Kaimo turizmas
5 (100%) 1 vote

Kaimo turizmas

ĮVADAS

Viena naujausių vadybos metodoogijų yra visuotinės kokybės vadybos

koncepcija. Visuotinės kokybės vadyba yra nauja sąvoka ne tik Lietuvoje,

bet ir pasaulyje. Amerikiečių pramonininkų kokybės ir gamybos efektyvumo

gerinimo paieškos nėra paprastas atradimų vartojimas, o kokybiškai naujas

požiūris į problemų sprendimą. Nei statistiniai kontrolės metodai, nei

kokybės būreliai, nei racionalizacinių pasiūlymų skatinimo sistemos, nei

programos ar bet kuri priemoonė, vartojama atskirai neišspręs kokybės ir

efektyvumo gerinimo problemų. Šioms problemoms spręsti reikia visų šių

priemonių kartu.

Dabartiniu metu egzistuoja daug naujų technologijų: strateginio

valdymo, krizių vadybos. Viena tokių teorijų – visuotinės kokybės vadyba.

Darbo tikslas: remiantis moksline literatūra, išanalizuoti tradicinės

vadybos ir visuotinės kokybės vadybos skirtumus bei sąsajas.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti visuotinės kokybės vadybos ir tradicinės vadybos esmę.

2. Nustatyti VKV skirtingų tradicinei vadybai požiūrių poveikį

komercinei veiklai.

3. Išsiaiškinti VKV atsiradimą.

1. Tradicinė ir visuotinė kokybės vadyba: esmė, skirtumai ir panašumai

1. Vadybos esmė

Vadybinė veikla – tai visuminė organizacijos valdymo veikla, o ne tik

žmonių, dirbančių šioje organizacijoje, veiklos ir santykių reguliavimas.

Praktine prasme, vadyba yra specifinė veikla, kurią vykdant reguliuojami

visi įmonėje vykstantys procesai. Moksline prasme – mokymo kryptis apie

organizacijų valdymo dėsningumus, principus, metodus, organizacinį

mechanizmą. Be vadybos neišsiversi jokioje organizacijoje, jos reikia bet

kuriame procese. Principiniai vadybos teiginiai yra analogiški ir

nepriklauso nuo valdomo proceso ar objekto, tačiau atskiri ypatumai

neabejotinai paisreiškia.

Vadybos moksle dėl bendrųjų vadybos funkcijų nėra vieningos nuomonės.

Išskiriamos klasikinės vadybos funkcijos: planavimas, organizavimas,

kontrolė, vadovavimas. Šios funkcijos kartojasi valdant bet kurį objektą,

bet kurioje objekto realizavimo fazėje. (Sakalas A. ir kiti 2000).

2. Visuotinės kokybės vadybos esmė

Kokybės vadyboje didžiausias autoritetas yra W.E. Deming, plačiausiai

pripažintas ne tik JAV, bet ir visame Vakarų pasaulyje. Kokybės vadyba nuo

senųjų civilizacijų iki mūsų laikų nuėjo ilgą evoliucijos kelią, bet jos

pokyčiai 20 a. antrojoje pusėje įvardijami kaip revoliuciniai. Japonijos

bendrovių patirtis, paremta moderniomis Tinkamiausiu laiku, Lankčioji

vadyba ir kitomis koncepcijomis, Bendrovės plačioji kokybės kontrolės

programa, paženklino Kokybės revoliucijos pradžią.

Bendrovės plačioji kokybės kontrolės, suprantamos kaip vadyba, programa

apėmė tokius principinius elementus: naują kokybės, orientuotos į vartotojų

poreikius, supratimą; visų organizacijos funkcinių padalinių ir visų lygių

darbuotojų dalyvavimą kokybės veikloje; nuolatinio kokybės gerinimo

tikslus, kurie įgyvendintini nuolat rūpinantis darbuotojų kompetencija.

Šios programos orientacija į darbuotojų visuotinį dalyvavimą ir jų

kompetencijos ugdymą rodė kokybės vadybos naują sampratą, kuri peraugo į

Visuotinės Kokybės Vadybos koncepciją, kaip modernų, efektyvų ir plačiai

pasaulyje pripažintą bei taikomą požiūrį.

