Kaimo plėtros planas 2004-2006
5 (100%) 1 vote

Kaimo plėtros planas 2004-2006

11213141

TURINYS

ĮVADAS 3

I. KAIMO PLĖTROS PRIEMONĖS, ŽEMĖS ŪKIO IR

KAIMO PLĖTROS PROBLEMOMS SPRĘSTI 4

II. KAIMOS PLĖTROS PLANO PRIEMONIŲ APRAŠYMAI 5

2.1. Ankstyvasis ūkininkų pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio

gamybos 5

2.2 Mažiau palankios ūkininkauti teritorijos

ir teritorijos su aplinkosauginiais apribojimais 7

2.3 Agrarinė aplinkosauga 9

2.4 Žemės ūkio paskirties žemės

apželdinimas……………………………………………………10

2.5 Parama pusiau natūriniams restruktūrizacijos etape esantiems

ūkiams…………….. 11

2.6 ES standartų diegimas …..12

III . LIETUVOS KAIMO ATEITIS ES SKAIČIAIS 13

IŠVADOS 14

LITERATŪRA 15

ĮVADAS

Neabejojama, kad teigiamą integracijos į ES poveikį patirs visi ūkiai.

Konkurencingiems, didelius žemės plotus eksplotuojantiems ūkiams,

pretenduojantiems į ES bendrą žemės ūkio paramą akivaizdūs. Tuo tarpu,

kelių hektarų žemės savininkų ateitis miglota. Tai yra gana opi žemės ūkio

ir kaimo plėtros problema. Šiai ir kitoms žemės ūkio ir kaimo plėtros

problemoms spręsti yra skirtas kaimo plėtros planas. KPP nėra investicinė

programa. Taip bus kompensuojamos prarastos pajamos, kurių ūkininkai negaus

anksčiau išėję į pensiją ar ūkininkaujantys mažiau palankiose vietovėse.

Šios programos parama bus didelė paspirtis smulkiems ūkiams tapti

ekonomiškai gyvybingais bei paspartins bendrą šalies ūkių pertvarkymo

procesą ir paskatins jų konkurencingumą. Į Kaimo plėtros planą yra įtraukta

speciali priemonė skatinanti ūkininkus padėti išlaikyti ir išsaugoti

natūralų gamtos kraštovaiszdį. Panaši priemonė skirta žemės apželdinimui

mišku – tai skatina atkurti kraštovaizdį, sumažinti žemdirbių priklausomybę

nuo žemės ūkio veiklos, sukurti papildoma pajamų šaltinį.

Savo darbe plačiau panagrinėsiu visas Kaimo plėtros plano 2004-2006

priemones, įvertinsiu jų reikšmę žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Taip pat

trumpai pateiksiu reikalavimus, kurių reikia šioms kompensacinėms išmokoms

gauti.

Darbo tikslas: Išanalizuoti kaimo plėtros plano priemonių taikymą

žemės ūkyje ir kaimo plėtroje.

Uždaviniai : Bendrai apžvelgti KPP priemones Kaimo plėtros problemoms

spręsti, aptarti atskirai visas kaimo plėtros priemones, išsiaiškinti ir

trumpai aprašyti kiek lėšų skirta bus pagal KPP.

Objektas: Kaimo plėtros planas 2004-2006

Tyrimo metodika: mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas.

I. KAIMO PLĖTROS PRIEMONĖS, ŽEMĖS ŪKIO IR

KAIMO PLĖTROS PROBLEMOMS SPRĘSTI

Kaimo plėtros plane numatytos įgyvendinti priemonės bus

kofinansuojamos iš ES ŽŪOGF Garantijų dalies. Kadangi Lietuva yra taip

vadinamoji Pirmojo Tikslo šalis, t.y. jos BVP yra mažesnis negu 75 proc. ES

vidurkio, į KPP įtrauktos keturios pagrindinės ir trys papildomos šalims

kandidatėms siūlomos kaimo plėtros priemonės.[1]

Pagrindinės kaimo plėtros priemonės:

• Ankstyvas ūkininkų pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos;

• mažiau palankios ūkininkauti teritorijos ir teritorijos su

aplinkosauginiais apribojimais;

• agroaplinkosauga;

• Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas.

