TURINYS
ĮVADAS 3
I. KAIMO PLĖTROS PRIEMONĖS, ŽEMĖS ŪKIO IR
KAIMO PLĖTROS PROBLEMOMS SPRĘSTI 4
II. KAIMOS PLĖTROS PLANO PRIEMONIŲ APRAŠYMAI 5
2.1. Ankstyvasis ūkininkų pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio
gamybos 5
2.2 Mažiau palankios ūkininkauti teritorijos
ir teritorijos su aplinkosauginiais apribojimais 7
2.3 Agrarinė aplinkosauga 9
2.4 Žemės ūkio paskirties žemės
apželdinimas……………………………………………………10
2.5 Parama pusiau natūriniams restruktūrizacijos etape esantiems
ūkiams…………….. 11
2.6 ES standartų diegimas …..12
III . LIETUVOS KAIMO ATEITIS ES SKAIČIAIS 13
IŠVADOS 14
LITERATŪRA 15
ĮVADAS
Neabejojama, kad teigiamą integracijos į ES poveikį patirs visi ūkiai.
Konkurencingiems, didelius žemės plotus eksplotuojantiems ūkiams,
pretenduojantiems į ES bendrą žemės ūkio paramą akivaizdūs. Tuo tarpu,
kelių hektarų žemės savininkų ateitis miglota. Tai yra gana opi žemės ūkio
ir kaimo plėtros problema. Šiai ir kitoms žemės ūkio ir kaimo plėtros
problemoms spręsti yra skirtas kaimo plėtros planas. KPP nėra investicinė
programa. Taip bus kompensuojamos prarastos pajamos, kurių ūkininkai negaus
anksčiau išėję į pensiją ar ūkininkaujantys mažiau palankiose vietovėse.
Šios programos parama bus didelė paspirtis smulkiems ūkiams tapti
ekonomiškai gyvybingais bei paspartins bendrą šalies ūkių pertvarkymo
procesą ir paskatins jų konkurencingumą. Į Kaimo plėtros planą yra įtraukta
speciali priemonė skatinanti ūkininkus padėti išlaikyti ir išsaugoti
natūralų gamtos kraštovaiszdį. Panaši priemonė skirta žemės apželdinimui
mišku – tai skatina atkurti kraštovaizdį, sumažinti žemdirbių priklausomybę
nuo žemės ūkio veiklos, sukurti papildoma pajamų šaltinį.
Savo darbe plačiau panagrinėsiu visas Kaimo plėtros plano 2004-2006
priemones, įvertinsiu jų reikšmę žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Taip pat
trumpai pateiksiu reikalavimus, kurių reikia šioms kompensacinėms išmokoms
gauti.
Darbo tikslas: Išanalizuoti kaimo plėtros plano priemonių taikymą
žemės ūkyje ir kaimo plėtroje.
Uždaviniai : Bendrai apžvelgti KPP priemones Kaimo plėtros problemoms
spręsti, aptarti atskirai visas kaimo plėtros priemones, išsiaiškinti ir
trumpai aprašyti kiek lėšų skirta bus pagal KPP.
Objektas: Kaimo plėtros planas 2004-2006
Tyrimo metodika: mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas.
I. KAIMO PLĖTROS PRIEMONĖS, ŽEMĖS ŪKIO IR
KAIMO PLĖTROS PROBLEMOMS SPRĘSTI
Kaimo plėtros plane numatytos įgyvendinti priemonės bus
kofinansuojamos iš ES ŽŪOGF Garantijų dalies. Kadangi Lietuva yra taip
vadinamoji Pirmojo Tikslo šalis, t.y. jos BVP yra mažesnis negu 75 proc. ES
vidurkio, į KPP įtrauktos keturios pagrindinės ir trys papildomos šalims
kandidatėms siūlomos kaimo plėtros priemonės.[1]
Pagrindinės kaimo plėtros priemonės:
• Ankstyvas ūkininkų pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos;
• mažiau palankios ūkininkauti teritorijos ir teritorijos su
aplinkosauginiais apribojimais;
• agroaplinkosauga;
• Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas.
