Kaimo turizmas
5 (100%) 1 vote

Kaimo turizmas

1121314151617181

ĮVADAS

Šiandien pasaulyje turizmo klestėjimo ir plėtros laikas. Visoje kaimiškoje Europoje, o paskutiniaisiais metais ir Lietuvoje, atsirado naujas tikėjimas, kad turizmas sugebės tapti nauju pajamų ir darbo šaltiniu. Manoma, kad turizmas sugebės pritraukti į kaimiškas teritorijas jaunesnius žmones ir atgaivinti pusiau apleistas vietas, tuo įtakodamas paslaugų sektoriaus augimą. Kaimo turizmas taps svarbia regioninio vystymo dalimi.

Kaimo žmonės skatinami užsiimti kaimo turizmu, jo vystymas propaguojamas visuose Lietuvos regionuose. Tačiau kaimo turizmo, kaip ir kiekvieno verslo, regioninis vystymas turėtų prasidėti ne nuo pasiūlos formavimo, o nuo regiono galimybių šiam verslui analizės, t.y. verslo aplinkos (gamtinės, socialinės, kultūrinės, ekonominės ir kt.) ir rinkos tyrimų atlikimo bei vystymo strategijos nustatymo. Būtent tai ir lėmė mano darbo temos pasirinkimą.

Temos aktualumas. Kaimo turizmas, kaip verslas, Lietuvoje moksliškai tyrinėtas labai nedaug. Ypač trūksta kaimo turizmo rinkos tyrimų, nes poreikio suformuota paklausa yra viena svarbiausių verslo vystymo prielaidų. Siekiant numatyti kaimo turizmo galimybes, įvertinti potencialias ar neatrastas rinkas bei suvokti vartotojų poreikius, būtina ištirti kaimo turizmo rinką. Neturint informacijos apie tai , negalima priimti teisingų sprendimų verslo planavime, vystyme, kas gali sąlygoti nepageidaujamų ir neigiamų reiškinių atsiradimą.

Temos problematika. Kaimo turizmo rinkos neištirtumo problema egzistuoja visoje Lietuvoje. Tačiau kaimo turizmo vystymo galimybių Lietuvoje analizė turėtų remtis atskirų Lietuvos regionų galimybių tyrimais, atliktais atsižvelgiant į jų regioninę specifiką (kultūrines, etnines, socialines ir kt. savybes).

Vakarų Lietuvos regionui kaimo turizmo vystymas yra labai svarbus dėl kelių priežasčių. Svarbiausios jų:

1.Šiame regione yra daug kaimiškų teritorijų, kurių žmonėms reikia naujo pajamų ir darbo vietų šaltinio.

2.Turistams būtina pateikti naują alternatyvą poilsiui, kuri išsklaidytų masinius poilsiautojų srautus į Palangą ir Neringą ir padėtų spręsti ekologines Lietuvos pajūrio problemas

3. Klaipėdos miesto gyventojams reikalinga galimybė poilsiui netoli nuo savo gyvenamosios vietos.

Susipažinusi su šiandienine situacija, ėmiausi įvertinti miesto gyventojų poreikį kaimo turizmui, ištirti kaimo turizmo paklausą ir pasiūlą Vakarų Lietuvoje, kurie ir sudaro pagrindą vertinant kaimo turizmo galimybes regione. Šiame darbe aptarsiu kaimo turizmo praktiką ir atliktus kaimo turizmo paklausos ir pasiūlos tyrimus pasaulyje bei Lietuvoje.

Tyrimo objektas – kaimo turizmo paklausa ir pasiūla Vakarų Lietuvoje.

Darbo tikslas – ištirti kaimo turizmo vystymo galimybes Vakarų Lietuvoje.

Tyrimo hipotezė – Klaipėdos regione yra geros kaimo turizmo vystymo galimybės.

Darbo uždaviniai:

1. Susipažinti su kaimo turizmo vystymosi istorija ir galimybėmis mokslinės bei grožinės ir kt. literatūros pagalba.

2.Įvertinti Lietuvos kaimo turizmo rinką ir nustatyti opiausias jos problemas.

3.ištirti miesto gyventojų poreikius kaimo turizmui.

4. Išanalizuoti dabartinę kaimo turizmo paslaugų pasiūlą Vakarų Lietuvoje.

5. Išsiaškinti kaimo turizmo vystymo perspektyvas šiame regione.

6.Suformuluoti pasiūlymus dėl kaimo turizmo vystymo galimybių

Darbo metodai – mokslinės, periodinės ir populiariosios spaudos analizė bei anketinės apklausos ir jos duomenų matematinė analizė.

