Jutimo psichologija
5 (100%) 1 vote

Jutimo psichologija

Jutimo ir pojūčio samprata

Sensualizmas psichologijoje – mokymas, teigiantis, kad psichinio gyvenimo esmę sudaro jutiminiai vaizdiniai. Svarbiausias pažinimo šaltinis – pojūtis.

Materįalistai tvirtina, kad pojūtis, daiktų ir reiškinių savybių atspindėjimas, jiems tiesiogiai veikiant jutimo organus, yra pirmoji sensomotorinė organizmo reakcija ir pirmoi pažinimo pakopa.

Racionalizmas teigė, kad pažinimas nėra grindžiamas pojūčiais.

Ženklų teorijos ( autorius Helmholcas) teigė, kad tarp objekto ir jo atvaizdo akies tinklainėje bei pojūčio nėra ir negali būti tapatybės. Taigi buvo neigiamas ryšys tarp jutiminio ir loginio pažinimo. Šių teorijų atstovai lyg ri atskyrė jutiminį pažinimą nuo mąstymo.

Bihevioristai teigė, kad individo elgesį pirmiausia lemia sensorinė info. Ananjev teigimu, vien sensorinės info nepakanka. Jutimo organais gaunant daug info apie aplinkos daiktus, jie atpažįstami ir žmogus ima veikti, bet ne tik pagal tai, kas tiesiogiai jaučiama, bet ir pagal tai, kas žinoma apie objektą.

Jutimas – psichinis procesas, kurio esmė – materialaus pasaulio objektų ir reiškinių, bei vidinės organizmo būklės atspindėjimas konkretiems dirgikliams tiesiogiai veikiant jutimo organus.

Asocianizmo krypties atstovų teigimu, iš elementarių jutimų atsiranda sudėtingesnės psichikos formos, net sąmonė.

Pojūtis – jutimo rezultatas, dirgiklio vaizdas smegenyse. Fiziologinis pojūčio pagrindas yra nervinis procesas, susidaręs dirgikliui veikiant kurį nors analizatorių.

Analizatorius – tai genetiškai determinuota sensorinių dirgiklių priėmimo, apdorojimo ir kodavimo sistema.

Analizatorių sudaro 3 dalys:

• Receptoriai

• Įcentriniai ir išcentriniai nerviniai takai

• Centrinis analizatoriaus skyrius smegenyse

Pojūtis yra tik pirmoji pažinimo pakopa, kadangi info gautą pojūčiai apdoroja smegenys. Tačiau adekvačiam pojūčiui patirti nepakanka vien materialaus dirgiklio, būtinas tam tikras paties organizmo aktyvumas, pasireiškiantis kaip palengvinanti dirgiklio priėmimą veikla ir kaip atsakomoji organizmo reakcija į dirgiklį. Su jutimo organais labai susiję judėjimo organai, kurie pasireiškia ir kaip info priėmėjai ir kaip vykdytojai.

Percepciniai veiksmai – pagrindiniai pojūčių suvokimo struktūriniai vienetai, objekto 9dirgiklio) sensorinis tyrimas, siekiant aptikti ir identifikuoti informatyviausias daiktų savybes, orientuojantis į sensorinius etalonus – spalvą, dydį, formą. Pvz.: rankos veiksmai, lytėjimu tiriant daiktą, akių judesiai fiksuojant ir sekant objektą, galvos pasukimas į garso šaltinį. Šie veiksmai dažniausiia būna polimodaliniai – vienu metu dalyvauja kelios sensorinės sistemos.

Sensoriniai etalonai yra spalvų spektras,geometrinės formos, dydžiai, muzikos garsų gama.

Jutimų ir pojūčių klasifikacija

Jau antikos laikais Aristotelis skyrė 5 žmogaus jutimus: regėjimo, klausos, uoslės, lytėjimo ir skonio. Tačiau dabar yra išskiriamos 6 didelės pojūčių grupės:

I. Biologinių poreikių pojūčiai ( troškulio ir jo patenkinimo, alkio ir jo patenkinimo, apetito, sotumo, lytinio potraukio ir jo patenkinimo, šlapinimosi, miego ir t.t.)

