Kaimo turizmas
5 (100%) 1 vote

Kaimo turizmas

ĮVADAS

Šiandien pasaulyje turizmo klestėjimo ir plėtros laikas. Visoje kaimiškoje Europoje, o paskutiniaisiais metais ir Lietuvoje, atsirado naujas tikėjimas, kad turizmas sugebės tapti nauju pajamų ir darbo šaltiniu. Manoma, kad turizmas sugebės pritraukti į kaimiškas teritorijas jaunesnius žmones ir atgaivinti pusiau apleistas vietas, tuo įtakodamas paslaugų sektoriaus augimą. Kaimo turizmas taps svarbia regioninio vystymo dalimi.

Kaimo žmonės skatinami užsiimti kaimo turizmu, jo vystymas propaguojamas visuose Lietuvos regionuose. Tačiau kaimo turizmo, kaip ir kiekvieno verslo, regioninis vystymas turėtų prasidėti ne nuo pasiūlos formavimo, o nuo regiono galimybių šiam verslui analizės, t.y. verslo aplinkos (gamtinės, socialinės, kultūrinės, ekonominės ir kt.) ir rinkos tyrimų atlikimo bei vystymo strategijos nustatymo. Būtent tai ir lėmė mano darbo temos pasirinkimą.

Temos aktualumas. Kaimo turizmas, kaip verslas, Lietuvoje moksliškai tyrinėtas labai nedaug. Ypač trūksta kaimo turizmo rinkos tyrimų, nes poreikio suformuota paklausa yra viena svarbiausių verslo vystymo prielaidų. Siekiant numatyti kaimo turizmo galimybes, įvertinti potencialias ar neatrastas rinkas bei suvokti vartotojų poreikius, būtina ištirti kaimo turizmo rinką. Neturint informacijos apie tai , negalima priimti teisingų sprendimų verslo planavime, vystyme, kas gali sąlygoti nepageidaujamų ir neigiamų reiškinių atsiradimą.

Temos problematika. Kaimo turizmo rinkos neištirtumo problema egzistuoja visoje Lietuvoje. Tačiau kaimo turizmo vystymo galimybių Lietuvoje analizė turėtų remtis atskirų Lietuvos regionų galimybių tyrimais, atliktais atsižvelgiant į jų regioninę specifiką (kultūrines, etnines, socialines ir kt. savybes).

Vakarų Lietuvos regionui kaimo turizmo vystymas yra labai svarbus dėl kelių priežasčių. Svarbiausios jų:

1.Šiame regione yra daug kaimiškų teritorijų, kurių žmonėms reikia naujo pajamų ir darbo vietų šaltinio.

2.Turistams būtina pateikti naują alternatyvą poilsiui, kuri išsklaidytų masinius poilsiautojų srautus į Palangą ir Neringą ir padėtų spręsti ekologines Lietuvos pajūrio problemas

3. Klaipėdos miesto gyventojams reikalinga galimybė poilsiui netoli nuo savo gyvenamosios vietos.

Susipažinusi su šiandienine situacija, ėmiausi įvertinti miesto gyventojų poreikį kaimo turizmui, ištirti kaimo turizmo paklausą ir pasiūlą Vakarų Lietuvoje, kurie ir sudaro pagrindą vertinant kaimo turizmo galimybes regione. Šiame darbe aptarsiu kaimo turizmo praktiką ir atliktus kaimo turizmo paklausos ir pasiūlos tyrimus pasaulyje bei Lietuvoje.

Tyrimo objektas – kaimo turizmo paklausa ir pasiūla Vakarų Lietuvoje.

Darbo tikslas – ištirti kaimo turizmo vystymo galimybes Vakarų Lietuvoje.

Tyrimo hipotezė – Klaipėdos regione yra geros kaimo turizmo vystymo galimybės.

Darbo uždaviniai:

1. Susipažinti su kaimo turizmo vystymosi istorija ir galimybėmis mokslinės bei grožinės ir kt. literatūros pagalba.

2.Įvertinti Lietuvos kaimo turizmo rinką ir nustatyti opiausias jos problemas.