Papildomos kaimo plėtros priemonės:

• parama pusiau natūriniams, restruktūrizacijos etape esantiems, ūkiams;

• parama gamintojų grupių steigimuisi;

• techninė parama.

KPP rengiamas BPD kontekste, ir KPP pateikiamos priemonės papildo BPD

pateikiamas žemės ūkio ir kaimo plėtros priemones.

BPD ir KPP visų pateiktų priemonių įgyvendinimu yra siekiama išspręsti

žemiau išvardintas žemės ūkio ir kaimo plėtros problemas. Kiekvienos iš šių

problemų sprendimas yra neįmanomas įgyvendinant tik vieną ar kitą BPD arba

KPP priemonę. Kievienos problemos sprendimas yra kompleksiškas, todėl ir

šiuose abiejuose dokumentuose pateiktos žemės ūkio ir kaimo plėtros

priemonės papildo viena kitą.

Pagrindinės žemės ūkio ir kaimo plėtros problemos yra šios:

• Mažas vidutinis ūkių dydis bei nusistovėjusi žemės ūkio gamyba.

• Prasta žemės ūkio produktų, naudojamų veislių bei sėklų kokybė.

• Žemės ūkio produktų perdirbimas labai epizodiškas, neišnaudojami

turimi gamybos pajėgumai.

• Prastas žemės ūkio sektoriaus efektyvumas, didelės energijos

sąnaudos ir prastos ūkininkavimo technologijos.

• Mažos kaimo gyventojų pajamos.

• Per didelė pajamų priklausomybė nuo žemės ūkio pajamų šaltinio.

• Investicijos į naujas žemės ūkio technologijas sumažins

įsidarbinimo galimybes bei pajamas kaime.

• Prastas gyvenimo lygis kaime fizinių ir socialinių

infrastruktūrų požiūriu.

• Nepakankamas ūkininkų
išsilavinimas.

• Tiek ūkininkų, tiek kaimo gyventojų senėjimo problema.

• Žemės ūkio intensyvinimas derlinguose žemės plotuose turės

neigiamą poveikį aplinkai.[1]

II. KAIMOS PLĖTROS PLANO PRIEMONIŲ APRAŠYMAI

2.1. Ankstyvasis ūkininkų pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos

Problema ta, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje į ES pakviestų naujokų,

veikia galybė neefektyvių ūkių, kuriuose tvarkosi senyvo amžiaus ūkininkai,

iš paskutiniųjų besistengiantys išlikti rinkoje. Deja, jų įdėtas triūsas

dažniausiai kainuoja brangiau, nei už jų tiekiamą žemės ūkio produkciją

moka supirkėjai ir perdirbėjai, todėl tokių ūkių perspektyvos miglotos.

Dažniausiai tai puikiai suvokia ar bent nutuokia ir patys ūkininkai,

tačiau iki šiol nebuvo jokio mechanizmo, kuris leistų neskausmingai

pasitraukti iš negailestingos rinkos, tuo pat metu užsiimant įprasta veikla

savo reikmėms.

Pažymėtina, kad tokio projekto tikslas yra ne išvalyti kelią Vakarų

Europos produkcijai, bet perduoti ūkius jauniems ūkininkams ar profesinį

pasirengimą turinčiam jaunimui. Kitaip tariant, tiems, kurie galės lengviau

konkuruoti su kolegomis iš Vakarų Europos.

Kaimo plėtros plane 2004-2006 metais numatyti du tokio pasitraukimo

scenarijai. Bendrasis, kuris apima visų sričių ūkius, ir atskiras – pieno

ūkių savininkams.[9]

Paramos tikslas – sudaryti sąlygas vyresnio amžiaus ūkininkams

pasitraukti iš aktyvios gamybinės veiklos, perduodant ūkius jauniems

ūkininkams.