Norint vienaip ar kitaip pagrįsti hipotezę, man reikėjo išsikelti kelis uždavinius, kuriais remiantis būtų lengviau atlikti tyrimą. Man teko: išsiaiškinti miestiečių požiūrį į poilsį Lietuvos kaime ir užsienyje; nustatyti, kokiam poilsiui kaime miestiečiai teikia prioritetus pagal jo trukmę, vietovę, apgyvendinimo, maitinimo laisvalaikio praleidimo formą, vietovės sąlygas ir papildomas paslaugas; paskaičiuoti, kiek laiko miestiečiai norėtų praleisti ilsėdamiesi kaime; ištirti Vakarų Lietuvos kaimo žmonių pasiryžimą užsiimti kaimo turizmo verslu. Nustatyti rinkos segmentus, į kuriuos orientuojasi kaimo žmonės, ištirti vietovės, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio ir papildomų paslaugų sąlygas, kurias galėtų suteikti respondentai.

Temos atskleidimui ruošiausi pagal šiuos etapus:

I etapas. Pasiruošimas( problemos formulavimas, tikslų ir uždavinių numatymas, hipotezės apibūdinimas. Pirminių ir antrinių informacijos šaltinių paieška. Anketos sudarymas ).

II etapas. Tyrimas.

III etapas. Surinktos informacijos grupavimas, analizavimas.

IV etapas. Išvadų ir apibendrinimų atlikimas.

Kompetencijos

*Gebėti įvertinti verslo aplinką, galimybes.

*Mokėti naudotis informaciniais šaltiniais.

*Gebėti įvertinti verslo įmonės veiklą.

*Gebėti planuoti ir organizuoti nenutrūkstamą darbo procesą.

*Žinoti darbuotojų vaidmenį verslo įmonėje.

*Gebėti rinkti, apdoroti ir panaudoti informaciją.

*Gebėti analizuoti ir sisteminti.

Darbe bus naudojamos šios santrumpos:

ES – Europos Sąjunga

KTIVC – Kaimo turizmo informacijos ir vystymo centras

LKTA – Lietuvos kaimo turizmo asociacija

LTF- Lietuvos turizmo fondas

LVTD – Lietuvos valstybinis turizmo departamentas

LZŪKT – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

LŽŪM – Lietuvos žemės ūkio
INFORMACINĖS LITERATŪROS APŽVALGA

Rengiant šį darbą buvo išanalizuota mokslinė, publicistinė ( straipsniai laikraščiuose ar žurnaluose) literatūra, internetinio tinklo pateikiama informacija .

Nemažai remtasi užsienio profesorių (C. Cavaco, I. Sheppard, A. Chapon, C. Fox, R. Burton) moksliniais darbais apie kaimo turizmą, skelbtais įvairioje užsienio literatūroje. Vertinga medžiaga, analizuojant kaimo turizmo paklausą ir pasiūlą bei jų tyrimus, pateikiama mokslinių straipsnių rinkiniuose „European Tourism: Regions, Spaces and Restructuring“ (Turizmas Europoje: regionai, erdvės ir persitvarkymas)[22], „Tourism on the farm“ (Turizmas ūkyje, dviejų mokslinių konferencijų, vykusių Airijoje 1992 m., medžiaga) ir „Travel Geography“ (Kelionių geografija).[24]

Naudotasi ir Lietuvos mokslininkų (J. Bučo, P. Kavaliausko ir kt.) moksliniais straipsniais, D. Dvilevičienės knyga „Kelionių paslaugų industrija ir komercija“[6] bei įvairia konferencijų medžiaga, kur buvo skelbti Klaipėdos Universiteto dėstytojų ( P. Grecevičiaus, A. Urbio ir kt.) pranešimai. Atlikdama rinkos tyrimą, naudojausi A. Damulienės leidiniu „Paslaugų marketingas. Turizmas“.[5]

Darbo metu tyrinėti ir kiti Lietuvoje ruošti darbai kaimo turizmo srityje: G. Kubiliūtė: magistro tezės “Kaimo turizmo plėtojimas Lietuvoje“ [12], Lietuvos kaimo turizmo vystymosi programa (projektas) [14] ir kt

Analizuojant surinktus duomenis, buvo naudota statistinė literatūra (Lietuvos statistika; metraštis, mokomoji priemonė „Aprašomoji statistika“). Apie užsienio šalių kaimo turizmą nemažai informacijos rasta internete.

Norint pradėti nagrinėti kaimo turizmo privalumus, trūkumus bei vystymo galimybes, visų pirma reikia susipažinti su mokslinės literatūros autorių teikiamomis žiniomis bei informacija; išsiaiškinti turizmo kaip paslaugos ar produkto paskirtį, suprasti jo ypatybes, išskirtines savybes ir pan.

Turizmo produktas – paslaugų ir prekių kompleksas, kurį sudaro turizmo ištekliai bei turizmo industrijos įmonių paslaugos. Šnekant apie turizmą, būtina žinoti kas yra paslauga ir kuo ji skiriasi nuo prekės. Esminis skirtumas yra labai paprastas – prekės turi daiktinį pavidalą, yra apčiuopiamos, o paslaugos tokio pavidalo neturi, jų neįmanoma paliesti ar pačiupinėti. Galima teigti, kad vartojant turizmo paslaugas vyrauja neapčiuopiamas patyrimas. Turizmo srityje yra išskiriamos šios paslaugų savybės: neapčiuopiamumas, nekaupiamumas, neatsiejamumas, kokybės kintamumas, nuosavybės nebuvimas, teikimoir vartojimo vienovė. [17 ]