3.ištirti miesto gyventojų poreikius kaimo turizmui.

4. Išanalizuoti dabartinę kaimo turizmo paslaugų pasiūlą Vakarų Lietuvoje.

5. Išsiaškinti kaimo turizmo vystymo perspektyvas šiame regione.

6.Suformuluoti pasiūlymus dėl kaimo turizmo vystymo galimybių

Darbo metodai – mokslinės, periodinės ir populiariosios spaudos analizė bei anketinės apklausos ir jos duomenų matematinė analizė.

Norint vienaip ar kitaip pagrįsti hipotezę, man reikėjo išsikelti kelis uždavinius, kuriais remiantis būtų lengviau atlikti tyrimą. Man teko: išsiaiškinti miestiečių požiūrį į poilsį Lietuvos kaime ir užsienyje; nustatyti, kokiam poilsiui kaime miestiečiai teikia prioritetus pagal jo trukmę, vietovę, apgyvendinimo, maitinimo laisvalaikio praleidimo formą, vietovės sąlygas ir papildomas paslaugas; paskaičiuoti, kiek laiko miestiečiai norėtų praleisti ilsėdamiesi kaime; ištirti Vakarų Lietuvos kaimo žmonių pasiryžimą užsiimti kaimo turizmo verslu. Nustatyti rinkos segmentus, į kuriuos orientuojasi kaimo žmonės, ištirti vietovės, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio ir papildomų paslaugų sąlygas, kurias galėtų suteikti respondentai.

Temos atskleidimui ruošiausi pagal šiuos etapus:

I etapas. Pasiruošimas( problemos formulavimas, tikslų ir uždavinių numatymas, hipotezės apibūdinimas. Pirminių ir antrinių informacijos šaltinių paieška. Anketos sudarymas ).

II etapas. Tyrimas.

III etapas. Surinktos informacijos grupavimas, analizavimas.

IV etapas. Išvadų ir apibendrinimų atlikimas.

Kompetencijos

*Gebėti įvertinti verslo aplinką, galimybes.

*Mokėti naudotis informaciniais šaltiniais.

*Gebėti įvertinti verslo įmonės veiklą.

*Gebėti planuoti ir organizuoti nenutrūkstamą darbo procesą.

*Žinoti darbuotojų vaidmenį verslo įmonėje.

*Gebėti rinkti, apdoroti ir panaudoti informaciją.

*Gebėti analizuoti ir sisteminti.

Darbe bus naudojamos šios santrumpos:

ES – Europos Sąjunga

KTIVC – Kaimo turizmo informacijos ir vystymo centras

LKTA – Lietuvos kaimo turizmo asociacija

LTF- Lietuvos turizmo fondas

LVTD – Lietuvos valstybinis turizmo departamentas

LZŪKT – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

LŽŪM – Lietuvos žemės ūkio
INFORMACINĖS LITERATŪROS APŽVALGA

Rengiant šį darbą buvo išanalizuota mokslinė, publicistinė ( straipsniai laikraščiuose ar žurnaluose) literatūra, internetinio tinklo pateikiama informacija .

Nemažai remtasi užsienio profesorių (C. Cavaco, I. Sheppard, A. Chapon, C. Fox, R. Burton) moksliniais darbais apie kaimo turizmą, skelbtais įvairioje užsienio literatūroje. Vertinga medžiaga, analizuojant kaimo turizmo paklausą ir pasiūlą bei jų tyrimus, pateikiama mokslinių straipsnių rinkiniuose „European Tourism: Regions, Spaces and Restructuring“ (Turizmas Europoje: regionai, erdvės ir persitvarkymas)[22], „Tourism on the farm“ (Turizmas ūkyje, dviejų mokslinių konferencijų, vykusių Airijoje 1992 m., medžiaga) ir „Travel Geography“ (Kelionių geografija).[24]