II. Organizmo sutrikimų pojūčiai ( karščio, dusimo, smaugimo, pykinimo, apsinuodijimo, nuovargio, poilsio, žiovavimo, drebulio ir t.t)

III. Lytėjimo pojūčiai ( lygumo, šiurkštumo, sausumo, kutenimo ir t.t.)

IV. Propriorecepciniai ir erdvės pojūčiai ( nesvarumo, pagreičio, judėjimo pradžios ir pabaigos, posūkio ir t.t.)

V. Sonio ir uodimo pojūčiia ( skonio teikiamos teigiamos ir neigiamos emocijos, kvapų teikiamos emocijos)

VI. Girdėjimo pojūčiai

Kadangi pojūčiai kyla dirgiliams veikiant receptorius, jie skirstomi pagal receptorių buvimo vietą:

• Eksteroreceptiniai pojūčiai (receptoriai kūno paviršiuje), kurie skirstomi į:

Kontaktinius (taktiliniai ir uoslė)

Distancinius

• Interoreceptiniai pojūčiai (receptoriai viduje)

• Proprioreceptinai pojūčiai ( receptoriai raumenyse)

Pojūčių specifiniai ypatumai ir bendrosios savybės

Modalumas – viena iš pagrindinių pojūčio savybių, pojūčio tipas ( spalva – regos modalinė savybė, tonas – klausos). Jutimo organai priima ir apdoroja tik adekvataus modalumo informaciją ( akis tik optinius dirgiklius).

Intramodaliniai procesai – vykstantys vienos sensorinės sistemos viduje.

Praktiškai pojūčiai visada siejami su suvokimo procesais, o suvokimas grindžiamas daugeliu pojūčių, gaunamų skirtingais jutimo organais.

Intermodaliniai jutimo procesai – dalyvauja keli modalumai.

Veikiant vienai sensorinei sistemai, kinta kitų jautrumas. Tai vadinama pojūčių savoka. Pvz.: regėjimo jautrumas padidėja veikiant silpniems akustiniams dirgikliams, o susilpnėja veikiant stipriems akustiniams dirfikliams.

Analizatorių jautrumo kitimas priklauso nuo dirgiklio intensyumo, jo biologinės reikšmės organizmui, nuo dėmesio koncentracijos ir kitų ypatybių. Galima ir to paties modaumo pojūčių sąveika, pvz.: intensyvūs saulės spinduliai veikia regėjimo jautumą.

Sinestezija – nevalingas dviejų ar daugiau pojūčių atsiradimas, dirginant tik vieno iš jų receptorius; sukeliamas ne tik specifinis dirgikliui jutimas, bet ir gretutinis, būdingas kitams jutimo organui. Vienas iš geriausiai žinomų sinestezijos reiškinių – spalvinė klausa, kai
garsiniai dirgikliai sukelia spalvos pojūtį. Sinestezija pasireiškia ri spalvos ir temperatūros pojūčiai: daugeliui žmonių oranžinė spalva sukelia šilumos pojūtį.

Skirtingo modalumo pojūčiams būdinga ne tik specefiškumas, bet ir bendros savybės, tokios kaip: kokybė, intensyvumas, erdvinė padėtis, jautrumas, trukmė.

Kokybės požiūriu įvairaus modalumo pojūčiai yra daugiaplaniai. Pvz.: regėjimo pojūčiai susiję su sudėtingomis aplinkos objektų savybėmis. Vien tik spalvos jutimu galima skirti daugelį spalvų, atspalvių ir jų derinių. Girdimieji pojūčiai kokybiškai skiriasi tokiomis savybėmis kaip garsumas, tembras, aukštis, garsų derinys.

Pojūčių intensyvumas susijęs su dirgiklio skleidžiamos energijos jėga.

Erdvinė padėtis leidžia nustatyti dirgiklio veikimo vietą ar kryptį.

Pojūčio trukmė – tai jo charakteristika pagal poveikio greitį ir laiko trukmę. Ją lemia tai, kaip ilgai jutimo organus veikia dirgiklis. Tačiau dirgiklio poveikio ir pojūčio atsiradimo pradžia ne visada sutampa, o nustojus veikti dirgikliui pojūtis ne iškart išnyksta.

Latentinis sensomotorinių reakcijų laikas yra paslėptas pojūčio periodas, laiko tarpas nuo faktiško dirgiklio veikimo pradžios iki pojūčio atsiradimo. Reakcijos į dirgiklius laikas ir trukmė susijęs su jutimo organų jautrumu.

Jautrumas (sensityvumas) – tai jutimo organų reagavimo į dirgiklį ir jo kitimus ypatumas; sensorinių sistemų veiklos produktyvumo ir kokybės rodiklis.