Papildomos kaimo plėtros priemonės:
• parama pusiau natūriniams, restruktūrizacijos etape esantiems, ūkiams;
• parama gamintojų grupių steigimuisi;
• techninė parama.
KPP rengiamas BPD kontekste, ir KPP pateikiamos priemonės papildo BPD
pateikiamas žemės ūkio ir kaimo plėtros priemones.
BPD ir KPP visų pateiktų priemonių įgyvendinimu yra siekiama išspręsti
žemiau išvardintas žemės ūkio ir kaimo plėtros problemas. Kiekvienos iš šių
problemų sprendimas yra neįmanomas įgyvendinant tik vieną ar kitą BPD arba
KPP priemonę. Kievienos problemos sprendimas yra kompleksiškas, todėl ir
šiuose abiejuose dokumentuose pateiktos žemės ūkio ir kaimo plėtros
priemonės papildo viena kitą.
Pagrindinės žemės ūkio ir kaimo plėtros problemos yra šios:
• Mažas vidutinis ūkių dydis bei nusistovėjusi žemės ūkio gamyba.
• Prasta žemės ūkio produktų, naudojamų veislių bei sėklų kokybė.
• Žemės ūkio produktų perdirbimas labai epizodiškas, neišnaudojami
turimi gamybos pajėgumai.
• Prastas žemės ūkio sektoriaus efektyvumas, didelės energijos
sąnaudos ir prastos ūkininkavimo technologijos.
• Mažos kaimo gyventojų pajamos.
• Per didelė pajamų priklausomybė nuo žemės ūkio pajamų šaltinio.
• Investicijos į naujas žemės ūkio technologijas sumažins
įsidarbinimo galimybes bei pajamas kaime.
• Prastas gyvenimo lygis kaime fizinių ir socialinių
infrastruktūrų požiūriu.
• Nepakankamas ūkininkų
išsilavinimas.
• Tiek ūkininkų, tiek kaimo gyventojų senėjimo problema.
• Žemės ūkio intensyvinimas derlinguose žemės plotuose turės
neigiamą poveikį aplinkai.[1]
II. KAIMOS PLĖTROS PLANO PRIEMONIŲ APRAŠYMAI
2.1. Ankstyvasis ūkininkų pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos
Problema ta, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje į ES pakviestų naujokų,
veikia galybė neefektyvių ūkių, kuriuose tvarkosi senyvo amžiaus ūkininkai,
iš paskutiniųjų besistengiantys išlikti rinkoje. Deja, jų įdėtas triūsas
dažniausiai kainuoja brangiau, nei už jų tiekiamą žemės ūkio produkciją
moka supirkėjai ir perdirbėjai, todėl tokių ūkių perspektyvos miglotos.
Dažniausiai tai puikiai suvokia ar bent nutuokia ir patys ūkininkai,
tačiau iki šiol nebuvo jokio mechanizmo, kuris leistų neskausmingai
pasitraukti iš negailestingos rinkos, tuo pat metu užsiimant įprasta veikla
savo reikmėms.
Pažymėtina, kad tokio projekto tikslas yra ne išvalyti kelią Vakarų
Europos produkcijai, bet perduoti ūkius jauniems ūkininkams ar profesinį
pasirengimą turinčiam jaunimui. Kitaip tariant, tiems, kurie galės lengviau
konkuruoti su kolegomis iš Vakarų Europos.
Kaimo plėtros plane 2004-2006 metais numatyti du tokio pasitraukimo
scenarijai. Bendrasis, kuris apima visų sričių ūkius, ir atskiras – pieno
ūkių savininkams.[9]
Paramos tikslas – sudaryti sąlygas vyresnio amžiaus ūkininkams
pasitraukti iš aktyvios gamybinės veiklos, perduodant ūkius jauniems
ūkininkams.