Turizmo produktas gyvuos tol, kol tenkins vartotojų poreikius. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: firmos, kuriančios produktą, patirties, esančių konkurentų, firmos padėties rinkoje, valstybės politikos turizmo srityje ir pan. Labai didelę reikšmę turi ir turizmo paslaugos kainų nustatymas. Yra nemažai veiksnių, kurie įtakoja kainą: [ žr. 1 lentelę] Vidiniai veiksniai

●marketingo tikslai

●marketingo strategija

●kaštai

Išoriniai veiksniai

●rinka ir paklausa

●konkurencija

●makroaplinka

Kainos nustatymas 1 lentelė [16]

Norint nustatyti kainą siūlomai paslaugai, reikia labai gerai ištirti visus veiksnius, kurie ją įtakoja.

Turizmo srityje marketingas yra labai svarbus, nes čia galioja rinkos taisyklės, o veikla pakankamai rizikinga. Niekas negali garantuoti ar pažadėti, kad nuolat bus klientų, kad pajamos bus reguliarios. Konkurencija yra ryški, o turistų poreikiai – kintantys.

Kadangi jau žinome kas yra paslauga, kuo ji ypatinga, reikia išsiaiškinti ir kitų terminų, kurie bus naudojami darbe, prasmę. Pagrindiniai darbe naudojamų terminų apibrėžimai:

Rekreacija (lot. recreatio „atkūrimas“) – fizinių ir psichinių žmogaus jėgų atstatymas, „žmogaus veikla laisvalaikio metu“.[11]

Turizmas (pranc. tourisme „apkeliavimas“) – tai tikslinga žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymas ar mokamas darbas lankomoje vietovėje. [18]

Rekreaciniai ištekliai – tai įsisavinti gamtiniai ar antropogeniniai ištekliai, panaudojami rekreantų poreikiams tenkinti.[11]

Kaimas – tai mažai antropogenizuota ir urbanizuota teritorija, kurioje vyrauja dirbamų laukų ir pievų kraštovaizdžiai su aiškiai išreikštos žemės ūkio paskirties pastatais ir įrenginiais, kurioje gyvena satykinai nedidelis žmonių kiekis (l – 70 žm/lOOha), kurių didžioji dauguma užsiima bioprodukciniu ūkiu ir kurių daugumos ryšys su aplinka dėl jų veiklos ir gyvensenos yra glaudesnis nei miesto gyventojų [7].

Kaimo turizmas – tai tikslinga žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų mažai antropogenizuotoje kaimo teritorijoje, kurioje gyvena santykinai nedidelis gyventojų kiekis, kuriems būdinga tradicinė kaimo gyvensena, ir kurių dauguma užsiima bioprodukciniu ūkiu, ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymas ar mokamas darbas lankomoje vietovėje .[7].

Agroturizmas (gr. agros „laukas“) – tai kaimo turizmo forma, susijusi su siekimu susipažinti su žemės ūkio darbais, senolių ūkio dirbimo tradicijomis, papročiais ir su norimų žemės ūkio darbų dirbimu.[7].

Pažintinis turizmas – tai

tikslinga žmonių veikla, kai siekiama susipažinti su supančia aplinka, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymas ar mokamas darbas lankomoje vietovėje.[7].

Kultūrinis turizmas – pažintinio turizmo forma, siekiant susipažinti su lankomos vietovės kultūros paveldu, kultūra ir gyvenimo būdu .[7].

Gamtos turizmas – pažintinio turizmo forma, siekiant susipažinti su lankomos vietovės gamtine aplinka ir jos vertybėmis .[7].

Nors ir trumpai, bet manyčiau, kad pakankamai susipažinę su sąvokomis, galime pereiti ir prie temos nagrinėjimo, kurią, kaip pamatysite bandžiau atskleisti savo darbe.

1. KAIMO TURIZMO SAMPRATA, VYSTYMOSI RAIDA IR RINKA PASAULYJE BEI LIETUVOJE

1.1 Kaimo turizmo vystymasis Europoje ir pasaulyje

Norint suprasti Lietuvos kaimo turizmo privalumus ir trūkumus, reikia šią turizmo sritį palyginti su kitų šalių kaimo turizmo ypatybėmis. Tai aš ir padariau. Nenorėdama rašyti daug informacijos, o jos buvo tikrai nemažai, išskyriau kai kurių šalių pagrindinius kaimo turizmo ypatumus: kaimo turizmo, kaip tokios veiklos atsiradimas, termino “kaimo turizmas” aiškinimas, svečių poilsio pasirinkimas, poilsiautojų amžius ir pan.