Bendrą pojūčių sensityvumo lygį rodo:

• Sensomotorinių reakcijų tempas ( atsiradimo greitis, veikimo laikas, efektyvumas)

• Psichomotorinės veiklos ritmas

• Sensorinių veiksmų plastiškumas

• Sensorinių reakcijų jėga

• Jaudinimo ir slopinimo reakcijų greitis ir emocinis fonas

Individualūs sensorinio jautrumo skirtumai nėra įgimti. Kūdikių to paties analizatoriaus jautrumo skirtumai nėra dideli. Pirmaisiais gyvenimo metais vyrauja taktiliniai ir kinesteziniai jutimai, o priklausomai nuo vaiko aktyvumo vėliai suaktyvėja ir pradeda dominuoti regėjimas ir klausa.

Jautrumo slenkstis – tai pojūčio priklausomybė nuo dirgiklio jėgos; minimalaus arba maksimalaus pagal intensyvumą dirgiklio sukeltas pojūtis. Taigi:

• Minimalaus intensyvumo dirgiklio sukeltas vos pastebimas pojūtis rodo žemutinį jautrumo slenkstį

• Maksimalaus intensyvumo dirgiklis, sukeliantis jau ne adekvatų, bet dažniausiai skausmo pojūtį, apibūdino viršutinio jautrumo slenkstį.

Absoliučiu jautrumo slenksčiu vadinama ta riba, kuri skiria dirgiklio veikimo pradžią ir minimalaus pojūčio atsiradimą. Plačiausią intensyvumų diapozoną turi klausos ir regos sensorinės sistemos.

Dar vienas sensityvumo rodiklis yra pojūčių skyrimo slenkstis. Žmogus skiria du svorius vieną nuo kito, kai skirtumas tarp jų būna 1:30.

Itin stiprūs kurio nors modalumo dirgikliai sukelia žmogaus gynybines realcijas, apsaugančias receptorius nuo pažeidimo.

Tiek viršutinis, tik žemutinis jautrumo slenkstis nevienodi ir priklauso nuo veiklos pobūdžio ir sąlygų. Pvz.: degustatorių uoslės, skonio receptorių jautrumas itin aukštas.

Kontrastinis jautrumas. Paprastai dirgiklis veikia kitų dirgiklių fone. Kuo labiau skiriasi kartu veikiantys dirgikliai ( rtškumu, intensyvumu), tuo jų požiūriu jautresni jutimo organai. Pvz.: baltas popieriaus labas daug ryškiaus matosi, kai jis yra uždėtas ant spalvoto popieriaus, o ne ant balto.

Sensorinė adaptacija – jautrumo kitimas, prisitaikant prie veikiančio jutimo organus dirgiklio intensyvumo. Fiziologiniu požiūriu adaptacijos mechanizmai didina organizmo atsparumą įvairiems išoriniams pokyčiams. Adaptacija gali būti dalinė arba visiška, kai visiškai išnyksta pojūtis. Psichologiniu požiūriu adaptaciją gali traktuoti kaip žmogaus organizmo gynybinę reakciją į stiprius, ilgai trunkančius veiksnius, vadinamus stresoriais. Psichologinės adaptacijos raida turi 3 stadijas:

1. nerimo

2. priešinimosi

3. baigiamają (būsena stabilizuojasi)

Sensibilizacija – išorės dirgiklių sukeltas jutimo organų jautrumo padidėjimas. Sensibilizacija gali vykti natūraliai bei dirbtinai, t.y. treniruojant, lavinant analizatorių funkcijas. Žmogus savo pojūčius lavina tam tikroje veikloje. Sensibilizuoti receptorių – tai reiškia padidinti jo jautrumą.



Regėjimo jutimas

Regėjimu žmogus orientuojasi erdvėje. Vertina nuotolį, kryptį, daiktų erdvinius ryšius ir t.t. savo sandara ir funkcijomis tai yra pati sudėtingiausia sensorinė sistema, sąveikaujanti su judėjimo, taktiliniu, klausos analizatoriais. Regos jutimo organą sudaro:

1. periferijoje esantys regėjimo organai – akių obuoliai (susideda iš kapsulės ir branduolio) bei juos apsaugančios ir judinančios struktūros. Akies obuolio kapsulę sudaro 3 sluoksniai: 1. skaidulinis jungiamojo audinio dangalas; 2. kraujagyslių dangalas; 3. tinklainė. Akies branduolį sudaro skaidrios, šviesą laužiančios terpės.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1426 žodžiai iš 4736 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.