Naudotasi ir Lietuvos mokslininkų (J. Bučo, P. Kavaliausko ir kt.) moksliniais straipsniais, D. Dvilevičienės knyga „Kelionių paslaugų industrija ir komercija“[6] bei įvairia konferencijų medžiaga, kur buvo skelbti Klaipėdos Universiteto dėstytojų ( P. Grecevičiaus, A. Urbio ir kt.) pranešimai. Atlikdama rinkos tyrimą, naudojausi A. Damulienės leidiniu „Paslaugų marketingas. Turizmas“.[5]

Darbo metu tyrinėti ir kiti Lietuvoje ruošti darbai kaimo turizmo srityje: G. Kubiliūtė: magistro tezės “Kaimo turizmo plėtojimas Lietuvoje“ [12], Lietuvos kaimo turizmo vystymosi programa (projektas) [14] ir kt

Analizuojant surinktus duomenis, buvo naudota statistinė literatūra (Lietuvos statistika; metraštis, mokomoji priemonė „Aprašomoji statistika“). Apie užsienio šalių kaimo turizmą nemažai informacijos rasta internete.

Norint pradėti nagrinėti kaimo turizmo privalumus, trūkumus bei vystymo galimybes, visų pirma reikia susipažinti su mokslinės literatūros autorių teikiamomis žiniomis bei informacija; išsiaiškinti turizmo kaip paslaugos ar produkto paskirtį, suprasti jo ypatybes, išskirtines savybes ir pan.

Turizmo produktas – paslaugų ir prekių kompleksas, kurį sudaro turizmo ištekliai bei turizmo industrijos įmonių paslaugos. Šnekant apie turizmą, būtina žinoti kas yra paslauga ir kuo ji skiriasi nuo prekės. Esminis skirtumas yra labai paprastas – prekės turi daiktinį pavidalą, yra apčiuopiamos, o paslaugos tokio pavidalo neturi, jų neįmanoma paliesti ar pačiupinėti. Galima teigti, kad vartojant turizmo paslaugas vyrauja neapčiuopiamas patyrimas. Turizmo srityje yra išskiriamos šios paslaugų savybės: neapčiuopiamumas, nekaupiamumas, neatsiejamumas, kokybės kintamumas, nuosavybės nebuvimas, teikimoir vartojimo vienovė. [17 ]

Turizmo produktas gyvuos tol, kol tenkins vartotojų poreikius. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: firmos, kuriančios produktą, patirties, esančių konkurentų, firmos padėties rinkoje, valstybės politikos turizmo srityje ir pan. Labai didelę reikšmę turi ir turizmo paslaugos kainų nustatymas. Yra nemažai veiksnių, kurie įtakoja kainą: [ žr. 1 lentelę] Vidiniai veiksniai

●marketingo tikslai

●marketingo strategija

●kaštai

Išoriniai veiksniai

●rinka ir paklausa

●konkurencija

●makroaplinka

Kainos nustatymas 1 lentelė [16]

Norint nustatyti kainą siūlomai paslaugai, reikia labai gerai ištirti visus veiksnius, kurie ją įtakoja.

Turizmo srityje marketingas yra labai svarbus, nes čia galioja rinkos taisyklės, o veikla pakankamai rizikinga. Niekas negali garantuoti ar pažadėti, kad nuolat bus klientų, kad pajamos bus reguliarios. Konkurencija yra ryški, o turistų poreikiai – kintantys.

Kadangi jau žinome kas yra paslauga, kuo ji ypatinga, reikia išsiaiškinti ir kitų terminų, kurie bus naudojami darbe, prasmę. Pagrindiniai darbe naudojamų terminų apibrėžimai:

Rekreacija (lot. recreatio „atkūrimas“) – fizinių ir psichinių žmogaus jėgų atstatymas, „žmogaus veikla laisvalaikio metu“.[11]

Turizmas (pranc. tourisme „apkeliavimas“) – tai tikslinga žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymas ar mokamas darbas lankomoje vietovėje. [18]

Rekreaciniai ištekliai – tai įsisavinti gamtiniai ar antropogeniniai ištekliai, panaudojami rekreantų poreikiams tenkinti.[11]

Kaimas – tai mažai antropogenizuota ir urbanizuota teritorija, kurioje vyrauja dirbamų laukų ir pievų kraštovaizdžiai su aiškiai išreikštos žemės ūkio paskirties pastatais ir įrenginiais, kurioje gyvena satykinai nedidelis žmonių kiekis (l – 70 žm/lOOha), kurių didžioji dauguma užsiima bioprodukciniu ūkiu ir kurių daugumos ryšys su aplinka dėl jų veiklos ir gyvensenos yra glaudesnis nei miesto gyventojų [7].

