Kaimo turizmas ir jo plėtra Lietuvoje 2007 m
5 (100%) 1 vote

Kaimo turizmas ir jo plėtra Lietuvoje 2007 m

Turinys

ĮVADAS 3

1. KAIMO TURIZMO SAMPRATA 5

2. KAIMO TURIZMO PLĖTROS PRIELAIDOS IR SU JOMIS SUSIJUSI TEORIJA 8

2.1 LIETUVOS REKREACINIS POTENCIALAS 8

2.2 PAGRINDINĖS SOCIALINĖS – EKONOMINĖS PLĖTROS PRIELAIDOS 10

2.3 EKONOMINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA KAIMO TURIZMUI 12

3. KAIMO TURIZMO RAIDOS TENDENCIJOS LIETUVOJE 14

3.1 KAIMO TURIZMO PLĖTROS ISTORIJA LIETUVOJE IKI 2000 METŲ 17

3.2 KAIMO TURIZMO PLĖTRA LIETUVAI TAPUS KANDIDATE Į ES 18

3.3 KAIMO TURIZMO PLĖTRA LIETUVAI TAPUS EUROPOS SĄJUNGOS NARE 19

3.4 KAIMO TURIZMO SSGG ANALIZĖ 21

4. LIETUVOS KAIMO TURIZMO PLĖTROS PERSPEKTYVOS 26

3.1 KAIMO TURIZMO IR AMATŲ PLĖTROS KAIMO GYVENAMOSE VIETOVĖSE 2007-2013 M. 27

3.2 EUROPOS SĄJUNGOS PLANAS LIETUVOS KAIMO TURIZMUI IKI 2013 METŲ 29

IŠVADOS 32

LITERATŪROS SĄRAŠAS 34

Įvadas

Problematika:

Turizmas yra didžiausia ir sparčiausiai besivystanti industrijos šaka visame pasaulyje. WTTC (Pasaulio turizmo ir kelionių tarnybos konsulas) prognozuoja, jog 2007m. turizmo industrija sukurs 10,4% pasaulio bendrojo vidaus produkto, 8,3% visų darbo vietų. Lietuvoje kaimo turizmas laikomas sparčiausiai augančiu turizmo paslaugų sektoriumi. Mūsų šalyje ši verslo šaka 2006 metais sukūrė 8,1% BVP (bendrojo vidaus produkto) bei įdarbino net 6,5% visų šalies gyventojų.[31] Taigi turizmo verslas yra neabejotinai reikšmingas šalies ekonomikai.

Nors kaimo turizmas, kaip sėkminga turizmo atšaka, kai kuriose Europos šalyse vystomas jau daugiau nei keturiasdešimt metų, Lietuvoje šio verslo šaknys dar negilios, kaimo turizmas čia populiarėti pradėjo tik šiek tiek daugiau nei prieš dešimtmetį. Lietuvai iš tiesų dar teks įdėti nemažai pastangų bei lėšų, ne tik į šio verslo populiarinimą, bet ir į teikiamų paslaugų kokybę, kadangi geras kokybės ir kainos santykis yra kaimo turizmo produkto patrauklumo ir konkurencingumo rodiklis. Tačiau nors tai yra viena iš naujausių verslo šakų Lietuvoje, jau matoma didžiulė paklausa kaimo turizmui, bei aiškios šio verslo plėtros galimybės. Pastaruoju metu į ši verslą dėmesį atkreipė ne tik verslininkai, bet ir visuomenė bei valstybinės struktūros. Negana to, Europos Sąjungos paramų fondai remia ir skatina šio verslo kūrimą ir plėtrą.

Žemės ūkio veiklai mažiau tinkamose kaimo vietovėse kaimo turizmas plėtojamas sėkmingai ir yra laikomas viena iš pagrindinių alternatyvių žemės ūkiui ekonominių veiklų, kadangi pastaraisiais metais kaimo vietovėse pastebima žemės ūkyje dirbančių gyventojų bendro skaičiaus mažėjimo tendencija. [7, 52p.]

Šiame darbe bus bandoma peržvelgti kaimo turizmo raidos galimybes, jo istoriją Lietuvoje ir veiksnius galinčius įtakoti šio verslo plėtrą. Tikslias ateities prognozes sudaryti yra neįmanoma, tačiau numatyti bendras tendencijas ir perspektyvas, remiantis esamos ir buvusios situacijos analize, tikrai galima.

Objektas:

Kaimo turizmo definicija, jo plėtros prielaidos ir perspektyvos.

