Kaimo turizmas
5 (100%) 1 vote

Kaimo turizmas

112131

ĮVADAS

Kaimo turizmas yra nauja, bet perspektyvi Lietuvos turizmo verslo rūšis. Kaimo turizmas, kaip sudėtinė turizmo dalis, Lietuvoje taipogi Ir Utenos apskrityje jau turi savo pripažinimą: jis įtrauktas į Turizmo įstatymą, Lietuvos turizmo generalinį planą, Nacionalinę turizmo bei kaimo socialinės raidos ir gyventojų užimtumo programas. Parengta Kaimo turizmo plėtros programa.

Kaimo turizmo verslas turi nemažai ypatumų, lyginant su kitomis turizmo verslo rūšimis. Tai gamtinis, ekologinis ir kultūrinis, socialinis ir politinis reiškinys. Kaimo gyventojams tai alternatyvi žemės ūkio šaka.

Kaimo turizmo sodybų skaičiaus augimas rodo, kad ateityje Lietuvoje bus plėtojamas vietinis turizmas. Tačiau dažnai susiduriama su kaimo turizmo problemomis: kaimo turizmo organizavimo įgūdžių stoka, kaimo turizmo paslaugų teikėjų pasirengimo svečių priėmimui praktikos trūkumas, užsienio kalbos barjeras, finansinių išteklių trūkumas, nepakankama informacijos stoka ir rinkodaros veikla.

Siekiant kaimo turizmo plėtros būtina visuomeninės veiklos ir asmeninės kaimo turizmo paslaugų teikėjų iniciatyvos.

.

TYRIMO OBJEKTAS: Kaimo turizmo plėtra Utenos apskrityje.

DARBO TIKSLAS – remiantis įgytomis teorinėmis žiniomis, išanalizuoti kaimo turizmo Utenos apskrityje plėtros veiksnius bei numatyti kaimo turizmo Utenos apskrityje plėtros galimybes.

Norint pasiekti tikslą, reikia vykdyti šiuos uždavinius:

1. Įvertinti Utenos apskrities kaimo turizmo potencialą;

2. Išnagrinėti kultūrinių ir gamtinių išteklių įtaką kaimo turizmo plėtojimui;

3. Išsiaiškinti nuolat kintančius kaimo turizmo paslaugų vartotojų poreikius;

4. Įvertinti esamą kaimo turizmo būklę Utenos apskrityje;

5. Įvertinti palankius ir neigiamus kaimo turizmo plėtros veiksnius;

6. Pateikti pasiūlymus kaimo turizmo organizavimo tobulinimui;TYRIMO METODOLOGIJA:

• Literatūros analizė;

• Kaimo turizmo plėtros galimybių analizė;

• Anketinė apklausa.

PROFESINĖS KOMPETENCIJOS:

Darbe „Kaimo plėtros perspektyvos Utenos apskrityje” pasiektos tokios profesinės kompetencijos:

• Lietuvos respubklikos įstatymų ir poistatyminių aktų taikymas praktinėje veikloje;

• Turizmo įmonės steigimo dokumentacijos parengimas;

• Finansinių šaltinių ir investicinės rizikos žinojimas ir įvertinimas;

• Turizmo įmonės darbo planavimas;

• Mokėjimas taikyti rinkos ekonomikos ir turizmo marketingo žinias;

• Informacijos rinkimas, kaupimas, apdorojimas ir panaudojimas;

• Svetingumo programos parengimas;

• Bendravimas su klientais, įvertinant jų amžių, interesus, išsilavinimą ir t.t.

• Turistinės kelionės parengimas; maršruto sudarymas; sąmato, išsamios informacijos pateikimas;

• Valstybinės kalbos mokėjimas;

• Užsienio kalbos mokėjimas;

• Organizacinių klausimų sprendimas;

• Įvairių turistinių žygių pasirengimas;

• Profesinės etikos ir bendravimo kultūros laikymasis.

DARBO STRUKTŪRA:

Darbas “Kaimo turizmo plėtros perspektyvos Utenos apskrityje„ susideda iš tokių dalių: santraukos lietuvių ir užsienio kalbomis, įvado, teorinės dalies, tyrimo, išvadų, darbe naudotų informacijos šaltinių sąrašo, priedų. Darbe “Kaimo turizmo plėtros perspektyos Utenos apskrityje„ pateiktos 3 lentelės ir 20 paveikslų.

Darbe pateiktų lentelių ir paveikslų skaičius

Eil.Nr. Lentelės Nr. Lentelės pavadinimas

1. 1 Pramogų kaime formos.

2. 2 Kaimo turizmo paslaugų vartotojų kategorijos.