Kaimo turizmas – tai tikslinga žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų mažai antropogenizuotoje kaimo teritorijoje, kurioje gyvena santykinai nedidelis gyventojų kiekis, kuriems būdinga tradicinė kaimo gyvensena, ir kurių dauguma užsiima bioprodukciniu ūkiu, ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymas ar mokamas darbas lankomoje vietovėje .[7].

Agroturizmas (gr. agros „laukas“) – tai kaimo turizmo forma, susijusi su siekimu susipažinti su žemės ūkio darbais, senolių ūkio dirbimo tradicijomis, papročiais ir su norimų žemės ūkio darbų dirbimu.[7].

Pažintinis turizmas – tai

tikslinga žmonių veikla, kai siekiama susipažinti su supančia aplinka, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymas ar mokamas darbas lankomoje vietovėje.[7].

Kultūrinis turizmas – pažintinio turizmo forma, siekiant susipažinti su lankomos vietovės kultūros paveldu, kultūra ir gyvenimo būdu .[7].

Gamtos turizmas – pažintinio turizmo forma, siekiant susipažinti su lankomos vietovės gamtine aplinka ir jos vertybėmis .[7].

Nors ir trumpai, bet manyčiau, kad pakankamai susipažinę su sąvokomis, galime pereiti ir prie temos nagrinėjimo, kurią, kaip pamatysite bandžiau atskleisti savo darbe.

1. KAIMO TURIZMO SAMPRATA, VYSTYMOSI RAIDA IR RINKA PASAULYJE BEI LIETUVOJE

1.1 Kaimo turizmo vystymasis Europoje ir pasaulyje

Norint suprasti Lietuvos kaimo turizmo privalumus ir trūkumus, reikia šią turizmo sritį palyginti su kitų šalių kaimo turizmo ypatybėmis. Tai aš ir padariau. Nenorėdama rašyti daug informacijos, o jos buvo tikrai nemažai, išskyriau kai kurių šalių pagrindinius kaimo turizmo ypatumus: kaimo turizmo, kaip tokios veiklos atsiradimas, termino “kaimo turizmas” aiškinimas, svečių poilsio pasirinkimas, poilsiautojų amžius ir pan.

Tyrimo metu susidurta su pagrindinių terminų kaimo turizmo srityje neapibrėžtumo problema. Poilsis kaime įvairioje lietuviškoje literatūroje vadinamas skirtingai: kaimo turizmu, kraštovaizdžio turizmu, agroturizmu, poilsiu agrarinėje aplinkoje, atostogomis kaime ir t.t. Paskutiniu metu situacija keičiasi. Vis plačiau vartojamas „kaimo turizmo“ terminas, bet atsirado tendencija šią turizmo formą vadinti „kaimiškuoju turizmu“. Iškilus šiai problemai, buvo kreiptasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl šo termino vartojimo . Komisija į šį kreipimąsi atsakė: „Kalbos požiūriu priimtiniausias terminas kaimo turizmas. Gali būti vartojamas ir tarptautinis žodis agroturizmas. Jei manoma, kad šie terminai žymi skirtingas sąvokas, jas turėtų apibrėžti atitinkamos srities specialistai”. Užsienio šalių literatūroje taip pat sutinkami įvairūs terminai: kaimo turizmas, agroturizmas, agro-ekoturizmas, atostogos ūkyje, ūkių turizmas, kaimo bendruomenės turizmas, žaliasis turizmas, atostogos rančoje ir pan.