Tyrimo metu susidurta su pagrindinių terminų kaimo turizmo srityje neapibrėžtumo problema. Poilsis kaime įvairioje lietuviškoje literatūroje vadinamas skirtingai: kaimo turizmu, kraštovaizdžio turizmu, agroturizmu, poilsiu agrarinėje aplinkoje, atostogomis kaime ir t.t. Paskutiniu metu situacija keičiasi. Vis plačiau vartojamas „kaimo turizmo“ terminas, bet atsirado tendencija šią turizmo formą vadinti „kaimiškuoju turizmu“. Iškilus šiai problemai, buvo kreiptasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl šo termino vartojimo . Komisija į šį kreipimąsi atsakė: „Kalbos požiūriu priimtiniausias terminas kaimo turizmas. Gali būti vartojamas ir tarptautinis žodis agroturizmas. Jei manoma, kad šie terminai žymi skirtingas sąvokas, jas turėtų apibrėžti atitinkamos srities specialistai”. Užsienio šalių literatūroje taip pat sutinkami įvairūs terminai: kaimo turizmas, agroturizmas, agro-ekoturizmas, atostogos ūkyje, ūkių turizmas, kaimo bendruomenės turizmas, žaliasis turizmas, atostogos rančoje ir pan.

Įvairioje mokslinėje literatūroje dažniausiai vartojamas kaimo turizmo terminas, nors šalia jo dažnai galima aptikti agroturizmo, ekoturizmo, tausojančio turizmo terminus. Šie terminai paprastai reiškia to paties kaimo turizmo tam tikrą dalį, specifinį jo tikslą ar bruožą.

Agroturizmas pabrėžia kaimo turizmo glaudesnius ryšius su žemės ūkiu ir ūkininkavimu, ekoturizmas – ekologišką požiūrį į aplinką ir jos vartojimą poilsio tikslams, tausojantis turizmas apibūdina komerciškai pelningą ir kartu ekologiškai draugišką kaimo turizmą. Kiti terminai (atostogos ūkyje, ūkių turizmas, žaliasis turizmas, kaimo bendruomenės turizmas ir t.t.) paprastai vartojami kaip literatūriniai sinonimai kaimo turizmo terminui.

Ankščiau literatūroje ir praktikoje įvairių sąvokų samprata nebuvo aiškiai išskirta, bet atsirado poreikis ir dabar pradeda aiškėti, kokia turizmo sritis priskiriama vienai ar kitai formai. Daugumoje šaltinių kaimo turizmas suprantamas kaip poilsis kaimo teritorijose, apimantis pačias įvairiausias apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, sporto, relaksacijos, aplinkos pažinimo formas.

Kaimo turizmas Japonijoje vadinamas žaliuoju turizmu ir suprantamas, kaip miestiečių lankymasis ramiose žemės ūkio teritorijose, mėgavimasis žaluma, kraštovaizdžiu, natūralia aplinka ir tradicine tų teritorijų kultūra, bendravimas su vietiniais žmonėmis šio proceso metu. Tokio turizmo dėka miesto žmonės turi galimybę pažinti gyvenimą ūkyje.

Kokios teritorijos įeina į kaimo turizmo sąvoką? Profesorius C. Cavaco iš Lisabonos universiteto į kaimo turizmo teritorijų sąvoką įtraukia ne tik žemės ūkio teritorijas ir miškus, bet ir kitokius kraštovaizdžius, atitolusius nuo urbanizuotų teritorijų: gamtinius parkus, saugomas teritorijas ir kt.

Daugelyje šaltinių jau galima pastebėti, kad išsiskyrė kaimo turizmo ir agroturizmo sąvokos, kurios ankščiau buvo tapatinamos. Agroturizmas suprantamas kaip pagalbinis verslas ūkininkų ūkiuose, kur pagrindinė veikla yra žemės ūkis. Agroturizmas – viena iš pagrindinių kaimo turizmo formų. Pagal Scoullos (1992) agroturizmo apibrėžimą, tai yra ūkininkavimo produktas. Jis traukia turistus dėl aplinkos, būdingos tradicinei sistemai, gyvulininkystei, darbo ir gyvenimo sąlygoms ir kaimo bendruomenės funkcijoms. Kitaip tariant, agroturizmas yra tiek papildomas, tiek priklausantis nuo ūkininkavimo verslas. Daugelyje šalių ypač pabrėžiamas jo vystymas.

Kultūrinis turizmas taip pat siejasi su kaimo turizmu, nes daugumoje kaimo teritorijų yra didžioji kultūros paveldo dalis. Svarbiausius kultūrinio turizmo kaime rekreacinius išteklius sudaro pavieniai ir grupiniai kultūros paveldo objektai, išlikę istorinio kaimo kraštovaizdžio elementai, dabartinis kaimo gyvenviečių ir jas supančios aplinkos patrauklumas ir estetiškumas, kaimo gyventojų gyvenimo būdas, amatai ir t.t. Gamtos turizmas taip pat labai svarbus kaimo turizmui, nes didžioji dalis kaimo turizmo vartotojų tuo pačiu metu
ir gamtos turizmo paslaugomis: vaikščioja miškuose, maudosi, plaukioja upėmis ir t.t.. Tačiau nepakanka vien gražiai šnekėti apie poilsį kaime, reikia sugebėti įsiūlyti visas anksčiau minėtas paslaugas potencialiems klientams. Dėl to labai svarbu yra ištirti paklausą, nes ji yra vienas iš varomųjų veiksnių, nulemiančių verslo plėtrą ir sėkmę. Europos šalys jau nuo 9-to dešimtmečio pradžios skiria kaimo turizmo paklausos tyrimui didelį dėmesį. 1980-ųjų metų viduryje Europos Sąjungos šalyse buvo atlikti turistų elgesio tyrimai, kurie padėjo atskleisti kur jie nori atostogauti.[ žr. 2 lentelę]