3. 3 Kaimo turizmo plėtros SWOT analizė

Eil.Nr. Paveikslo Nr. Paveikslo pavadinimas

1. 1 Turizmo klasifikacija pagal kelionės tikslą.

2. 2 Kaimo turizmo struktūra

3. 3 Kaimo turizmo sodybų augimas

4. 4 Kaimo turizmo paslaugos prioritetai patogumams

5. 5 Integruoto kaimo vystymo plėtros komponentai

6. 6 Apklausos dėl atostogų praleidimo būdo procentinė išraiška

7. 7 Apklausos dėl atostogų praleidimo būdo procentinis pasiskirstymas

8. 8 Apklausos dėl atostogų praleidimo vietos Lietuvoje procentinė išraiška

9. 9 Apklausos su kuo mėgstu atostogauti pasiskirstymas

10. 10 Apklausos dėl atostogų praleidimo kaimo turizmo sodyboje procentinė išraiška

11. 11 Apklausos dėl veiksnių, lemiančių apsisprendimą atostogauti kaimo turizmo sodyboje procentinė išraiška

12. 12 Apklausos dėl veiksnių, įtakojančių kaimo

turizmo sodybos pasirinkimą procentinė išraiška

13. 13 Apklausos dėl poilsio kaimo turizmo sodyboje privalumų procentinė išraiška

14. 14 Apklausos dėl poilsio kaimo turizmo sodyboje trūkumų procentinė išraiška

15. 15 Apklausos dėl papildomų paslaugų, apsistojant kaimo turizmo sodyboje, pasiskirstymas

16. 16 Apklausos dėl pramogų kaimo turizmo sodyboje paskirstymas

17. 17 Apklausos dėl reikalavimų kaimo turizmo sodybos šeimininkams procentinė paskirstymas

18. 18 Apklausos dėl biudžeto planavimo atostogoms pasiskirstymas

19. 19 Apklausos dėl respondentų amžiaus paskirstymas

20. 20 Kaimo turizmo sodybų specializacijų rūšys

1. KAIMO TURIZMO PERSPEKTYVOS TEORINIU POŽIŪRIU

1.1. Turizmo samprata, rūšys ir reikšmė

Turizmas – viena svarbiausių žmogaus rekreacinės veiklos sudedamųjų dalių. Savo prigimtimi ir esme turizmas pirmiausia yra keliavimas, kurio metu gaunami nauji potyriai, informacija. Tačiau keliaujant
atgaunamos fizinės ir dvasinės jėgos, patiriame nuotykių, kuriame, bendraujame, sportuojame. Todėl kartais sunku identifikuoti, kur baigiasi rekreacijos procesas ir prasideda turizmas, ar atvirkščiai.

Panašiai turizmas apibrėžiamas ir Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme.

Turizmas – žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų, ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymas ar mokamas darbas lankomoje vietoje.[1, 42 psl.]

Turistas – asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais, kultūriniais, religiniais, verslo, profilaktinio gydimo ar kitokiais tikslais keliauja po šalis ar vyksta į užsienį ir apsistoja bent vienai nakvynei už savo nuolatinės vietos ribų. [4, 27 psl.]

Turizmas yra daugiametė bei daugiafunkcinė ekonominė veikla, turinti stiprų socialinį aspektą. 1991 metais Tarptautinė turizmo organizacija (WTO) parengė turizmo apibrėžimą, kur turizmas apibrėžiamas, kaip visos kelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo nuolatinę darbo vietą ilgiau nei parą ir trumpiau nei 12 mėnesių ir kai išvykos tikslas nėra samdoma, apmokama veikla.

Turizmas apima atostogas darbo atostogas, trumpas savaitgalio išvykas ar vienos dienos keliones, verslo keliones, draugų ar giminių lankymą, taip pat išvykas susijusias su mokslais, sportu, sveikata ar religija. Į turizmo sąvoką įeina žmogaus judėjimas iš vienos šalies į kitą. Be to, ši sąvoka apima šalies gyventojų rekreacijos bei sportinę veiklą jų gyvenamoje teritorijoje. Abi šios grupės naudoja tuos pačius gamtinius ar ekonominius resursus.

Lyginant su visu pasaulio vystymusi, turizmo bei rekreacijos paklausa auga labai sparčiais tempais. Tokį staigų išaugimą įtakojo iki minimumo sumažėjusios transportavimo (mobilizacijos) problemos, padidėjusios turistinių produktų vartotojų pajamos bei pailgėjęs laisvas laikas.

Pasaulyje turizmas teikia vienas iš didžiausių pajamų bei suteikia daugiausia darbo vietų nacionaliniame, regioniniame bei vietiniame lygmenyje. Jis yra dinamiškos bei jautrios pokyčiams industrijos šaka, kadangi jį stipriai įtakoja katastrofos, karai, politinių jėgų kaita.