Ankstyvo ūkininkų pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos parama

apima kompensacines išmokas už negautas pajams ūkininkams, apsisprendusiems

atsisakyti komercinės veiklos.[11]

Vyresnio amžiaus ūkininkai gaus paramą, jei perleis savo ūkius

jaunesniems ūkininkams. Niekas to daryti nevers, bet norintieji anksčiau

pasitraukti į pensiją galės laisvai tą padaryti ir dar už tai gauti pinigų.

Šios priemonės įgyvendinimo tikslai būtų – gerinti ūkių struktūrą;

gerinti ūkininkų amžiaus struktūrą; sudaryti sąlygas pakeisti žemės

paskirtį, jei ūkininkavimas joje neužtikrina ekonominio gyvybingumo

reikalavimų; užtikrinti pajamas vyresnio amžiaus ūkininkams, atsisakiusiems

ūkininkavimo, bei jų pagalbininkams bei samdomiems ūkių darbuotojams, kurie

praranda darbo vietą ūkininkui išėjus į pensiją; didinti perduotų žemės

ūkio valdų ekonominį gyvybingumą; mažinti nedarbą kaimo jaunimo tarpe.[1]

Ūkininkams, anksčiau laiko pasitraukiantiems iš prekinės žemės ūkio

gamybos mokamos kompensacinės išmokos susideda iš pastovios ir kintamos

dalių. Pastovią dalį sudaro – kompensacinės išmokos – tai pastovi metinė

suma lygi 1024 eurų ūkiui; kompensacinės išmokos priedas skiriamas tuomet,

kai ūkininkas turi išlaikomą sutuoktinį nuo 55 iki normalaus pensijinio

amžiaus, ūkiui mokama 495 Eurų dydžio papildoma išmoka; priedai prie

senatvės pensijos – tai skirtumas tarp ūkininko senatvės pensijos ir

ankstyvo išėjimo į pensiją pensijinės išmokos, kuri mokama ūkininkui

pasiekusiam pensijinį amžių. Kintamą dalį sudaro – metinės išmokos už

perduotos žemės hektarą – mokamos metinės išmokos už perduotos žemės

hektarą, neviršijant 24 ha. Maksimali išmoka –1944 Eurai ūkiui. Bendra

metinė ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos paramos suma

negali viršyti 3463 Eurų ūkiui.[1]

Atsisakančių ūkininkauti vyrų amžius – 55-62,5 metų, moterų – 55-60

metų. Savininkai turės įrodyti, kad paskutinius 10 metų vertėsi žemės ūkio

gamyba, kad jo ūkio dydis ne mažesnis kaip 3 ha ŽŪN, kad jis turi minimalų

valstybinio socialinio draudimo stažą [6], kad deklaruoja pasėlius ar

gyvulius Dirbamos žemės apskaitos ar Gyvulių registre ne mažiau kaip 4

metus, kad ne mažiau kaip 50 proc. pajamų gauna iš žemės ūkio veiklos.[1]

Ankstyvo ūkininko pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio veiklos parama

negali būti teikiama ilgiau nei 15 metų ir trukti ilgiau negu į anksčiau

laiko iš prekinės žemės ūkio gamybos pasitraukęs asmuo sulauks 70 metų.[1]

Kaip atskira paramos rūšis išskiriama parama smulkių pieno ūkių

savininkams.[12] Šios paramos tikslas – pieno gamybos

restruktūrizavimas.[1] ES mokės tiems, kurie nuspręs nutraukti pieno

gamybą. Tai nereiškia, kad norintys gauti šią kompensaciją turės turės

atiduoti savo karves ar jas būtinai reikės paskersti. Niekas iš žmonių

neatims jų galvijų. Bus galima juos auginti ir toliau, tačiau gavusieji

kompensacijas iš savo karvių primelžtą pieną turės suvartoti patys, savo

ūkio reikmėms. Šia galimybe galės pasinaudoti kiekvienas smulkaus pieno

ūkio savininkas nuo 55 iki 70 metų amžiaus. Nustojęs pardavinėti pieną

rinkai, paramą jis gaus trejus metus nuo 2004 iki 2006 metų.[12]