Šalys

Kaimo teritorijos*

Kalnai

Miestai

Pajūris

Belgija

25

19

5

55

Danija

35

14

40

42

Ispanija

27

19

27

53

Prancūzija

29

27

18

52

Graikija

8

11

20

70

Airija

27

8

37

46

Italija

11**

24

19

58

Nyderlandai

39

32

21

36

Portugalija

29

8

24

62

Vokietija

34

30

15

44

ES

25

23

19

52

ES: atostogų tikslų tipai šalies viduje ir užsienyje(%) 1985m. 2 lentelė [Pagal C. Cavaco, 1995 ] Terminas „kaimo teritorijos“ turi skirtingas reikšmes skirtingose šalyse, tai iš dalies paaiškina nedidelius skaičius Italijoje ir Graikijoje. Čia neįtraukiami ežerų regionai.

Nors pirmenybė teikiama pajūriui, visgi kaimo teritorijos ne paskutinėje vietoje.

Šie tyrimai nurodo šio tipo atostogų pasirinkimo priežastis. [žr. 3 lentelę]Traukos požymis

Ispanija

Italija

Nyderlandai

Vokietija

ES

Gamtinės atrakcijos

52

63

66

47

56

Nesugadintas kraštovaizdis

17

37

42

43

37

Žema pragyvenimo kaina

12

38

36

40

34

Paminklai ir muziejai

28

27

25

30

28

Pilnas poilsis

5

30

32

23

26

Komfortabilus viešbutis

14

24

22

22

26

Pramogos

19

22

17

21

23

Sporto paslaugos

9

14

16

14

14

Atostogų motyvai pasirinktose šalyse (% ) 1985m.3 lentelė [Pagal C. Cavaco, 1995 ]

Žmonės yra išsiilgę gamtos, todėl čia paminėtų šalių atstovai pirmenybę teikia gamtinėms atrakcijoms.

Kaimo turizmas iš tikrųjų nėra nauja turizmo forma. Bėgant šimtmečiams keletas migracijos bangų paliko žymę kaimo ir miesto santykiuose. Senos aristokratų šeimos, dar turinčios ryšių su kaimu, išvyko į miestus, o miesto buržuazija pradėjo įsigyti nuosavybę kaime. Daugeliui žmonių kaimo turizmas nereiškė atotrūkio nuo darbo ar kasdieninės veiklos pakeitimo, siekiant atstatyti fizinę ir dvasinę energiją. Tai reiškė daugiau atsipalaidavimą, laikinai paįvairinant įprastą aplinką ir kasdieninį ritmą. Šie sezoniniai ir periodiniai apsilankymai kaime buvo susiję su žemės ūkio gyvenimo ritmu ir darbais: derliaus (ypač vynuogių) nuėmimu, medžioklės sezonu.

Dvarai (su daugybe kambarių, sodais ir parku) būdavo šiek tiek atokiau nuo vietinių gyventojų, ūkinių pastatų, daržų, sodų ir arklidžių. Taip pat sparčiai pradėjo augti dvarų kaip antrųjų namų vaidmuo. Daug dvarų yra išlaikę šią rolę iki dabar.

Kaimo teritorijos taip pat buvo lankomos sergančių bei besigydančių miestiečių. Šio poreikio atsiradimas paskatino sveikatos turizmo ir kurortų suklestėjimą.

XIX a. pabaigoje, turistų masėms aktyviai veržiantis vasaros sezono metu į

paplūdimius, atsirado būtinybė išsklaidyti šį srautą, nukreipiant jį į kaimo teritorijas. Aiškus to pavyzdys – vykdoma valdiškų užeigos namų ir viešbučių kaime statybos politika. Ispanijoje jie buvo vadinami paradores, o Portugalijoje – pousadas. Šis pakankamai silpnas valdiškų užeigos namų tinklas paskatino atsirasti privatiems užeigos namams ir socialinėms apgyvendinimo įstaigoms (jaunimo namams, atostogų stovyklos vaikams) kaimo teritorijose.

Paskutiniųjų 50 metų demografiniai pokyčiai lėmė naujų turizmo formų paklausos (kaimo kraštovaizdžio, kalnų ir priemiesčio kaimų poilsio zonų) išaugimą. Pasikeitus keliavimo sąlygoms (išsiplėtus geležinkelių tinklui ir padaugėjus privačių automobilių), pastebimas periodiškai reguliarus grįžimas į kaimą susijęs su ilgomis mokyklinėmis atostogomis. Šį šeimų turizmą daugiausiai sudarė žmonės, gimę kaime ir turintys ribotus ekonominius resursus (priklausantys darbininkų ar žemesniajai – vidutinei klasei). Paprastai jie apsistodavo kaime pas savo giminių ar draugų arba išnuomotuose antruosiuose namuose. Kaimo žmonės, persikėlę į miestą, o taip pat dalis jų vaikų, jau gimusių mieste, turi polinkį savaitgaliais grįžti į kaimą, kur gyveno ar tebegyvena jų seneliai ar kiti giminaičiai.