Pvz., 2001 metais Didžiojoje Britanijoje turizmo srautas sumažėjo dėl kempinligės, 2001 metų teroristų išpuolis Jungtinėse Amerikos Valstijose dramatiškai palietė turizmą.

Turizmas taip pat labai konkurencinga industrija. Tų įmonių, asmenų, kurių sėkmė priklauso nuo turizmo, turi pastoviai gerinti produkto kokybę, didinti marketingo komplekso kaip vietovė, esanti už miesto arba didmiesčio ribų.

Pasaulinės turizmo tendencijos yra nukreiptos į turizmo produkto kokybės gerinimą bei augantį susidomėjimą tokiu turizmu, kuris nedaro žalos gamtai.

Kad lengviau būtų galima operuoti turizmo srities informacija, kelionės įvairiais būdais klasifikuojamos ir skirstomos į rūšis.

Populiariausias yra turizmo klasifikavimas pagal kelionės tikslą. [4, 82- 83 psl.]

Pagal šį kriterijų turizmas skirstomas į šešias rūšis:

1 pav. Turizmo klasifikacija pagal kelionės tikslą [4, 83 psl.]

1.2. Kaimo turizmo samprata, raida ir reikšmė

Kaimo turizmas plačiai paplitęs daugelyje pasaulio šalių, tačiau pasigendama visuotinai pripažinto kaimo turizmo apibrėžimo. Terminai “kaimo turizmas”, “agroturizmas”, “subalansuotas turizmas” ir “ekoturizmas” reikalauja išsamesnio paaiškinimo. Jie apima keletą skirtingų sričių, todėl jų samprata – skirtingų autorių nuomonių skirtumo šaltinis.[11, 27psl ]

Kaimas yra teritorinė ir erdvinė samprata. Kaimo vietoves sudaro žmonės, žemė, ir kiti ištekliai, esantys atviroje erdvėje ir mažose gyvenvietėse. Taigi kaimas gali būti apibrėžiamas :

2 pav. Kaimo turizmo struktūra. [4, 28psl.]

Tai ir pramoginis turizmas, kai keliaujama norint pasilinksminti, pašvęsti. Dar visai neseniai Lietuvoje šitokio pobūdžio kelionės į kaimą buvo dominuojančios. Tai kultūrinis – pažintinis kaimo turizmas, kai keliaujama norint pažinti gimtąjį kraštą, kai lankomi kaimo teritorijoje esantys kultūriniai objektai – sodybos, bažnyčios, muziejai, gamtos paminklai ir pan.

Glaudžiai su kaimo turizmu yra susijęs gamtinis ir gamtinis – pažintinis turizmas, nes svarbiausias kaimo turizmo elementas yra gamtinė aplinka. Kai kuriais aspektais su kaimo turizmu yra susiję religinis, etninis bei profesinis turizmas. [4, 99- 100 psl.]

Taigi kaip matome, kaimo turizmas apima visas turizmo rūšis, susietas su kaimo aplinkos pažinimu ir poilsiu joje. Kaimo turizmo esmę sudaro poilsio paslaugų kaip prekės visuma. Šių paslaugų įvairovė susijusi ne tik su konkrečiu sodybos šeimininko nuosavų išteklių panaudojimu, bet ir su visa kaimo infrastruktūra bei socialine aplinka.

Atskirų regionų gamtos turtingumas bei įvairovė, ją papildantys kultūros paveldo objektai, palyginti geras kelių tinklas sudaro palankias sąlygas kaimo turizmui.

Šios paslaugos vis populiarėja tarp šalies miesto gyventojų. Kaimo turizmas tampa pagalbiniu kaimo ūkio verslu, galinčiu duoti 30- 40 procentų pajamų, svarbia regiono plėtros kryptimi.

Kaimo turizmas yra nauja, bet perspektyvi Lietuvos turizmo verslo rūšis. Tai rodo ir kaimo turizmo rodiklių augimas. Kasmet pradeda veiklą apie 20 naujų kaimo sodybų.

3 pav .Turizmo sodybų

augimas

Tai byloja, kad ateityje bus plėtojamas vietinis turizmas. Tam būtina pasiruošti tinkamai, tai yra pasiekti, kad kaimo turizmo sodybos savo svečiams garantuotų ne tik malonų poilsį, bet ir jaukų aptarnavimą.

