Individas ir visuomenė: ką reiškia būti visuomenės nariu?
Pirmiausia, reikėtų pradėti kalbėti apie tai, kas yra individas, kokią reikšmę jis turi visuomenės formavimuisi. Individas nėra paprastas gamtos padaras. Daugybė ryšių jį sieja su kitais žmonėmis, sudarydami visuomeninio gyvenimo pamatą. Jie veikia ir išoriškai reiškiasi per žmonių kuriamas bei ugdomas kultūros institucijas. Tad kultūra plačiausia šio žodžio prasme yra tai, kas mūsų gyvenimą padaro tikrai žmogišką ir atskiria jį nuo gamtos pasaulyje vyraujančios tvarkos. Žmogus sudaro visuomenės dalį, todėl jo likimą sprendžia ne tik jis, bet ir visuomenė. Vieno asmens, individo išsivystimo lygis atspindi visą taytą. Tad vieno žmogaus asmeninis laimėjimas- visų pirma yra indėlis į visuomenę.
Kiekvienas individas turi savo laisves ir teises. Mes gyvename demokratinėje šalyje, kur žmogaus gyvenimas nėra apribotas griežtais draudimais, bet individo asmeninė laisvė negali kirstis su kito asmens interesų riba. Laisvė negali būti suprantama tiesmukiškai, kaip gyvenimas nesilaikant jokių dorovės normų ir atsakomybės. „laisvės reikia mokytis“- sake Justinas Marcinkevičius.
Pasak poeto, gyvenimą reikia suprasti kaip pareigą: kaip žmogaus pareigą žmogui, jo pareigą visuomenei, kaip pareigą tautai, tačiau tai nėra tiesioginis ryšys. Jis jaučiamas kasdieniniame mūsų gyvenime, bet nera teisiškai apibrėžtas. Nuo pat gimimo mes kažkam esame įsipareigoję: vaikas jaučia pareigą klausyti savo tėvų, vyras ir žmona- gerbti ir mylėti vienas kitą iki mirties, seni geri draugužiai- nepalikti viens kito bėdoje. Tai yra neapibrėžtos pareigos. Egzistuoja ir kitokia atsakomybės forma, kai kiekvienas individas privalo jos laikytis, kitaip sakant- nepažeisti įstatymo.
Galbūt pagrindinė žmogaus pareiga yra įstatymo laikymasis. Istatymas, kaip žmonių santykius reguliuojanti norma yra bet kokios savivalės priešybė. Tiesioginė jo paskirtis- ukirsti kelią savivalei, šitaip įgyvendinti pačiame jo apibrėžime slypintį teisingumo reikalavimą. Įstatymas turi būti suprantamas ne kaip „iš aukščiau“ ateinantis valdžios nurodymas, kokių tikslų žmogus turi siekti ir ką jis turi daryti, bet priešingai- kaip draudimas arba nurodymas ko jis neturi teisės daryti, kad neįsibrautų į kito žmogaus gyvenimą.