Ankstyvo ūkininkų pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos parama
apima kompensacines išmokas už negautas pajams ūkininkams, apsisprendusiems
atsisakyti komercinės veiklos.[11]
Vyresnio amžiaus ūkininkai gaus paramą, jei perleis savo ūkius
jaunesniems ūkininkams. Niekas to daryti nevers, bet norintieji anksčiau
pasitraukti į pensiją galės laisvai tą padaryti ir dar už tai gauti pinigų.
Šios priemonės įgyvendinimo tikslai būtų – gerinti ūkių struktūrą;
gerinti ūkininkų amžiaus struktūrą; sudaryti sąlygas pakeisti žemės
paskirtį, jei ūkininkavimas joje neužtikrina ekonominio gyvybingumo
reikalavimų; užtikrinti pajamas vyresnio amžiaus ūkininkams, atsisakiusiems
ūkininkavimo, bei jų pagalbininkams bei samdomiems ūkių darbuotojams, kurie
praranda darbo vietą ūkininkui išėjus į pensiją; didinti perduotų žemės
ūkio valdų ekonominį gyvybingumą; mažinti nedarbą kaimo jaunimo tarpe.[1]
Ūkininkams, anksčiau laiko pasitraukiantiems iš prekinės žemės ūkio
gamybos mokamos kompensacinės išmokos susideda iš pastovios ir kintamos
dalių. Pastovią dalį sudaro – kompensacinės išmokos – tai pastovi metinė
suma lygi 1024 eurų ūkiui; kompensacinės išmokos priedas skiriamas tuomet,
kai ūkininkas turi išlaikomą sutuoktinį nuo 55 iki normalaus pensijinio
amžiaus, ūkiui mokama 495 Eurų dydžio papildoma išmoka; priedai prie
senatvės pensijos – tai skirtumas tarp ūkininko senatvės pensijos ir
ankstyvo išėjimo į pensiją pensijinės išmokos, kuri mokama ūkininkui
pasiekusiam pensijinį amžių. Kintamą dalį sudaro – metinės išmokos už
perduotos žemės hektarą – mokamos metinės išmokos už perduotos žemės
hektarą, neviršijant 24 ha. Maksimali išmoka –1944 Eurai ūkiui. Bendra
metinė ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos paramos suma
negali viršyti 3463 Eurų ūkiui.[1]
Atsisakančių ūkininkauti vyrų amžius – 55-62,5 metų, moterų – 55-60
metų. Savininkai turės įrodyti, kad paskutinius 10 metų vertėsi žemės ūkio
gamyba, kad jo ūkio dydis ne mažesnis kaip 3 ha ŽŪN, kad jis turi minimalų
valstybinio socialinio draudimo stažą [6], kad deklaruoja pasėlius ar
gyvulius Dirbamos žemės apskaitos ar Gyvulių registre ne mažiau kaip 4
metus, kad ne mažiau kaip 50 proc. pajamų gauna iš žemės ūkio veiklos.[1]
Ankstyvo ūkininko pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio veiklos parama
negali būti teikiama ilgiau nei 15 metų ir trukti ilgiau negu į anksčiau
laiko iš prekinės žemės ūkio gamybos pasitraukęs asmuo sulauks 70 metų.[1]
Kaip atskira paramos rūšis išskiriama parama smulkių pieno ūkių
savininkams.[12] Šios paramos tikslas – pieno gamybos
restruktūrizavimas.[1] ES mokės tiems, kurie nuspręs nutraukti pieno
gamybą. Tai nereiškia, kad norintys gauti šią kompensaciją turės turės
atiduoti savo karves ar jas būtinai reikės paskersti. Niekas iš žmonių
neatims jų galvijų. Bus galima juos auginti ir toliau, tačiau gavusieji
kompensacijas iš savo karvių primelžtą pieną turės suvartoti patys, savo
ūkio reikmėms. Šia galimybe galės pasinaudoti kiekvienas smulkaus pieno
ūkio savininkas nuo 55 iki 70 metų amžiaus. Nustojęs pardavinėti pieną
rinkai, paramą jis gaus trejus metus nuo 2004 iki 2006 metų.[12]
Kompensacinės išmokos priklausys nuo ūkyje esančių melžiamų karvių
skaičiaus. Kompensacinė išmoka
remiantis bendru gamybiniu
pelnu tenkančiu vienai melžiamai karvei.[1] pirmaisiais metais bus skiriama
2210 litų (640 Eurų), antraisiais – 1795 litai (520 Eurų) ir trečiaisiais –
1502 litai (435 Eurų). Bendra maksimali paramos suma ūkiui – 22011 litų
(6380 Eurai)
Ir tai dar ne viskas. ES numato išmokas ne tik ūkių savininkams, bet
ir pasitraukiančio iš rinkos ūkio darbuotojams. Tokiems darbuotojams metinė
parama, kaip pensinė išmoka, sieks maždaug 1000 Eurų, t.y. 3428 litus.