Tikslas:

Išanalizuoti ir apibendrinti kaimo turizmo dabartinę situaciją Lietuvoje, išsiaiškinti, kas lėmė šio verslo dabartinę padėtį, bei kokie veiksniai galėtų įtakoti šio verslo ateitį.

Uždaviniai:

• Apibūdinti kaimo turizmą, kaip atskirą turizmo šaką Lietuvoje.

• Apžvelgti Lietuvos rekreacinius išteklius, kurie galėtų įtakoti kaimo turizmo plėtrą.

• Išanalizuoti kaimo turizmo raidos tendencijas Lietuvoje.

• Apžvelgti Europos Sąjungos fondų teikiamą paramą ir jos naudą kaimo turizmui.

• Išanalizuoti, kokie ekonominiai–socialiniai veiksniai gali įtakoti kaimo turizmo plėtrą.

• Išanalizuoti, kokie ekonominiai–socialiniai veiksniai gali stabdyti kaimo turizmo plėtrą.

• Apibendrinti ir numatyti kaimo turizmo perspektyvas Lietuvoje kelių ateinančių metų

laikotarpiu.

Literatūra:

Norint išanalizuoti pasirinktą temą, yra reikalinga literatūra, kuri tiesiogiai paliečia šiame kursiniame darbe analizuojamas problemas. Literatūros šia tema nėra daug, kadangi pats kaimo turizmas yra sąlyginai nauja verslo šaka Lietuvoje, o naudojamuose dokumentuose bei programose dažniausiai kaimo turizmas paliečiamas, tik iš dalies. Pagrindiniai literatūros šaltiniai, kurių teorinė medžiaga bus naudojama šiame darbe yra R. Butavičienės knyga „Kaimo turizmo organizavimas“, „Lietuvos turizmo statistika“ (Valstybinis statistikos departamentas, 2005). Taip pat kursiniame darbe naudojama medžiaga iš mokslinių periodinių leidinių, iš kurių butų galima išskirti „Rinkotyra“ bei „Turizmas“. Svarbu paminėti teisės aktus, bei įvairias internetines svetaines, iš kurių būtų galima išskirti Lietuvos kaimo turizmo asociacijos internetinę svetainę [24], Lietuvos Statistikos Departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybes internetinę svetainę [28] bei valstybinio turizmo departamento oficialų puslapį. [33] Šiose internetinėse svetainėse galima rasti pakankamai naujos informacijos, kuria galima remtis analizuojant esamą kaimo turizmo situaciją, bei galimas jos plėtros perspektyvas ateityje.

Metodai:

Šiame darbe pagrindinis yra surinktos literatūros analizės metodas, tokiu būdu galima tinkamai išanalizuoti kaimo turizmo, kaip verslo šakos sampratą, jos raidos istoriją bei dabartinę situaciją Lietuvoje. Darbe naudojami ir kiti analizės
metodai, tokie kaip grafinės, bei duomenų statistinės analizės metodai. Remiantis grafikais, statistiniais duomenimis, bei lentelėmis bus bandoma išsiaiškinti kokios prielaidos lemia kaimo turizmo plėtrą, bei kokios yra šios turizmo rūšies tendencijos artimiausius keletą metų.

1. Kaimo turizmo samprata

Skirtingoje literatūroje pateikiamas skirtingas kaimo turizmo, kaip atskiros turizmo šakos apibrėžimas. Kai kurie apibrėžimai kaimo turizmą tapatina su turizmu mažai apgyvendintose teritorijose. Kiti siūlo siauresnę kaimo turizmo savoką, tapatindami jį su kultūriniu, pažintiniu, ekologiniu ar agroturizmu, pabrėždami poilsiaujančių žmonių veiklą kaime. Štai pavyzdinis apibrėžimas, siūlantis būtent tokią kaimo turizmo sampratą: 1986m. Europos komisijos pateiktame apibrėžime kaimo turizmas apibūdinamas kaip “plati koncepcija, apimanti ne tik ūkių turizmą ar agroturizmą, t.y. ūkininkų teikiamas apgyvendinimo sąlygas, bet visą turistų veiklą kaime”. [16]

Teisiniai aktai taip pat reglamentuoja kaimo turizmo veiklą. LR įstatyme [2002 metų, 5 skirsnio 14 straipsnio 1 punkte] galime rasti tokį kaimo turizmo apibūdinimą : „kaimo turizmo paslauga – tai kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų, ūkininko sodyboje ar individualiame gyvenamajame name teikiama turizmo paslauga.“ Pasak šio teisinio akto kaimo turizmo paslaugos teikėjai privalo:

1) turėti turistams apgyvendinti pritaikytą sodybą ar atskirus pastatus, kuriuose apgyvendinimui skirtų kambarių (numerių) yra ne daugiau kaip 20;

2) sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas, kurias nustato LR Turizmo departamentas ir Lietuvos kaimo turizmo asociacija;

3) turėti savivaldybės išduotą verslo pažymėjimą (sertifikatą), patvirtinantį, kad yra įvykdyti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai. Kaimo turizmo paslaugos yra teikiamos taip vadinamose kaimo sodybose.

