Kaimo turizmas
5 (100%) 1 vote

Kaimo turizmas

ĮVADAS

Kaimo turizmas yra nauja, bet perspektyvi Lietuvos turizmo verslo rūšis. Kaimo turizmas, kaip sudėtinė turizmo dalis, Lietuvoje taipogi Ir Utenos apskrityje jau turi savo pripažinimą: jis įtrauktas į Turizmo įstatymą, Lietuvos turizmo generalinį planą, Nacionalinę turizmo bei kaimo socialinės raidos ir gyventojų užimtumo programas. Parengta Kaimo turizmo plėtros programa.

Kaimo turizmo verslas turi nemažai ypatumų, lyginant su kitomis turizmo verslo rūšimis. Tai gamtinis, ekologinis ir kultūrinis, socialinis ir politinis reiškinys. Kaimo gyventojams tai alternatyvi žemės ūkio šaka.

Kaimo turizmo sodybų skaičiaus augimas rodo, kad ateityje Lietuvoje bus plėtojamas vietinis turizmas. Tačiau dažnai susiduriama su kaimo turizmo problemomis: kaimo turizmo organizavimo įgūdžių stoka, kaimo turizmo paslaugų teikėjų pasirengimo svečių priėmimui praktikos trūkumas, užsienio kalbos barjeras, finansinių išteklių trūkumas, nepakankama informacijos stoka ir rinkodaros veikla.

Siekiant kaimo turizmo plėtros būtina visuomeninės veiklos ir asmeninės kaimo turizmo paslaugų teikėjų iniciatyvos.

.

TYRIMO OBJEKTAS: Kaimo turizmo plėtra Utenos apskrityje.

DARBO TIKSLAS – remiantis įgytomis teorinėmis žiniomis, išanalizuoti kaimo turizmo Utenos apskrityje plėtros veiksnius bei numatyti kaimo turizmo Utenos apskrityje plėtros galimybes.

Norint pasiekti tikslą, reikia vykdyti šiuos uždavinius:

1. Įvertinti Utenos apskrities kaimo turizmo potencialą;

2. Išnagrinėti kultūrinių ir gamtinių išteklių įtaką kaimo turizmo plėtojimui;

3. Išsiaiškinti nuolat kintančius kaimo turizmo paslaugų vartotojų poreikius;

4. Įvertinti esamą kaimo turizmo būklę Utenos apskrityje;

5. Įvertinti palankius ir neigiamus kaimo turizmo plėtros veiksnius;

6. Pateikti pasiūlymus kaimo turizmo organizavimo tobulinimui;TYRIMO METODOLOGIJA:

• Literatūros analizė;

• Kaimo turizmo plėtros galimybių analizė;

• Anketinė apklausa.

PROFESINĖS KOMPETENCIJOS:

Darbe „Kaimo plėtros perspektyvos Utenos apskrityje” pasiektos tokios profesinės kompetencijos:

• Lietuvos respubklikos įstatymų ir poistatyminių aktų taikymas praktinėje veikloje;

• Turizmo įmonės steigimo dokumentacijos parengimas;

• Finansinių šaltinių ir investicinės rizikos žinojimas ir įvertinimas;

• Turizmo įmonės darbo planavimas;

• Mokėjimas taikyti rinkos ekonomikos ir turizmo marketingo žinias;

• Informacijos rinkimas, kaupimas, apdorojimas ir panaudojimas;

• Svetingumo programos parengimas;

• Bendravimas su klientais, įvertinant jų amžių, interesus, išsilavinimą ir t.t.

• Turistinės kelionės parengimas; maršruto sudarymas; sąmato, išsamios informacijos pateikimas;

• Valstybinės kalbos mokėjimas;

• Užsienio kalbos mokėjimas;

• Organizacinių klausimų sprendimas;

• Įvairių turistinių žygių pasirengimas;

• Profesinės etikos ir bendravimo kultūros laikymasis.

DARBO STRUKTŪRA:

Darbas “Kaimo turizmo plėtros perspektyvos Utenos apskrityje„ susideda iš tokių dalių: santraukos lietuvių ir užsienio kalbomis, įvado, teorinės dalies, tyrimo, išvadų, darbe naudotų informacijos šaltinių sąrašo, priedų. Darbe “Kaimo turizmo plėtros perspektyos Utenos apskrityje„ pateiktos 3 lentelės ir 20 paveikslų.

Darbe pateiktų lentelių ir paveikslų skaičius

Eil.Nr. Lentelės Nr. Lentelės pavadinimas

1. 1 Pramogų kaime formos.

2. 2 Kaimo turizmo paslaugų vartotojų kategorijos.

3. 3 Kaimo turizmo plėtros SWOT analizė

Eil.Nr. Paveikslo Nr. Paveikslo pavadinimas

1. 1 Turizmo klasifikacija pagal kelionės tikslą.

2. 2 Kaimo turizmo struktūra

3. 3 Kaimo turizmo sodybų augimas

4. 4 Kaimo turizmo paslaugos prioritetai patogumams

5. 5 Integruoto kaimo vystymo plėtros komponentai

6. 6 Apklausos dėl atostogų praleidimo būdo procentinė išraiška

7. 7 Apklausos dėl atostogų praleidimo būdo procentinis pasiskirstymas

8. 8 Apklausos dėl atostogų praleidimo vietos Lietuvoje procentinė išraiška

9. 9 Apklausos su kuo mėgstu atostogauti pasiskirstymas

10. 10 Apklausos dėl atostogų praleidimo kaimo turizmo sodyboje procentinė išraiška

11. 11 Apklausos dėl veiksnių, lemiančių apsisprendimą atostogauti kaimo turizmo sodyboje procentinė išraiška