Kompensacinės išmokos priklausys nuo ūkyje esančių melžiamų karvių

skaičiaus. Kompensacinė išmoka
remiantis bendru gamybiniu

pelnu tenkančiu vienai melžiamai karvei.[1] pirmaisiais metais bus skiriama

2210 litų (640 Eurų), antraisiais – 1795 litai (520 Eurų) ir trečiaisiais –

1502 litai (435 Eurų). Bendra maksimali paramos suma ūkiui – 22011 litų

(6380 Eurai)

Ir tai dar ne viskas. ES numato išmokas ne tik ūkių savininkams, bet

ir pasitraukiančio iš rinkos ūkio darbuotojams. Tokiems darbuotojams metinė

parama, kaip pensinė išmoka, sieks maždaug 1000 Eurų, t.y. 3428 litus.

Tokios išmokos bus mokamos kasmet iki senatvės pensijos gavimo momento.

Ūkio darbuotojas turi atitikti tokius reikalavimus: būti nuo 55 iki

pensinio amžiaus; ūkio darbuotoju dirbti daugiau nei pusę laiko per

pastaruosius 5 metus; per pastaruosius ketverius metus daugiau nei pusę

laiko dirbti pasitraukiančio iš prekinės gamybos ūkyje; per pastaruosius 5

metus jam turi būti įskaityta 2,5 metų valstybinės senatvės pensijos

socialiniam draudimo stažas. Ūkio darbuotojams parama gali būti teikiama ne

ilgiau nei 7,5 metų.[9]

2.2 Mažiau palankios ūkininkauti teritorijos

ir teritorijos su aplinkosauginiais apribojimais

Europos Sąjungos šalyse priimta skatinti ūkininkavimą ir mažiau

palankiose vietovėse, iš ūkių gaunamas mažesnes pajamas palaikant tam

tikromis išmokomis. Tuomet dirbama žemė nelieka apleista, išsaugomos

gyvybingos kaimo bendruomenės, o tose vietose dirbantiems ūkininkams

užtikrinamas tam tikras pajamų lygis.

Lietuvoje jau išskirtos mažiau palankios ūkininkauti vietovės apima 47

proc. visos naudojamos žemės (1 mln. 597 tūkst. ha.).[8] Mažiau palankios

ūkininkauti vietovės atrenkamos savivaldybių ir seniųnijų lygmeniu.[6]

Vietovės atrinktos ne tik pagal mažesnį žemės našumą, bet ir pagal

demografinius požymius. Žiūrėta, kur mažesnis gyventojų tankumas,

gimstamumas (kaimas greičiau sensta). Prie nepalankių ūkininkauti

priskirtos ir potvynių užliejamos bei intensyvaus karsto vietovės.[8]

Paramos tikslas yra mažinti pajamų lygio skirtumus tarp regionų ir

garantuoti tam tikrą pajamų lygį ūkininkaujantiems mažiau palankiose

ūkininkauti vietovėse, užtikrinti nuolatinį žemės ūkio paskirties žemės

panaudojimą ir išsaugoti gyvybingas kaimo bendruomenes, skatinti

aplinkosauginius reikalavimus atitinkantį ūkininkavimą, užtikrinti

aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi vietovėse, kuriose galioja

aplinkosauginiai apribojimai.[11]

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir informacijos departamento

direktorė Virginija Žoštautienė sakė, jog deramasi su EK, kad Lietuvai būtų

patvirtintos visos numatytos mažiau palankios ūkininkauti vietovės. Tuomet

visi ten dirbantys žemdirbiai gautų paramą pagal šią priemonę.