Visgi Europos šalių pavyzdys rodo, kad ne įstatymai turėtų formuoti kaimo turizmo sampratą, kaip yra Lietuvoje, o rinka. Kad ir koks komfortiškas šiuolaikinis viešbutis pasivadintų kaimo turizmo sodyba, į jį nevyks turistai, ieškantys tipiškų kaimo turizmo paslaugų.

Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA) yra nevyriausybinė organizacija, kuri vienija daugelį kaimo turizmu užsiimančių sodybų šeimininkų Lietuvoje. Aso¬cia¬ci¬ja tu¬ri sa¬vo pa¬ten¬tuo¬tą žen¬klą. Tai ža¬lia¬me fo¬ne sto¬vin¬tis bal¬tas gan¬dras – . Šiuo ženklu žymimos kaimo turizmo sodybos, kurios priklauso LKTA. Visos sodybos priklausančios asociacijai skirstomos į 4 kategorijas, įvertinus jų įrengimo ir paslaugų teikimo lygį. Tai yra kaimo turizmo sodybų kvalifikacinės kategorijos. Geriausias įvertinimas yra keturi gandrų ženklai, žemesnis trys, du ir vienas gandras [23;24]. 1 Pav. „Kaimo turizmo sodybų pasiskirstymas pagal paslaugų kokybės lygį“ „Lietuvos

žemės ūkis ir kaimo plėtra“, 2005 m.

Gandrai suteikiami tik sodyboms priklausančioms LKTA, priklausomai nuo jose suteikiamų paslaugų bei siūlomo komforto.

 „Vieno gandro“ ženklas reiškia nakvynę kukliai įrengtoje sodyboje ar netgi ant šieno. Teikiama minimaliai paslaugų.

 „Dviejų gandrų“ ženklas leidžia tikėtis šiek tiek daugiau komforto, nakvynės sodyboje ar vasarnamyje. Tačiau sanitariniai mazgai bei dušo kabinos bus bendros visiems svečiams. Tai dažniausiai sutinkamas kaimo sodybų įvertinimas Lietuvoje.

 „Trijų gandrų“ ženklu pažymėtoje sodyboje galima tikėtis gyvenimo atskirai nuo šeimininkų dviviečiuose ar triviečiuose kambariuose. Poilsiautojams turėtų būti skirta atskira virtuvė su indais, bei pirtis.

 „Keturių gandrų“ ženklu pažymėtų sodybų Lietuvoje yra nedaug. Jos pasižymi išskirtinai gražia ir sutvarkyta aplinka. Svečiai apgyvendinami vienviečiuose ir dviviečiuose kambariuose su visais patogumais. Šios sodybos dažnai siūlo susipažinti su kulinarinio paveldo tradicijomis, užsiima švenčių, seminarų bei konferencijų organizavimu. [7, 53p.]

Be šios kvalifikacinės kategorijos sodybos skirstomos ir į keletą kitu skyrių, pagal tam tikras savybes.

 Sodybos lokacijos vieta ir kaiminystė, tai gali būti sodyba kaime/gyvenvietėje arba sodyba vienkiemyje.

 Sodybos veikimo laikas ir sezoniškumas. Kai kurios sodybos poilsiautojus priima tik šiltuoju metų laiku, o kitos (šiuo metu daugiau nei 30 proc.) turi galimybę svečius priimti ištisus metus.

 Sodybos skiriasi jose esančiais patogumais, bei teikiamomis paslaugomis ir aišku pramogomis, kurias gali pasiūlyti sodybos šeimininkai.

 Sodybos skirstomos ir pagal poilsio rūšį, nuo poilsio žirgų mėgėjams, aktyvaus poilsio, poilsio prie vandens iki sodybų verslo renginiams ar net sodybų žiemos atostogoms. Skirtingos sodybos turi skirtingą inventorių bei padėti , pagal kurią ir yra priskiriamos prie vieno ar kito poilsio tipo.

Nuo šių įvertinimų priklauso ir sodybos kaina, kuri paprastai svyruoja nuo 10 iki 200 lt.[11,8p.]