Paskutiniaisiais dešimtmečiais paklausa kaimo turizmui vėl pasikeitė ir tapo įvairesnė, nes šias teritorijas atrado vidutinės, aukštesniosios ir aukščiausios klasės atstovai. Šių klasių atstovai jau prarado didžiąją dalį savo turto kaime, su lankomomis vietomis jų nesieja jokie šeimyniniai ryšiai. Jie ieško alternatyvos saulei ir paplūdimiui todėl renkasi privatumą, poilsį, taiką ir ramybę, asmenines paslaugas, šiltus žmogiškus ryšius ir t.t. Jie ieško gerai išsaugotos, nesugadintos gamtos, įvairių ir didingų kraštovaizdžių, archeologinio, istorinio ir kultūrinio paveldo, neištirtos architektūros, turinčios regiono folkloro bruožų, iškilmių ir
religinių švenčių, tradicinės muzikos, Šokio ir folkloro, tradicinio maisto. Taip pat jie ieško aktyvesnių pasilinksminimo formų: pažintinių pasivaikščiojimų, kelionių dviračiais, vandens sporto ežeruose ir upėmis, jodinėjimo, medžioklės, žvejybos, mokymosi tradicinių menų ir amatų, laukinių vaisių rinkimo apleistuose laukuose ar darbo šeimininkų ūkiuose.

Šiuolaikinis kaimo turizmo vystymasis įvairiose šalyse prasidėjo skirtingai: vienur jau 6-tame, o kitur tik 9-tame dešimtmečiuose. Kiekviena šalis pasirinko savo kaimo turizmo vystymo kelią, todėl labai sunku išskirti bendras tendencijas. Pagal surinktą medžiagą galima apibūdinti pagrindinius kaimo turizmo vystymosi bruožus įvairiose pasaulio šalyse. Mano darbe tai aktualu todėl, jog reikia susipažinti su kaimo turizmo raidos eiga užsienyje, kad būtų galima lyginti su Lietuvos kaimiškojo turizmo keliu.

Anglija

Kaimo turizmo paslaugų teikėjų susivienijimas davė pradžią organizuotam kaimo turizmo vystymuisi Anglijoje. Šis etapas prasidėjo 1983 metais, kai iš 23 ūkininkų kaimo turizmo susivienijimų susibūrė į Atostogų ūkiuose biurą (Farm Holiday Bureau), kurį globoja Anglijos Karališkosios Žemės Ūkio Organizacija, Valstybinės Žemės Ūkio Konsultavimo Tarnyba (prie Žemės Ūkio Ministerijos), Anglijos Turizmo Valdyba ir Ūkininkų savaitraštis.

Anglijos mokslininkai tyrinėja kaimo turizmą ir siekia, kad jo vystymas šioje šalyje būtų moksliškai pagrįstas. Vietinė valdžia įvairiuose Jungtinės Karalystės rajonuose rūpinasi kaimo turizmo tyrimu, vystymu savo regione, dalyvauja įvairiuose projektuose. [27]

Ispanija

Kaimo turizmo paslaugų vartotojų paieška rūpinasi nemažai turizmo agentūrų “Aecan” biuras siūlo kaimo turizmo paslaugas Kanarų salose: didelę įvairovę namų kaimo aplinkoje, kuriuose gali svečiuotis nuo 2 iki 6 žmonių. “Altur” siūlo kaimo turizmą Andalūzijoje, Pietų Ispanijoje. “Vanatur” kaimo turizmas pateikia katalogą su apgyvendinimo paslaugų pasiūla visos Ispanijos kaimuose. Agroturizmo biuras Baskuose siūlo pasimėgauti ramiomis atostogomis šeimos aplinkoje ir tiesioginį kontaktą su kaimo gyvenimu ir gamta Šio biuro siūlomi ūkiai daugiausiai gali priimti 12 žmonių, jie dirba ištisus metus.[28]

Analizuojant apgyvendinimą Ispanijoje, dominuoja šeimos ar draugų namai (32%), po to seka antrieji namai (20%), išnuomoti šveicariško tipo vasarnamiai ar butai (12%). Tik 27% Ispanijos atostogautojų apsistoja viešbučiuose, užeigos namuose, poilsio butuose ir vasarnamiuose, o 9% iškylauja palapinėmis ar furgonuose (žr. 4 lentelę[ autorės ].).

