regėjimas padeda suvokti objektų padėtį erdvėje, jų tarpusavio snatykius, daiktų formas, nuotolį, apimtį ir kitus erdbinius parametrus.

Regejimo laukas – tai matomas plotas esant fiksuotam žvilgsniui ir stabiliai galvos padėčiai. Į akies tinklainę tuo pat metu patenka daug optinių signalų ne tik iš stebimo taško, ber ir iš gretimų, taigi jie šviesos bangomis pasiekia tinklainę įvairiu kampu. Kuo daugiau tokių signalų skirtingose erdvės vietose aprėpia akis, tuo platesnis regėjimo laukas. Normalus binokuliarinio regėjimo laukas horizontaliai apima 180 laips. , vertikaliai 110-120 laips.

Regėjimo kampas yra matuojamas atstumo iki stebimo daikto ir daukto dydžio santykiu. Objektyviam daiktų formos, dydžio, nuotolio suvokimui didelę reikšmę turi normali akies akomodacija – gebėjimas keisti regėjimo kampą artėjant ar tolstant objektui bei binokuliarinis matymas. Sutrikus binokuliariniam matymui, objektas abiem akimis fiksuojamas nevienodu kampu, todėl matomas netiksliai.

Aplinka – tai pralaidi šviesos spinduliams terpė, kurioje į visas puses sklinda spinduliai, atsispindėję nuo kiekvieno daikto, esančio erdvėje. Spinduliai, susidūrę su akies audiniais, lūžta. Lūžimo kampas lemia objekto atvaizdo kokybę akies tinklainėje. Bendriausias visų regėjimo pojūčių matavimo parametras yra šviesumas, kitos savybės yra šviesų kontrastas, šviesos tonas, sodrumas. Itin svarbi regos pojūčių savybė yra daiktiškumas, t.y. spalvinio tono šviesumo ir sodrumo susiliejimas su objektu, šių savybių projektavimas į konkretų daiktą, veikiantį analizatorių.

Šviesos pojūčiai susiję su šviesos srauto ir jų savybių atspindėjimu. Skiriami absoliutūs ir skiriamieji pojūčių slenksčiai.

Absoliutus slenkstis – taio minimalus šviesos stimulo jutimas visiškos tamsos sąlygomis.

Skiriamasis slenkstis – minimalus matomos šviesos skirtumas tarp šviesos dirgiklio ir fono. Šviesos kontrasto skyrimas – svarbi regėjimo savybė, be kurios žmogus matytų neryškias daiktų formas, miglotas arba mišrias šviesų dėmes.

Regėjimo sistemai būdingas tam tikras inertiškumas. Pradėjus veikti akis šviesos dirgikliais, šviesos pojūtis atsiranda ne iš karto, o po tam tikro laiko, kuris vadinamas latentiniu. Nustojus veikti dirgikliui, regėjimo jutimas dar kurį laiką iš inercijos išlieka , ir yra vadinamas povaizdžiu.

Spalvos pojūčiai. Kiekvienam regėjimo dirgikliui būdingi 3 ypatumai:

1. spalvinis tonas

2. sodrumas arba grynumas

3. šviesumas arba ryškumas

spalvinį toną lemia šviesos bangos ilgis. Žmogaus akis skiria 7 pagrindinias spalvas (raudoną, oranžinę, geltoną, žalią, žydrą, mėlyną, violetinę) ir jų atspalvius, kurių priskaičiuojama per 150. visa atspalvių įvairovė gali būti gaunama maišant 3 pagrindines spektro spalvas – raudoną, žalią ir mėlyną. Psichologijoje žmogaus gebėjimas skirti spalvas grindžiamas optinio spalvų maišymo dėsniais:

1. kiekviena spektro spalva turi savo konkrečią (papildančią) spektro spalvą, jas sumaišius gaunama balta arba pilka spalva.

2. maišant dvi artimas spektro spalvas, gaunama tarpinė spalva.

3. sumaišius dvi poras spalvų, jos duoda vienodai atrodančią spalvą, nepriklausomai nuo maišomų spalvų sudėties.

Regos aparate aptinkamos 3 rūšių nervinės ląstelės: vienos jautrios tik raudonai šviesai, kitos – žaliai, o kitos – mėlynai. Jautrumas spalvoms kinta šviesos skyrimą lemia tiek aplinkos spalvų ypatumai (tonai, pustoniai, jų intenstvumas), tiek ir suvokimo sąlygos ( apšvietimas, regėjimo kampas). Kaip ir šviesos pojūčiams, spalvos pojūčiui svarbus spalvinio kontrasto reiškinyus. Kuo labiau spalvinis fonas skiriasi nuo stebimo objekto spalvos, tuo ryškesni pojūčiai, geriau suvokiamas atstumas tarp onjekto ir fono. Spalvų kontrasto skyrimas gerėja mažinant regėjimo kampą ir silpnėja jį
Spalvų poveikis regėjimo nuovargiui nevienodas. Labiausiai vargina mėlyna ir violetinė spalva, o mažiausiai raudona ir žalia. Spalvas skirti pradedama jau pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. 2 metų vaikai gali skirti žalią ir raudoną spalvas, o pagrindinės spalvos skiriamos 4-5 metais.

Regimieji erdvės pojūčiai. Svarbiausi erdvės parametrai. Skiriami regėjimu yra giluminis matymas, objektų dydžių, formų, erdvinių ryšių, nuotolio, judėjimo krypties, greičio jutimai. Erdvės pojūčių kokybė priklauso nuo regėjimo aštrumo, regėjimo lauko ir kampo.

Objekto padėties kitimas stebėtojo atžvilgiu reiškia objekto judėjimą.

Klausos jutimas

Klausos jutimas – skirtingo dažnumo garso bangų pojūtis klausos analizatoriumi. Žmogus girdi plataus diapozono garsus, kurių dažnis nuo 16-20 Hz iki 16000-20000 Hz. Klausos jautrumas nustatomas pagal absopliutųjį ir skyrimo slenkstį. Garsumo skirtumas suvokiamas 1/10 susilpnėjus arba sustiprėjus garsumui. Klausos pagrindu formuojasi kalba, todėl skiriamos dvi posistemės:

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2399 žodžiai iš 4736 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.