Pasak V. Žoštautienės, kompensacines išmokas galėtų gauti visi,

užsiimantys žemės ūkio veikla ir iš jos gaunantys ne mažiau kaip pusę savo

metinių pajamų. Nebūtinai tik registruoti ūkininkų ūkiai, tačiau norintieji

gauti paramą turėtų užsiregistruoti Žemės ūkio ir kaimo verslų registre.[8]

Kompensacinės išmokos turėtų būti mokamos visiems žemės ūkio

subjektams, užsiimantiems žemės ūkio veikla ir gaunantiems ne mažiau kaip

50 proc. visų metinių pajamų iš žemės ūkio veiklos. [11] Ūkininkaujantiems

mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir vietovėse su agrarinės

aplinkosaugos apribojimais bus mokamos kompensacinės išmokos už deklaruotą

žemės ūkio naudmenų hektarą (ariama žemė, ganyklos, ilgalaikiai pasėliai).

Norint gauti paramą ūkis turi būti mažiau palankioje ūkininkauti

teritorijoje.[6] Ūkio dydis turi būti ne mažesnis nei 3 ha, kad ūkininkas

gyventų ne toliau kaip už 30 kilometrų nuo ūkio, už kurį skirta

kompensacinė išmoka. Minimalus gyvulių tankis ūkyje turėtų būti 0,2,

maksimalus – 1,4 sąlyginio galvijo hektare. Pastaroji sąlyga netaikoma tik

specializuotiems ūkiams. Anot V. Žoštautienės minimalus ūkio dydis dar

diskutuotinas, gal jis mažės, kad daugiau sodiečių galėtų pasinaudoti ES

parama.[8] Savininkas turi įsipareigoti ūkininkauti toje vietovėje ne

mažiau kaip 5 metus nuo pirmosios kompensacinės išmokos gavimo, ūkininkas

privalo laikytis geros žemdirbystės kodekso, paisyti aplinkosaugos

reikalavimų bei palaikyti kraštovaizdį, įgyvendinant pažangaus ūkininkavimo

praktiką.[6] Papildomai išmokai gauti nereikės jokių atskirų pažymų,

svarbu, kad ūkininkauji tam tikroje vietovėje.[8]

Mažiau palankiose vietovėse nėra vienodos ūkininkavimo sąlygos, todėl

pagal įvairius požymius išskirti trys jų lygiai – aukšto, vidytinio ir žemo

nepalankumo. Atitinkamai būtų diferencijuojama ir už deklaruotą žemės ūkio

naudmenų hektarą skiriama tiesioginė išmoka – ji svyruotų nuo 96 iki 265

litų.[8]

Kompensacinės išmokos turi būti efektyvi atsvara kompensuojant

gamtinius vietovės trūkumus, tačiau būtina vengti per didelio kompensavimo

ir palikti stimulą efektyviai
Siekiant išvengti per didelio

kompensavimo, maksimali išmokos suma, visiškam produkcijos vertės skirtumo

padengimui nebus mokama. Pirmiems 70 ha bus taikoma 60 proc. paramos tarifo

norma. Už likusią žemę bus kompensuojama taikant pusę paramos tarifo arba

50 proc.

2.3 Agrarinė aplinkosauga

Išmokų tikslas – papildyti ūkininkų pajamas per išmokas už

aplinkosaugos paslaugas, kurias jie teikia įgyvendindami pasirinktą aplinką

tausojančių priemonių paketą.[11]

Priemonė skatins žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdus,

apsaugančius gamtos išteklius, dirvožemį; ekstensyvų, aplinkai palankų

ūkininkavimą; mažo intensyvumo ganyklų plėtrą; kraštovaizdžio, gamtos ir

istorinių paminklų išsaugojimą; aplinkos planavimo taikymą ūkininkavimo

praktikoje. Paramą gaus privatūs žemės savininkai, savivaldybės bei kiti

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2203 žodžiai iš 4399 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.