Kokybės vadybos sistemą pakeitė didžiųjų Japonijos kompanijų kartu su

JAV ir Japonijos mokslininkais inovaciniai ieškojimai, suteikę prioritetą

produktų kokybei ir jos moderniai vadybai (Pociūtė D., 2000).

Šiuolaikinė vadybos koncepcija – visuotinė kokybės vadyba – vaidina

ypatingą vaidmenį atskirų ūkio subjektų, šalių ir pasaulio regionų

plėtroje. Visuotinė kokybės vadyba yra tokia vadybos filosofija ir

metodai, kuriais vadovaudamasi, organizacija nuolat tobulėja, siekdama kuo

geriau patenkinti vartotojų poreikius, gerindama produktų arba paslaugų

kokybę ir mažindama kaštus (Vanagas P., 2001). Barczyk C. C. (1999),

teigia, jog VKV kartais vadinama nuolatiniu kokybės gerinimu. Deming, Juran

ir kitų požiūriai į VKV labai specifiški, detalūs, tuo tarpu 5 idėjos

suteikia kontekstą šiems požiūriams: 1. Sisteminis požiūris. 2. VKV

priemonės. 3. Dėmesio sutelkimas į vartotoją. 4. Vadovų vaidmuo. 5.

Darbuotojų dalyvavimas.

Apskritai VKV yra vadybos metodas, kuriuo stengiamasi nuolatos

gerinti organizavimo procesus. Jis reikalauja atsidėjimo, drausmės ir

nuolatinių pastangų. VKV yra 18 pagrindinių komponentų visuma. Tai 3

esminės nuostatos: bendras įsipareigojimas siekti aukštos kokybės;

įsipareigojmas patenkinti vartotojus; darbuotojų dalyvavimas ir atsakomybė.

Penki pagrindiniai principai užtikrina kokybės valdymo sistemos sukūrimą:

▪ Komandinis darbas. Visi dalyvauja kokybės gerinimo procese.

▪ Bendros integruotos sistemos sukūrimas. Sistema turi jungti į

vientisą visumą visus padalinius.

▪ Kokybės nustatymas. Norint užtikrinti kokybę, reikia ją aiškiai

apibūdinti kiekvienam padaliniui, objektui.

▪ Nepaliaujamas kokybės gerinimas. Išaiškinamos esamos priežastys ir

organizuojamas begalinis kokybės gerinimo procesas.

▪ Veiksmingumo kontrolė.

Dešimt priemonių (metodų) nubrėžia sistemos realizavimo būdus:

▪ Lygio žymėjimas. Užfiksuojama, kur esame, priimami įsipareigojimai

ir sekamas vykdymas, aiškinantis ir sėkmės, ir nesėkmės veiksnius.

▪ Mokymas. Tai būtina kiekvieno ir visos organizacijos pareiga.

▪ Orientacija į procesą. Tai visų procesų: gaminio kūrimo, aprūpinimo,

gamybos, pardavimo sujungimas į vientisą sistemą.

▪ Problemų identifikavimas. Reikia atlikti analizę, suprasti, ką

reikia gerinti, ir tik tada gerinti.

▪ Problemų sprendimas. Sistemos sukūrimas, įgyvendinimas, veiksmingumo

kontrolė.

▪ Darbuotojų darbo kokybės užtikrinimas. Tai asmeninės atsakomybės

nustatymas, statistiniu metodų naudojimas ir kt.

▪ Aktyvus valdymas. Reikia ne reaguoti į rezultatą, bet norimo

rezultato aktyviai siekti, sukurti deramą sistemą.

▪ Tiekimo kokybės užtikrinimas. Tai reikalavimai medžiagoms ir tiekimų

patikimumas, sparta.

▪ Ryšiai. Komunikacija – būtinas kokybės garantas, ji turi sujungti

tiekėją – gamintoją- pirkėją į vieną sistemą.

▪ Darbuotojų pripažinimas ir skatinimas. Vertingos idėjos, darbas turi

būti branginamas.