Tokios išmokos bus mokamos kasmet iki senatvės pensijos gavimo momento.
Ūkio darbuotojas turi atitikti tokius reikalavimus: būti nuo 55 iki
pensinio amžiaus; ūkio darbuotoju dirbti daugiau nei pusę laiko per
pastaruosius 5 metus; per pastaruosius ketverius metus daugiau nei pusę
laiko dirbti pasitraukiančio iš prekinės gamybos ūkyje; per pastaruosius 5
metus jam turi būti įskaityta 2,5 metų valstybinės senatvės pensijos
socialiniam draudimo stažas. Ūkio darbuotojams parama gali būti teikiama ne
ilgiau nei 7,5 metų.[9]
2.2 Mažiau palankios ūkininkauti teritorijos
ir teritorijos su aplinkosauginiais apribojimais
Europos Sąjungos šalyse priimta skatinti ūkininkavimą ir mažiau
palankiose vietovėse, iš ūkių gaunamas mažesnes pajamas palaikant tam
tikromis išmokomis. Tuomet dirbama žemė nelieka apleista, išsaugomos
gyvybingos kaimo bendruomenės, o tose vietose dirbantiems ūkininkams
užtikrinamas tam tikras pajamų lygis.
Lietuvoje jau išskirtos mažiau palankios ūkininkauti vietovės apima 47
proc. visos naudojamos žemės (1 mln. 597 tūkst. ha.).[8] Mažiau palankios
ūkininkauti vietovės atrenkamos savivaldybių ir seniųnijų lygmeniu.[6]
Vietovės atrinktos ne tik pagal mažesnį žemės našumą, bet ir pagal
demografinius požymius. Žiūrėta, kur mažesnis gyventojų tankumas,
gimstamumas (kaimas greičiau sensta). Prie nepalankių ūkininkauti
priskirtos ir potvynių užliejamos bei intensyvaus karsto vietovės.[8]
Paramos tikslas yra mažinti pajamų lygio skirtumus tarp regionų ir
garantuoti tam tikrą pajamų lygį ūkininkaujantiems mažiau palankiose
ūkininkauti vietovėse, užtikrinti nuolatinį žemės ūkio paskirties žemės
panaudojimą ir išsaugoti gyvybingas kaimo bendruomenes, skatinti
aplinkosauginius reikalavimus atitinkantį ūkininkavimą, užtikrinti
aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi vietovėse, kuriose galioja
aplinkosauginiai apribojimai.[11]
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir informacijos departamento
direktorė Virginija Žoštautienė sakė, jog deramasi su EK, kad Lietuvai būtų
patvirtintos visos numatytos mažiau palankios ūkininkauti vietovės. Tuomet
visi ten dirbantys žemdirbiai gautų paramą pagal šią priemonę.