Įvairioje mokslinėje literatūroje dažniausiai vartojamas kaimo turizmo terminas, nors šalia jo dažnai galima aptikti agroturizmo, ekoturizmo, tausojančio turizmo terminus. Šie terminai paprastai reiškia to paties kaimo turizmo tam tikrą dalį, specifinį jo tikslą ar bruožą.

Agroturizmas pabrėžia kaimo turizmo glaudesnius ryšius su žemės ūkiu ir ūkininkavimu, ekoturizmas – ekologišką požiūrį į aplinką ir jos vartojimą poilsio tikslams, tausojantis turizmas apibūdina komerciškai pelningą ir kartu ekologiškai draugišką kaimo turizmą. Kiti terminai (atostogos ūkyje, ūkių turizmas, žaliasis turizmas, kaimo bendruomenės turizmas ir t.t.) paprastai vartojami kaip literatūriniai sinonimai kaimo turizmo terminui.

Ankščiau literatūroje ir praktikoje įvairių sąvokų samprata nebuvo aiškiai išskirta, bet atsirado poreikis ir dabar pradeda aiškėti, kokia turizmo sritis priskiriama vienai ar kitai formai. Daugumoje šaltinių kaimo turizmas suprantamas kaip poilsis kaimo teritorijose, apimantis pačias įvairiausias apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, sporto, relaksacijos, aplinkos pažinimo formas.

Kaimo turizmas Japonijoje vadinamas žaliuoju turizmu ir suprantamas, kaip miestiečių lankymasis ramiose žemės ūkio teritorijose, mėgavimasis žaluma, kraštovaizdžiu, natūralia aplinka ir tradicine tų teritorijų kultūra, bendravimas su vietiniais žmonėmis šio proceso metu. Tokio turizmo dėka miesto žmonės turi galimybę pažinti gyvenimą ūkyje.

Kokios teritorijos įeina į kaimo turizmo sąvoką? Profesorius C. Cavaco iš Lisabonos universiteto į kaimo turizmo teritorijų sąvoką įtraukia ne tik žemės ūkio teritorijas ir miškus, bet ir kitokius kraštovaizdžius, atitolusius nuo urbanizuotų teritorijų: gamtinius parkus, saugomas teritorijas ir kt.

Daugelyje šaltinių jau galima pastebėti, kad išsiskyrė kaimo turizmo ir agroturizmo sąvokos, kurios ankščiau buvo tapatinamos. Agroturizmas suprantamas kaip pagalbinis verslas ūkininkų ūkiuose, kur pagrindinė veikla yra žemės ūkis. Agroturizmas – viena iš pagrindinių kaimo turizmo formų. Pagal Scoullos (1992) agroturizmo apibrėžimą, tai yra ūkininkavimo produktas. Jis traukia turistus dėl aplinkos, būdingos tradicinei sistemai, gyvulininkystei, darbo ir gyvenimo sąlygoms ir kaimo bendruomenės funkcijoms. Kitaip tariant, agroturizmas yra tiek papildomas, tiek priklausantis nuo ūkininkavimo verslas. Daugelyje šalių ypač pabrėžiamas jo vystymas.

Kultūrinis turizmas taip pat siejasi su kaimo turizmu, nes daugumoje kaimo teritorijų yra didžioji kultūros paveldo dalis. Svarbiausius kultūrinio turizmo kaime rekreacinius išteklius sudaro pavieniai ir grupiniai kultūros paveldo objektai, išlikę istorinio kaimo kraštovaizdžio elementai, dabartinis kaimo gyvenviečių ir jas supančios aplinkos patrauklumas ir estetiškumas, kaimo gyventojų gyvenimo būdas, amatai ir t.t. Gamtos turizmas taip pat labai svarbus kaimo turizmui, nes didžioji dalis kaimo turizmo vartotojų tuo pačiu metu
ir gamtos turizmo paslaugomis: vaikščioja miškuose, maudosi, plaukioja upėmis ir t.t.. Tačiau nepakanka vien gražiai šnekėti apie poilsį kaime, reikia sugebėti įsiūlyti visas anksčiau minėtas paslaugas potencialiems klientams. Dėl to labai svarbu yra ištirti paklausą, nes ji yra vienas iš varomųjų veiksnių, nulemiančių verslo plėtrą ir sėkmę. Europos šalys jau nuo 9-to dešimtmečio pradžios skiria kaimo turizmo paklausos tyrimui didelį dėmesį. 1980-ųjų metų viduryje Europos Sąjungos šalyse buvo atlikti turistų elgesio tyrimai, kurie padėjo atskleisti kur jie nori atostogauti.[ žr. 2 lentelę]