Gyvenamoji vieta

Procentai%

Šeimos arba draugų namai

32

Viešbučiai, užeigos namai

27

Antrieji namai

20

Vasarnamiai

12

Palapinės ar furgonai

9

4 lentelė

Galima teigti, kad ispanai yra labai draugiški ir šeimos žmonės arba yra labai taupūs, kadangi atostogoms daugiausiai renkasi pažįstamų namus

Prancūzija

Vyriausybės ir kaimo žmonių bendradarbiavimas sukūrė pavyzdinę kaimo turizmo sistemą Prancūzijoje. Prancūzijos kaimo turizmo sistema daugelyje šalių naudojama, kaip priimtinas vystymo pavyzdys. 1951 m. prasidėjo naujas judėjimas vadinamas „Gites de France”, kuris buvo palaikomas žemės ūkio ir turizmo departamentų. „Gite“ yra senas prancūziškas žodis kuris reiškia „pastogė“ arba „namas“. Dabar žodis „gite“ suprantamas kaip svetingumas ir yra susijęs su šilto priėmimo idėja.

Prancūzija yra kaimo turizmo vystymo pavyzdys kitoms šalims, nes turi plačią pasiūlos įvairovę ir didelį apgyvendinimo paslaugų kiekį.(žr. 5 lentelę.)



Savitarnos namai

Nakvynė ir pusryčiai

Vaikų poilsio namai

Užeigos namai

Kempingai

Iš viso

1979

25,454

2,362

74

80

604

28,574

1990

37,598

9,578*

479

781

1,056

49,492

Bendras padidėjimas

+ 12,144

+7,216

+405

+701

+452

+20,918

Objektų padaugėjimas per metus

+ 1,104

+656

+31

+63

+41

+ 1,900

Kaimo užeigų vystymasis 1979 – 1990 m. Prancūzijoje. 5 lentelė [Pagal A. Chapon, 1992]

*1990 Nakvynės ir pusryčių 9 578objektų: – su maitinimu 3 732

– be maitinimo 5 846

Pažvelgus į šią lentelę, matomas akivaizdus kaimo užeigų vystymosi didėjimas

Danija

Vyriausybės vykdoma politika davė pradžią kaimo turizmo vystymuisi. Danijoje apie 1950 metus vyriausybė ėmė aktyviai rūpintis vaikų sveikatingumu. Ji skyrė užmokestį tiems fermeriams, kurie priimdavo vaikus pailsėti savo fermoje. 7-tame dešimtmetyje Danijoje patys fermeriai ėmė plėtoti šią veiklos kryptį. „Nakvynės ir pusryčių “ kryptimi tuo metu dirbo nedidelė dalis fermerių, o šiuo metu kaimo turizmo srityje dirba apie 300 šeimų. [1] Kaimo turizmo paslaugų teikėjų susivienijimas yra varomoji kaimo turizmo vystymosi jėga Danijoje. Kaimo turizmu rūpinasi ir Danijos vyriausybė.

Suomija

Organizuotu ir planingu kaimo turizmo vystymu rūpinasi Suomijos valdžios organai. Suomijos vyriausybė 1995 m. įsteigė Kaimo politikos komitetą, kurio pagrindinis tikslas – remti naujoves Suomijos kaimo politikoje. Komiteto darbo grupės ruošia pasiūlymus, projektų planus, pareiškimus ir
dokumentus, susijusius su įstatymų leidyba, finansavimu ir organizuoja bei teikia pasiūlymus kooperacijos vystymui, inicijuoja tyrimus ir t.t. Nuo 1995 m. birželio mėn. iki 1998 m. balandžio mėn. komitete buvo įsteigta kaimo turizmo darbo grupė, siekiant remti visuotinį kaimo turizmo vystymą.JAV

. Atostogos ūkyje arba rančoje šiuo metu yra vienas mėgstamiausių turistų užsiėmimų Amerikoje. Atostogautojai nori pasidžiaugti kaimo taika ir ramybe, stebėti gamtą, aplankyti kultūrinę aplinką, pamatyti skirtingas kaimo teritorijas ar ištrūkti iš įtemptos urbanizuotos aplinkos. Kaimiečiai susiduria su galimybe kurti atostogų verslą savo namuose. Atostogų verslas gali pasiūlyti vieną ar daugiau veiklos formų savo svečiams, pvz:. bandos varymas, važinėjimas vagonuose, jodinėjimas, plaukimas kanojomis, ūkio ruoša, įžymybių apžiūrėjimas, plaukimas sieliais, važinėjimas dviračiais kalnuose, laipiojimas uolomis, istoriniai turai, paukščių stebėjimas, stovyklavimas, medžiojimas ar tik paprasčiausiai relaksacija.