Kaimo turizmo bumas, taip staigiai šoktelėjęs Lietuvoje, būdingas ne tik reformų išvargintoms Rytų Europos tautoms. Turtingoje ir stabilioje Vakarų Europoje šis verslas klesti daugiau kaip trys dešimtmečiai. Ten fermeriai iš turizmo paslaugų sugeba gauti net pusę visų ūkio pajamų

Kaimo turizmas – tai mažas, bet sparčiai augantis ekonominis sektorius. Lyginant su visa turizmo rinka, kaimo turizmas užima nedidelę jos dalį. Jis gali būti kaip vietinės ekonomikos diversifikavimo įrankis, padedantis užkariauti naujas rinkas vietiniams produktams. Tai papildomas pajamų šaltinis ūkininkams ar kitiems su žemės ūkiu susijusiems žmonėms. Kaimo turizmas gali tapti nauja sritimi, nešančia pajamas ir pelną kaimo vietovėse bei keičiančia žemės ūkio gamybinę veiklą į paslaugų sektorių. [1, 69 psl ]

Kaimo turizmas taip pat teikia socialinę ir kultūrinę naudą, tai yra socialiniai kontaktai tarp vietinių gyventojų ir turistų – išaugęs kultūrinio paveldo svarbumo ir apsaugos suvokimas, atsiradę tvirtesni tarpusavio ryšiai tarp vietos gyventojų. Tai leidžia vietinei bendruomenei vystyti vietinę ekonomiką, gerinti pragyvenimo lygį, tausoti kultūrinį paveldą bei socialines vertybes.

Tačiau turizmo augimas gali iššaukti kai kurių pavojų atsiradimą. Išaugusi paklausa kaimo turizmui:

 gali įtakoti paslaugų, žemės ar gyvenamų patalpų kainos padidėjimą;

 gali išbalansuoti darbo vietų rinką dėl sezoniškumo;

 žmonės yra viliojami palikti tradicinį žemės ūkio verslą ir verstis alternatyvia žemės ūkio veikla;

 sunku išsaugoti vietinių gyventojų identitetą;

 galimas kriminalinių nusikaltimų išaugimas, užterštumo padidėjimas ir t. t.

Didžiausias pavojus kyla, kai vietinių gyventojų kultūrinis ir etnografinis identitetas tampa vien patogiu turizmo produktu.

Norint pranašauti, kokiu greičiu įmanoma kaimo turizmo plėtra, reikia grįžti į praeitį ir prisiminti kaimo turizmo raidą Lietuvoje.

Kaimo turizmo raidoje galėčiau išskirti tris etapus. Reikia nepamiršti, kad kaimo turizmo raidą lėmė politinė situacija šalyje, nes tai vienas iš pagrindinių rodiklių, įtakojančių kaimo turizmo plėtrą. [11, 36 psl. ]

 Poilsis kaime tarpukario Lietuvoje (1918- 1941).

Kaimo turizmo paslaugos tada buvo dvejopos, priklausomai nuo poilsiautojų poreikių. Pasiturintieji vykdavo ilsėtis į užmiesčio vilas. Jaunimas keliaudavo po šalį, pakeliui apsistodami pernakvoti pas ūkininkus. Dažnai ta nakvynė buvo šieno kupetoje.

 Atostogos kaime kolūkinės sistemos periodu (1945- 1990 m.).

 Kaimo turizmas atkūrus nepriklausomybę (nuo 1991 m.)

Nuo 1994 metų įvairių užsienio ekspertų skatinami Lietuvos kaimo žmonės susidomėjo kaimo turizmo verslu. 1996 metais turizmo agentūros paslaugų kataloge atsirado pirmoji keturių kaimo sodybų reklama. 1997 metais išleistas pirmas sodybų katalogas. Tais pačiais metais įsikūrusi Lietuvos kaimo turizmo asociacija ėmė aktyviai reklamuoti kaimo turizmo sodybų teigiamas paslaugas.

Darbo autorė norėtų dar panagrinėti Lietuvos kaimo turizmo asociacijos veiklą ir iškelti retorinį klausimą: “Ar verta tapti Lietuvos kaimo turizmo asociacijos nariu?”

Reikia pabrėžti, kad tai savarankiška ne pelno siekianti organizacija, vienijanti Lietuvos kaimo turizmo paslaugų tiekėjus, bendriems jų poreikiams tenkinti ir uždaviniams įgyvendinti. Kaimo turizmo asociacijos uždavinys – atstovauti asociacijos narių interesus įvairiose institucijose ir organizacijose, rengti seminarus, konferencijas, muges, parodas, ruošti metodines priemones, kelti asociacijos narių kvalifikaciją, organizuoti stažuotes šalyje ir užsienyje ir t. t.

Šiuo metu asociacija vienija per 300 narių. Tai ne tik kaimo gyventojai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, bet ir žemės ūkio mokyklos ir kitos mokymo institucijos ir kai kurių rajonų savivaldybės.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2026 žodžiai iš 3979 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.