Šalys

Kaimo teritorijos*

Kalnai

Miestai

Pajūris

Belgija

25

19

5

55

Danija

35

14

40

42

Ispanija

27

19

27

53

Prancūzija

29

27

18

52

Graikija

8

11

20

70

Airija

27

8

37

46

Italija

11**

24

19

58

Nyderlandai

39

32

21

36

Portugalija

29

8

24

62

Vokietija

34

30

15

44

ES

25

23

19

52

ES: atostogų tikslų tipai šalies viduje ir užsienyje(%) 1985m. 2 lentelė [Pagal C. Cavaco, 1995 ] Terminas „kaimo teritorijos“ turi skirtingas reikšmes skirtingose šalyse, tai iš dalies paaiškina nedidelius skaičius Italijoje ir Graikijoje. Čia neįtraukiami ežerų regionai.

Nors pirmenybė teikiama pajūriui, visgi kaimo teritorijos ne paskutinėje vietoje.

Šie tyrimai nurodo šio tipo atostogų pasirinkimo priežastis. [žr. 3 lentelę]Traukos požymis

Ispanija

Italija

Nyderlandai

Vokietija

ES

Gamtinės atrakcijos

52

63

66

47

56

Nesugadintas kraštovaizdis

17

37

42

43

37

Žema pragyvenimo kaina

12

38

36

40

34

Paminklai ir muziejai

28

27

25

30

28

Pilnas poilsis

5

30

32

23

26

Komfortabilus viešbutis

14

24

22

22

26

Pramogos

19

22

17

21

23

Sporto paslaugos

9

14

16

14

14

Atostogų motyvai pasirinktose šalyse (% ) 1985m.3 lentelė [Pagal C. Cavaco, 1995 ]

Žmonės yra išsiilgę gamtos, todėl čia paminėtų šalių atstovai pirmenybę teikia gamtinėms atrakcijoms.

Kaimo turizmas iš tikrųjų nėra nauja turizmo forma. Bėgant šimtmečiams keletas migracijos bangų paliko žymę kaimo ir miesto santykiuose. Senos aristokratų šeimos, dar turinčios ryšių su kaimu, išvyko į miestus, o miesto buržuazija pradėjo įsigyti nuosavybę kaime. Daugeliui žmonių kaimo turizmas nereiškė atotrūkio nuo darbo ar kasdieninės veiklos pakeitimo, siekiant atstatyti fizinę ir dvasinę energiją. Tai reiškė daugiau atsipalaidavimą, laikinai paįvairinant įprastą aplinką ir kasdieninį ritmą. Šie sezoniniai ir periodiniai apsilankymai kaime buvo susiję su žemės ūkio gyvenimo ritmu ir darbais: derliaus (ypač vynuogių) nuėmimu, medžioklės sezonu.

Dvarai (su daugybe kambarių, sodais ir parku) būdavo šiek tiek atokiau nuo vietinių gyventojų, ūkinių pastatų, daržų, sodų ir arklidžių. Taip pat sparčiai pradėjo augti dvarų kaip antrųjų namų vaidmuo. Daug dvarų yra išlaikę šią rolę iki dabar.

Kaimo teritorijos taip pat buvo lankomos sergančių bei besigydančių miestiečių. Šio poreikio atsiradimas paskatino sveikatos turizmo ir kurortų suklestėjimą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2647 žodžiai iš 8819 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.