Pasak V. Žoštautienės, kompensacines išmokas galėtų gauti visi,
užsiimantys žemės ūkio veikla ir iš jos gaunantys ne mažiau kaip pusę savo
metinių pajamų. Nebūtinai tik registruoti ūkininkų ūkiai, tačiau norintieji
gauti paramą turėtų užsiregistruoti Žemės ūkio ir kaimo verslų registre.[8]
Kompensacinės išmokos turėtų būti mokamos visiems žemės ūkio
subjektams, užsiimantiems žemės ūkio veikla ir gaunantiems ne mažiau kaip
50 proc. visų metinių pajamų iš žemės ūkio veiklos. [11] Ūkininkaujantiems
mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir vietovėse su agrarinės
aplinkosaugos apribojimais bus mokamos kompensacinės išmokos už deklaruotą
žemės ūkio naudmenų hektarą (ariama žemė, ganyklos, ilgalaikiai pasėliai).
Norint gauti paramą ūkis turi būti mažiau palankioje ūkininkauti
teritorijoje.[6] Ūkio dydis turi būti ne mažesnis nei 3 ha, kad ūkininkas
gyventų ne toliau kaip už 30 kilometrų nuo ūkio, už kurį skirta
kompensacinė išmoka. Minimalus gyvulių tankis ūkyje turėtų būti 0,2,
maksimalus – 1,4 sąlyginio galvijo hektare. Pastaroji sąlyga netaikoma tik
specializuotiems ūkiams. Anot V. Žoštautienės minimalus ūkio dydis dar
diskutuotinas, gal jis mažės, kad daugiau sodiečių galėtų pasinaudoti ES
parama.[8] Savininkas turi įsipareigoti ūkininkauti toje vietovėje ne
mažiau kaip 5 metus nuo pirmosios kompensacinės išmokos gavimo, ūkininkas
privalo laikytis geros žemdirbystės kodekso, paisyti aplinkosaugos
reikalavimų bei palaikyti kraštovaizdį, įgyvendinant pažangaus ūkininkavimo
praktiką.[6] Papildomai išmokai gauti nereikės jokių atskirų pažymų,
svarbu, kad ūkininkauji tam tikroje vietovėje.[8]
Mažiau palankiose vietovėse nėra vienodos ūkininkavimo sąlygos, todėl
pagal įvairius požymius išskirti trys jų lygiai – aukšto, vidytinio ir žemo
nepalankumo. Atitinkamai būtų diferencijuojama ir už deklaruotą žemės ūkio
naudmenų hektarą skiriama tiesioginė išmoka – ji svyruotų nuo 96 iki 265
litų.[8]
Kompensacinės išmokos turi būti efektyvi atsvara kompensuojant
gamtinius vietovės trūkumus, tačiau būtina vengti per didelio kompensavimo
ir palikti stimulą efektyviai
Siekiant išvengti per didelio
kompensavimo, maksimali išmokos suma, visiškam produkcijos vertės skirtumo
padengimui nebus mokama. Pirmiems 70 ha bus taikoma 60 proc. paramos tarifo
norma. Už likusią žemę bus kompensuojama taikant pusę paramos tarifo arba
50 proc.
2.3 Agrarinė aplinkosauga
Išmokų tikslas – papildyti ūkininkų pajamas per išmokas už
aplinkosaugos paslaugas, kurias jie teikia įgyvendindami pasirinktą aplinką
tausojančių priemonių paketą.[11]
Priemonė skatins žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdus,
apsaugančius gamtos išteklius, dirvožemį; ekstensyvų, aplinkai palankų
ūkininkavimą; mažo intensyvumo ganyklų plėtrą; kraštovaizdžio, gamtos ir
istorinių paminklų išsaugojimą; aplinkos planavimo taikymą ūkininkavimo
praktikoje. Paramą gaus privatūs žemės savininkai, savivaldybės bei kiti