Bet kuris ūkio subjektas, norėdamas laimėti konkurencinę kovą, turi

nuolat tobulėti bent jau tokiais tempais, kokiais tobulėja konkurentai, o

dar geriau būtų – tobulėti sparčiau už konkurentus. Galima išskirti šias

sudedamąsias VKV dalis: vartotojų esamų ir numatomų poreikių patenkinimas

kuo mažiausiais ištekliais, nuolatinis tobulinimas, visuotinis dalyvavimas

tobulinimo procese ir infrastruktūra.

Svarbiausia VKV dalis yra vartotojų esamų ir numatomų poreikių

patenkinimas kuo mežesniais ištekliais, kurie sudaro sąlygas mažinti

produktų kainas. Jeigu vartotojai nebus patenkinti organizacijos produktais

(materialiais, intelektualiias, paslaugomis ar perdirbamosiomis

medžiagomkis), tai sąlygos organizacijos žūtį, t.y. pelno siekiančios

organizacijos bankrutuos, o nepelno organizacijos patirs visus neigiamus

nepatenkintų organizacijos veikla piliečių įtakos aspektus.

Sėkmingas VKV įgyvendinimas priklauso nuo infrastruktūros, t.y.

reikalingos informacijos, valstybės socialinio ir ekonominio rėmimo,

kvalifikacijos, tinkamos organizacijos kultūros ir kt.

Ekonomiškai besivystančiose šalyse atsiranda pirmosios kokybės

organizacijos, kurių pagrindinis tikslas – skleisti kokybės idėjas

visuomenei, o išsivysčiusiose šalyse plita tam tikroje srityje

specializuotų kokybės organizacijų įtaka. Nors kokybės organizacijų tikslai

priklauso nuo to, kokio išsivystymo lygio yra šalis ir kokie pagrindiniai

verslo tobulumo siekimo veiksniai, dauguma kokybės organizacijų skleidžia,

propaguoja ir remia kokybės vadybos idėjas ir skatina jų įgyvendinimą. Į tą

veiklą įsitraukia pažangūs pramonininkai, verslininkai, politikai ir

mokslininkai, suvokiantys, kad tik aukšta visapusiška veiklos kokybė gali

užtikrinti harmoningą organizacijų, žmonijos ir viso pasaulio plėtrą.

Pagrindinis išlikimo faktorius šiandieninėje konkurencinėje kovoje yra

vartotojo reikalavimų ištyrimas ir jų patenkinimas patiriant kuo mažesnes

išlaidas. Tai įmanoma tik remiantis VKV metodologija ir priemonėmis.

Įvairiose šalyse per keletą pastarųjų metų atlikti tyrimai patvirtino

didėjančią kokybės svarbą ir jos įtaką pelningumui. Tyrimais įrodyta, kad:

▪ produktų ir paslaugų kokybė yra esminis verslo pelningumo

veiksnys;

▪ verslininkai, siūlantys geresnės kokybės produktus, užima

didesnę rinkos dalį ir turi galimybių ją plėsti;

▪ kokybė tiesiogiai gerina investicijų efektyvumą, ir yra pamatas

aukštesnei kainai nustatyti. (Vanagas P., 2001).

1.3. Visuotinės kokybės vadybos ir tradicinės vadybos skirtumai

Anot Casimir C. Barczyk (1999), VKV idėjos atrodo tokios patrauklios,

jog kai kurie vadybos specialistai mano jas visada taikę. Retai tokia

mintimi atidžiau pasidomima, nors kai kurios bendrovės iš tikrųjų

savarankiškai aptiko konkrečias VKV sampratas. 1 lentelė rodo pagrindinius

tradicinės vadybos ir VKV principų skirtumus. VKV būdingas visų darbuotojų,

tiekėjų ir vartotojų integravimasis į vieną junginį. Tokia vadyba pagrįsta

dviem pagrindiniais principais:

1. VKV yra gebėjimas, būdingas bendrovės darbuotojams;

2. VKV yra ne atsitiktinis, bet valdomas procesas.

1 lentelė

Pagrindinės tradicinės vadybos ir VKV nuostatos

|Tradicinė vadyba |Visuotinė kokybės vadyba

|

|Kokybei gerinti reikia pinigų ir |Kokybės gerinimas taupo pinigus ir |

|laiko |laiką |

|Darbas yra įvykių eiga |Darbas yra integruotas procesas |

|Kiekybė taip pat svarbi kaip ir |Be kokybės kiekybė neturi prasmės |

|kokybė | |

|Kokybė reiškia nustatytų tikslų |Kokybė reiškia nuolatinį gerinimą |

|siekimą | |

|95 procentai yra daug |Tik 100 procentų pakaks |

|Kokybė yra geresnės priežiūros |Kokybė turi būti diegiama nuo pat |

|rezultatas |pradžios |

|Tiekėjus visada reikia laikyti ant |Tiekėjai turi jaustis jūsų partneriais|

|kojų | |

|Vartotojai yra tie, kuriems jūs |Vartotojai yra neatskiriama jūsų |

|parduodate |organizacijos dalis |

|Norint kokybės, reikia daugiau ir |Kokybę galima pasiekti su žmonėmis, |

|geresnių žmonių. |kuriuos turite dabar, tiesiog reikia |

| |jiems kitaip vadovauti ir kitaip juos |

| |mokyti. |

Bučiūnienė I. ir Tiknevičius P. (1997), teigia, jog kalbant apie

visuotinę kokybės vadybą, būtina tiksliai apibrėžti, kas yra kokybė.

Daugelio žmonių sąmonėje žodis „kokybė“ siejamas su techninių reikalavimų

atitikimu. Bet ar techninių reikalavimų atitikimas nėra savaime

suprantamas? Reikia suprasti, jog prekė ieško pirkėjų ir techninių kokybės

normų laikymasis jau seniai tapo natūraliu. E.W. Deming sako, jog kokybę

nustato tik užsakovas. F. B. Krosbi ją apibūdina, kaip tinkamumą naudoti.

Kitaip sakant pakylama virš techninio lygio, techninių reikalavimų

patenkinimas yra savaime suprantamas, ir teisė vertinti suteikiama tik

pirkėjui. Bučiūnienė I. ir Tiknevičius P. (1997), taip pat teigia, jog apie

kokybę dar sakoma: kokybė yra nepastebima, kai gera, negali būti

nepastebėta, kai bloga.

Kokybė – duoti klientui tai, ko jis nori šiandien. Išsiaiškinti

kliento poreikius galima tik su juo artimai bendraujant, kai klientas tampa

įmonėje savu. Karmen Kϋhl (2000) teigia, kad pardavėjams, dalyvaujantiems

vartotojų paslaugose, yra labai svarbu, kaip žmonės įvertina paslaugas ir

priima su pirkiniais susijusius sprendimus. Paslaugose, kurios yra

įvardijamos kaip „pasitikėjimo paslaugos“, yra gyvenimiškai svarbu suprasti

vartotojo atsakymą. Kai studijos ir patirtis daro sudėtingu aiškų supratimą

apie tikrąją „svarbiausią“ paslaugą, vartotojai pasitiki priemonių

pakaitalais ir subjektyviu vertinimu. Labai svarbus veiksnys – klientų

reikalavimai. Būtent firmai suteikiama galimybė padidinti darbo kokybę,

įvykdyti daug užduočių, ypač komunikacijos srityje. Kai padeda ir veikia

įmonės vidaus kokybės programa, surandamos kūrybingiausios, tinkamiausios

idėjos. Siekiant realios informacijos, būtina darbuotojų mobilizacija.

Labiausiai tarptautinių koncernų europietiškose dukterinėse firmose

pastebimais tampa įmonės komunikacijos skyriai, kur retkarčiais, ir ne

visai savanoriškai, visapusiškai įtraukiama ir pritaikyme dalyvauja kokybės

sistema. Prieš visus – nenutrūkstamo gerinimo būtinybė

(www.pr-guide.de/prfor/arch/ar3-99_8.htm).

Anot J.A.F. Stoner ir kitų (1999), daugelis ankstyvųjų pastangų gerinti

kokybę dažnai nepavykdavo būtent todėl, kad vadovai susižavėdavo kokybės

priemonėmis. Daug laiko jie sugaišdavo kurdami diagramas, atlikdmi

statistinę proceso kontrolę bei įsivesdami etalonus. Tačiau, jei išeities

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1799 žodžiai iš 5984 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.