12. 12 Apklausos dėl veiksnių, įtakojančių kaimo

turizmo sodybos pasirinkimą procentinė išraiška

13. 13 Apklausos dėl poilsio kaimo turizmo sodyboje privalumų procentinė išraiška

14. 14 Apklausos dėl poilsio kaimo turizmo sodyboje trūkumų procentinė išraiška

15. 15 Apklausos dėl papildomų paslaugų, apsistojant kaimo turizmo sodyboje, pasiskirstymas

16. 16 Apklausos dėl pramogų kaimo turizmo sodyboje paskirstymas

17. 17 Apklausos dėl reikalavimų kaimo turizmo sodybos šeimininkams procentinė paskirstymas

18. 18 Apklausos dėl biudžeto planavimo atostogoms pasiskirstymas

19. 19 Apklausos dėl respondentų amžiaus paskirstymas

20. 20 Kaimo turizmo sodybų specializacijų rūšys

1. KAIMO TURIZMO PERSPEKTYVOS TEORINIU POŽIŪRIU

1.1. Turizmo samprata, rūšys ir reikšmė

Turizmas – viena svarbiausių žmogaus rekreacinės veiklos sudedamųjų dalių. Savo prigimtimi ir esme turizmas pirmiausia yra keliavimas, kurio metu gaunami nauji potyriai, informacija. Tačiau keliaujant
atgaunamos fizinės ir dvasinės jėgos, patiriame nuotykių, kuriame, bendraujame, sportuojame. Todėl kartais sunku identifikuoti, kur baigiasi rekreacijos procesas ir prasideda turizmas, ar atvirkščiai.

Panašiai turizmas apibrėžiamas ir Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme.

Turizmas – žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų, ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymas ar mokamas darbas lankomoje vietoje.[1, 42 psl.]

Turistas – asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais, kultūriniais, religiniais, verslo, profilaktinio gydimo ar kitokiais tikslais keliauja po šalis ar vyksta į užsienį ir apsistoja bent vienai nakvynei už savo nuolatinės vietos ribų. [4, 27 psl.]

Turizmas yra daugiametė bei daugiafunkcinė ekonominė veikla, turinti stiprų socialinį aspektą. 1991 metais Tarptautinė turizmo organizacija (WTO) parengė turizmo apibrėžimą, kur turizmas apibrėžiamas, kaip visos kelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo nuolatinę darbo vietą ilgiau nei parą ir trumpiau nei 12 mėnesių ir kai išvykos tikslas nėra samdoma, apmokama veikla.

Turizmas apima atostogas darbo atostogas, trumpas savaitgalio išvykas ar vienos dienos keliones, verslo keliones, draugų ar giminių lankymą, taip pat išvykas susijusias su mokslais, sportu, sveikata ar religija. Į turizmo sąvoką įeina žmogaus judėjimas iš vienos šalies į kitą. Be to, ši sąvoka apima šalies gyventojų rekreacijos bei sportinę veiklą jų gyvenamoje teritorijoje. Abi šios grupės naudoja tuos pačius gamtinius ar ekonominius resursus.

Lyginant su visu pasaulio vystymusi, turizmo bei rekreacijos paklausa auga labai sparčiais tempais. Tokį staigų išaugimą įtakojo iki minimumo sumažėjusios transportavimo (mobilizacijos) problemos, padidėjusios turistinių produktų vartotojų pajamos bei pailgėjęs laisvas laikas.

Pasaulyje turizmas teikia vienas iš didžiausių pajamų bei suteikia daugiausia darbo vietų nacionaliniame, regioniniame bei vietiniame lygmenyje. Jis yra dinamiškos bei jautrios pokyčiams industrijos šaka, kadangi jį stipriai įtakoja katastrofos, karai, politinių jėgų kaita.

Pvz., 2001 metais Didžiojoje Britanijoje turizmo srautas sumažėjo dėl kempinligės, 2001 metų teroristų išpuolis Jungtinėse Amerikos Valstijose dramatiškai palietė turizmą.

Turizmas taip pat labai konkurencinga industrija. Tų įmonių, asmenų, kurių sėkmė priklauso nuo turizmo, turi pastoviai gerinti produkto kokybę, didinti marketingo komplekso kaip vietovė, esanti už miesto arba didmiesčio ribų.

Pasaulinės turizmo tendencijos yra nukreiptos į turizmo produkto kokybės gerinimą bei augantį susidomėjimą tokiu turizmu, kuris nedaro žalos gamtai.

Kad lengviau būtų galima operuoti turizmo srities informacija, kelionės įvairiais būdais klasifikuojamos ir skirstomos į rūšis.

Populiariausias yra turizmo klasifikavimas pagal kelionės tikslą. [4, 82- 83 psl.]

Pagal šį kriterijų turizmas skirstomas į šešias rūšis:

1 pav. Turizmo klasifikacija pagal kelionės tikslą [4, 83 psl.]

1.2. Kaimo turizmo samprata, raida ir reikšmė

Kaimo turizmas plačiai paplitęs daugelyje pasaulio šalių, tačiau pasigendama visuotinai pripažinto kaimo turizmo apibrėžimo. Terminai “kaimo turizmas”, “agroturizmas”, “subalansuotas turizmas” ir “ekoturizmas” reikalauja išsamesnio paaiškinimo. Jie apima keletą skirtingų sričių, todėl jų samprata – skirtingų autorių nuomonių skirtumo šaltinis.[11, 27psl ]

Kaimas yra teritorinė ir erdvinė samprata. Kaimo vietoves sudaro žmonės, žemė, ir kiti ištekliai, esantys atviroje erdvėje ir mažose gyvenvietėse. Taigi kaimas gali būti apibrėžiamas :

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1209 žodžiai iš 3979 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.