Ką mums žada rytojus
5 (100%) 1 vote

Ką mums žada rytojus

11

KĄ MUMS ŽADA RYTOJUS?

Ilgai ir rimtai mąsčiusi padariau vieną išvadą. Nors pasaulyje keli milijardai gyventojų, daugybė tikėjimų, kalbų ir filosofijų, bet žmonių rūšys tėra dvi.

Pirmieji įsitikinę, kad pasaulis stačia galva ritasi prarajon, o antrieji su viltimi žvelgia į ateitį. (Aišku, yra ir trečios rūšies žmonių, manančių, kad airių liaudies šokiai – aukščiausia meno forma, bet aš dabar tikrai ne apie juos.)

Nereikia kažin kiek proto suvokti, kad gyvename pavojingais laikais. Gana įsijungti televizorių, atsiversti laikraštį ar paprasčiausiai žvilgtelti pro langą. Vaizdelis ne koks! Bičiuliai ar buvę kolegos staiga kimba vieni kitiems į gerkles, o galingi ekonomikos milžinai kone kasdien kniumba į dulkes…

Kas nežino ,kad dorą žmogų vidury šviesios dienos gali užpulti gatvėje, o „blogiukai“ taip niekad ir neįkliūna. Regis, kur bepasuksi, visokie kuoktelėję pamaivos tik ir tikisi užnuodyti tau gyvenimą, išvesti iš proto ar negyvai išerzinti. Aplinkui pilna nosį užrietusių pardavėjų, spurgų, su daugybe cukraus pudros, o vidurį šaunaus seno miuziklo koks nors mulkis staiga įsimano trypti stepą! Pietaudami klaikiai išsiplikome gerklę aštriu čiliu, o tada paaiškėja, kad viešojo tualeto durys neužsidaro!

Aišku, gerklės skausmo nepalyginsi su širdies skausmu. Nors tolydžio girdime, kad gyventojų tankumas vis auga, dauguma mūsų vis tiek gyvename atsiskyrę, jaučiamės fiziškai ir emociškai vieniši. O jei pagaliau ir susirandame kokią giminišką sielą, tai ji knarkia taip, kad net sapnus prireikia sutitruoti! Mums tiesiog nesiseka… O pasiklausęs profesionalių niurgzlių išgirsi, kad tai toli gražu ne viskas. Anot jų, dabartis it juoda naktis, o ateitis- dar klaikesnė. Jie nepailsdami kartoja, kad blogis tyko visur: gatvėse, vandenyje, medžiuose, žurnaluose, ore, net tavo kojinių stalčiuje,- jis taip ir taikosi užklupti iš pasalų ir suleisti savo nuodingus dantis tau stačiai į minkštą vietą. Ir dar jie primins, kad kiekviename Kalėdų vakarėlyje būtinai kas nors gali pasielgti šitaip!

Bet aš nesuprantu vieno: jei šie tipai akmeniniais veidais tikrai tiki tuo, kuo mus gąsdina, tai kodėl jie patys nepasidaro galo?

Na gerai, sutinku, kad į žemę gyvas nesulįsi, ir nenustebčiau sužinojusi, jog neįmanoma mirti persirijus ląstelienos, nes nuo to tik gerokai išpampsi.

Laimei, šiuolaikinių technologijų dėka nusižudyti gali visai lengvai ir patogiai. Aišku, jei gyvenimas tau tikrai atrodo toks baisus ir nevykęs, verčiau apsilankyk pas akių gydytoją. Gal tada pamatysi, kad vilties ir grožio esama net baisiausiomis aplinkybėmis. Šaukdamiesi juk visada sulaukiame pagalbos. Kiekvienas turime patikimų bičiulių, o panorėję atrastume daugybę įstabių malonumų, akimirksniu nuskaidrinančių sielą,-tereikia tam skirti vos valandėlę kitą. Pagaliau, juk pasaulyje neišnyko romantika. Šiandien patyrusių tango mokytojų dirba daugiau nei bet kada. Nors dabar mums ne tai rūpi, bet per vargus ir džiaugsmus įgyta patirtimi pasidaliję su kitais, pasaulį paliksime truputį geresnį, nei radome.

Aš tvirtai tikiu, kad gyventi verta, nors nesakau, kad tavo kelias vien rožėmis klotas. Iš tiesų, kartais dantis ima gelti vos pagalvojus, kas tavęs laukia per artimiausias 24 valandas. Tad nenuostabu, jog mintys apie ateitį daugeliui sukelia nerimą, depresiją ar bent gerokai gąsdina ir trikdo. Aišku, mėgėjų skųstis ir dejuoti niekada netrūko, bet kartais įdomu stebėti, kaip skirtingai žmonės elgiasi bėdai ištikus. Vieni, vos ką nelemto nugirdę, ima baisiausiai blaškytis ir rėkti: „Dangus griūva!“ Kiti dedasi viską geriausiai išmanantys ir nėmaž dėl nieko nesijaudinantys, nors likę vieni tamsoje galbūt dreba labiau už visus. Treti tvirtai įsitikinę, kad ateitis nežada ničnieko gero, ir niekaip nesileidžia perkalbami. Jie pašiaušę dyglius taip atkakliai ginasi nuo tariamų pavojų, kad galiausiai patys tampa pikti, atgrasūs ir žiaurūs , kaip ir jų įsivaizduojamas pasaulis. Pasitaiko ir tokių, kurie trokšta tik išsirausti emocinę slėptuvę ir šokti vidun. Jie mano, kad pasislėpę už storų sienų bus saugūs. Bet kvailiausia, kad užuot atsiriboję nuo kitų, jie tik patys save įkalina. Gal jie taip ir išvengia daugelio vargų, bet sykiu pražiopso ir daug dalykų, dėl kurių verta gyventi, o tai tas pats, kas tranzuoti vidury dykumos.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 723 žodžiai iš 1353 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.