K binkis
5 (100%) 1 vote

K binkis



Kazys Binkis gimė 1893 metais lapkričio 4 dieną šiauriniame Lietuvos pakrašty – netoli Papilio miestelio esančiame Gudelių sodžiuje. Poeto senelis Kazimieras 1886 metais, nujausdamas savo mirtį, surašė testamentą, pagal kurį senoji Binkių sodyba atiteko vyriausiajam jo sūnui Antanui, būsimojo poeto tėvui. Kiti Antano broliai, jau seniai buvo atsidaliję namus ir žemę, gyveno netoliese. Binkiai labai dažnai susieidavo, nuolatos dalinosi ūkio padargais ir duonos pluta.

Poeto tėvas buvo apsišvietęs žmogus, jaunystėje tarnavęs Peterburge imperatoriškoje gvardijoje.Antanas Binkis, likęs našlys ir jau būdamas senyvo amžiaus vedė antrąkart. Po kiek laiko su naująja žmona Petronėle susilaukė dukters Uršulės, kuri mirė sulaukusi šešerių ir sūnaus Kaziuko, trečiasis jų kūdikis taip pat mirė dar būdamas mažas.

Kaziuko šeima kentė nuolatinius nepriteklius, dažnai kildavo barniai, tačiau nepaisant visko, berniukas nuolatos žavėjosi aplinkinio pasaulio grožiu, paslaptimis.

Jis buvo labai judrus ir gyvas vaikas. Apie mažojo Kaziuko išdaigas Papilio pradinėje mokykloje ir gimtajame sodžiuje sklido kalbos vos ne po visą parapiją. Po daug metų, kai buvo mėginta surinkti pasakojimus apie poeto vaikystės ir paauglystės metus, jo mokslo draugas Petras Pilypas pasakė: ,,Būtų galima prirašyti storą knygą visokiausių jo išdaigų… Daug ko negaliu papasakoti. Juk tai žemintų mano gero draugo ir poeto vardą.

Turėdamas lakią vaizduotę, gerą atmintį ir gretą orientaciją, K. Binkis mokėsi gana gerai, ir mokytojai juo buvo patenkinti. Jau būdamas penkerių jis išmoko skaityti ir rašyti lietuviškai, o vėliau ir rusiškai.

Lemtingas straipsnis

Kartą, poeto tėvas Antanas Binkis, skaitydamas laikraštį ,,Lietuvos ūkininkas” (1906, Nr. 22) nepaprastai susidomėjo vienu J.Jablonskio straipsniu, raginančiu leisti vaikus į Panevėžio mokytojų seminariją. Šis straipsnis nulėmė K.Binkio likimą. Matydamas, kad sūnus nelinkęs dirbti žemės, tėvas nusprendė leisti jį į mokslą.

Tais pačiais 1906 metais mirė Antanas Binkis, palikdamas žmoną ir trylikametį Kaziuką beveik tuščiomis. Būsimasis poetas kantriai dirbo sunkius ūkio darbus, tačiau jį nenuvaldomai traukė Kaunas, kur klerikalinė švietimo draugija ,,Saulė” įkūrė mokytojų kursus.

1908 metais išsipildė Kazio svajonė. Jis atsidūrė Kaune. Jau ,,Saulės” mokytojų kursuose iš savo bendraamžių jis išsiskyrė oria laikysena, elgsena ir apsiskaitymu. Visuomet pabrėžtinai tvarkingai ir švariai apsirengęs, jaunasis Binkis buvo visai nepanašus į tuos sodžiaus vaikus, kurie kaip ir jis, atvyko į Kauną siekti mokslo. Šį įprotį nepriekaištingai rengtis K. Binkis išsaugojo visą gyvenimą.

Biržų keturklasė

Berniukas šiuose ,,Saulės” mokytojų kursuose susidūrė su viduramžiška disciplina ir tvarka, kuri buvo palaikoma rykštėmis. Apie nežmonišką klerikalų elgesį su būsimaisiais mokytojais buvo rašoma net spaudoje. Tuose kursuose mokinosi nedaug turtingų ūkininkų vaikų, daugiausia varguolių, taigi kai kurie mokiniai gan dažnai nesugebėdavo paskirtu laiku susimokėti už mokslą. Tokiais atvejais auklėtojai nė kiek neužjausdavo ir neužsimokantiems grąžindavo dokumentus ir liepdavo važiuoti namo. Panašiai atsitiko ir našlaičiui K.Binkiui. Jis niekaip nebegalėjo sukrapštyti skatiko už mokslą , todėl su dideliu džiaugsmu sutiko žinią , kad Biržuose atidaryta keturklasė mokykla. Įstoti į mokyklą buvo gana lengva, nes stojamuosius egzaminus laikė tiek dvylikamečiai berniukai, tiek dvidešimtmečiai bernai. Taigi, Kazys apsigyveno Biržuose Dirvonų gatvėje (dabar Vytauto), netoli mokyklos, kartu su mama, kuri sūnų ištikimai lydėjo visur. Jiedu, tik trumpam išsiskirdami, visą gyvenimą praleido drauge. Visą Binkių sodybą Petronėlė Binkienė išnuomavo Pakalnės kalviui Petrui Būtėnui.

Didžiulės įtakos dvasiniam mokinių tobulėjimui turėjo ne tik knygos, bet ir kai kurie mokytojai, kaip pavyzdžiui kunigas Rimkevičius, gamtos mokslų mokytojas Dimitrijus Drožiovas, skolinęs mokiniams asmeninės bibliotekos knygas, aiškinęs gamtos mokslų reikšmę ir prasmę. Bene didžiausią įtaką mokiniams turėjo mokytojas P. Jakubėnas, nepaprastas kalbų žinovas, politologas. Jis mokėjo lietuvių, rusų, latvių, estų, lenkų, čekų, vokiečių, prancūzų, anglų, italų, senovės slavų, lotynų, hebrajų, sanskrito kalbas. Jis materialiai rėmė lietuvius moksleivius, neskirstė jų nei pagal tikybą, nei pagal įsitikinimus. Jaunąjį K. Binkį žavėjo šio mokytojo politologiniai gabumai. Jis dar Biržų keturklasėje pramoko vokiečių ir prancūzų, o vėliau jas, ypač vokiečių, išmoko tobulai. Po kelerių metu mokymosi šioje mokykloje Kazį pašalino. Kai po daugelio metų buvo pamėginta išsiaiškinti už ką taip atsitiko, poeto amžininkai nesutarė. Vieni teigė, kad mokytojams įgriso kandžios Binkio replikos ir epigramos, kiti – kad poetas itin nesutarė su dievobaimingu ir pamaldžiu mokyklos kapelionu kunigu K. Rimkevičiumi , treti – kad Binkis nemėgo lankstytis prieš inspektorius, kartą net neatsiklaupė prieš ikoną. Dar besimokydamas keturklasėje, jis artimai susibičiuliavo su turtingo ūkininko sūnumi Petru Plepiu , tokiu pat
nenuorama kaip ir jis.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 821 žodžiai iš 2583 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.