Užsiimti kaimo turizmu Amerikoje yra labai palanku, kadangi kaimo informacijos centras siūlo virš 200 pavadinimų leidinių (knygų, straipsnių, bukletų, vaizdo kasečių ir kt), padedančių pradėti kaimo turizmo verslą. Juos galima užsisakyti tiesiog „Internet“ tinklo pagalba.[21]

Australija

Kaimo turizmo vystymąsi Australijoje skatina bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis. Atostogos Australijos ūkiuose (Australian Farmhost Holidays) 1970 m. pradėjo Australijos kaimo turizmo propagavimą tarptautiniame lygyje. Šiandien kaimo turizmas siūlo platų paslaugų ir veiklos formų pasirinkimą: atostogas ūkiuose, žygius žirgais, dienos vizitus į ūkį ir techninius turus tiek individualiems turistams, tiek grupėms. Visos šios paslaugos remiasi į susitikimus su Australijos žmonėmis ir į jų unikalaus kaimiško gyvenimo būdo patyrimą. Atostogos ūkiuose Australijoje – tai ne tik apgyvendinimo paslaugos, o pilnas paslaugų paketas. Australijoje yra apie 1300 atostogų ūkių, bet tik apie 210 teikia pilną paslaugų paketą nuo atvežimo į ūkį, apgyvendinimo ir maitinimo iki supažindinimo su apylinkėmis. [25]

Australijos kaimo turizmo paslaugų kokybė pritraukia daug užsienio turistų. Atostogos kaime turi oficialą nacionalinę žvaigždučių kokybės kontrolės sistemą, kontroliuojamą Australijos automobilininkų asociacijos. Čia yra virš 40 ūkių, atitinkančių tarptautinius standartus, kurie gali priimti nuo 20 iki 200 svečių vienu metu.

Informacijos apie kaimo turizmą prieinamumas kiekvienam kaimo žmogui padeda sėkmingai vystyti šį verslą. Viena iš pirmaujančių Australijos televizijų nušviečia kaimo problemas. 1997 m. ši televizija paruošė ir parodė laidų ciklą apie kaimo turizmą. Taip pat yra ruošiami informaciniai paketai individams ar grupėms, kurie domisi kaimo turizmu. Yra planuojama išleisti vaizdo juostą su televizijos laidomis apie kaimo turizmą ir bukletus, pateikiančius nemažai kaimo turizmo idėjų, sėkmingo kaimo turizmo vystymo studijas ir informaciją pradedantiems verslą bendruomenės lygyje. [26]

Japonija

Kaimo turizmas Japonijoje pripažįstamas, kaip viena iš sąlygų kaimo bendruomenėms išlikti. Kaimo turizmas, taip įsišaknijęs Europoje, dabar pilnu greičiu vystomas Japonijoje. Šiandien kaimo bendruomenės Japonijoje susiduria su nauja tarptautine aplinka. Augantis žemės ūkio ir gyvulininkystės produktų importas kartu su ryžių rinkos pasikeitimais nusmukdė žemės ūkį kalvotuose regionuose ir kitur. Buvo nuspręsta remti kultūrinius mainus tarp miesto ir kaimo, atgaivinti žemės ūkį ir kaimo bendruomenes. Viena iš galimybių šiam tikslui pasiekti – kaimo turizmo išvystymas. [22]

Šalyse, kur kaimo turizmas yra pakankamai svarbus, daugiau nei trečdalis gyventojų pasirinko kaimą savo atostogų tikslu. Taip atsitiko Danijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje. 39% danų teikia pirmenybę kaimo teritorijoms savo pagrindinių atostogų metu, 49% pasirinktų jas antrųjų atostogų metu, o vokiečiai atitinkamai 34% ir 39%. Anglijoje trys ketvirtadaliai gyventojų per 1991 m. bent vieną kartą lankėsi kaime. [22]

Kaimo turizmo rinkos tyrimai įvairiose šalyse leidžia nustatyti jų pagrindines charakteristikas.

Oficiali Portugalijos statistika rodo, kad žemyniniai regionai traukia trečdalį gyventojų, praleidžiančių savo atostogas ne namie (35% 1986 m., 34% 1990 m.). Penktadalis renkasi Šiaurinę krašto gilumą, kai tik keletas vyksta į pietinius žemyninius regionus, bet paplūdimiai yra pagrindinis tikslas. 1990 m. 30% pasirinko kaimo kraštovaizdį. Atsiranda naujos turistų srovės, pasirenkančios naujas kaimo turizmo formas, besiremiančias vietine kultūra ir ekologija.[24] Portugalijoje šiuolaikinė kaimo turizmo pasiūla pradėjo egzistuoti 1970 m. Kaimo aplinkoje išliko daug kokybiško istorinio paveldo(rūmų ir didelių dvarų) jie buvo restauruoti ir pritaikyti kultūriniam turizmui (turismo de habitacao). Susiformavo dar dvi kryptys: kaimo turizmas (kaimiškuose pastatuose, Šveicariškuose vasarnamiuose kaime) ir agroturizmas (ūkiuose, turinčiuose nemažai dirbamos žemės).

Susipažinę su užsienio kaimo turizmo istorine raida, galime pereiti prie Lietuvos.

1.2Kaimo turizmo vystymasis Lietuvoje

Lietuvoje iki XX a. vidurio kaimo turizmas vystėsi panašiai kaip
kitose Europos šalyse. Tarpukario laikotarpiu į kaimo vietoves plūstelėjo lipinėtojai kalvomis, vaikščiotojai, gamtos mylėtojai, poetai, skautai, gimnazistai. Tai buvo raiškiausias laikotarpis, išskiriantis kaimo turizmą kaip atskirą turizmo formą Lietuvoje.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4419 žodžiai iš 8819 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.