Kaimo verslų klasifikatoriuje kaimo turizmo verslai skirstomi taip:

 Turistų apgyvendinimas sodybose;

 Turistinių maršrutų aptarnavimas;

 Ekskursijos;

 Stovyklų organizavimas;

 Muziejininkystė;

 Valčių, dviračių ir turistinio inventoriaus
nuoma; [7, 52 p]

Apibendrinant galima teigti, kad turizmą galima vadinti kaimišku, jei jis tenkina šias sąlygas :

 Atostogos mažai gyvenamoje kaimo vietovėje (iki 3000 gyventojų)

 Naudojami tik vietiniai ištekliai :

a) ekonominiai

b) socialiniai

c) kultūriniai

d) gamtiniai

Taigi kaimo turizmas neapsiriboja laikinu apsistojimu kaimo vietovėje, bet apima ir įvairią rekreacinę veiklą joje.

2. Kaimo turizmo plėtros prielaidos

Pastaraisiais metais sėkmingai plėtojamas kaimo turizmas kuria ekonominę ir socialinę naudą kaimo vietovėse, kadangi kaimo turizmo veikla yra ne tik darbo vietų ir pajamų šaltinis kaimo gyventojams, bet ir patraukli veikla jaunimui, be to augantys poilsiautojų srautai kaimo vietovėse palaiko šio verslo gyvybingumą. Sėkminga kaimo turizmo veikla regione, pritraukia investicijas.

Šio verslo plėtrą įtakoja įvairūs veiksniai, tačiau svarbiausi jų yra rekreacinis šalies potencialas, įvairūs socialiniai ir ekonominiai rodikliai, bei jų pokyčiai.

2.1 Lietuvos rekreacinis potencialas

Lietuvos turizmo sektorius turi dideles galimybes augti, nes Lietuvos rekreacinį potencialą sudaro :

 savitas ir turtingas kultūros paveldas, tame tarpe ir UNESCO paveldo objektai;

 tradiciniai amatai;

 pajūrio gamtinis kompleksas;

 vidaus vandens telkiniai (Lietuvoje yra 2850 ežerų, 760 upių);

 nacionaliniai ir regioniniai parkai;

 32 proc. šalies teritorijos užimantys miškai.

Patraukli gamta ir kraštovaizdis, tebėra vienas esminių Lietuvos išteklių. Savita gamta bei kraštovaizdis formuoja prioritetinius teritorinius kaimo turizmo plėtojimo regionus. Rytų Aukštaitijos ežerų – miškų, Dzūkijos miškų, upių ir ežerų, Žemaitijos aukštumų bei Pamario regionus. Svarbu tai, jog dauguma rekreaciniais ištekliais pasižyminčių vietovių turi žemo našumo žemės ir nėra tinkamos žemės ūkiui, todėl tai ypač patrauklu alternatyvių žemės ūkio veiklų plėtrai.

Be visa ko kaimo turizmas yra ir veiksminga gamtos bei kultūros paveldo vertybių, kultūros ir tradicijų išsaugojimo priemonė. Juk būtent turizmas ir suteikia prasmę senųjų dvarų, rūmų atstatymui, vandens ir vėjo malūnų panaudojimui, unikalių kraštovaizdžių apsaugai, bei didina bendruomenės narių domėjimąsi savo tradicijomis bei papročiais.

Lietuvos kultūros paveldas bei jo išsaugojimas ateities kartoms yra ne tik tautos savasties išlikimo garantas bei kraštovaizdžio sudėtinė dalis, bet ir puiki Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonė. Be to naudojantis kultūros paveldu galima kurti traukos centrus, apie kuriuos plėtojasi privataus verslo teikiamos paslaugos, kuriamos darbo vietos ir tokiu būdu skatinama ekonominė bei socialinė plėtra. Lietuvoje yra apie 25000 kultūros paveldo objektų, esančių kultūros paveldo registre, virš 73000 saugomų kultūros paveldo objektų. Iki šių dienų išliko per 800 archeologinių objektų, 70 istorinių miestų ir miestelių, apie 700 dvarų sodybų, identifikuota apie 200 parkų, išlikę 48 etnografiniai kaimai. Medinis dvarų ir etnografinių kaimų paveldas – tai savitas ir ypatingas reiškinys ne tik Lietuvos, bet ir Europos kultūrinėje erdvėje. Tik nedaugelyje Europos šalių vis dar galime rasti šių unikalių etninės kultūros paveldo objektų. Pritaikyti turizmui unikalūs paveldo objektai pritrauktų ne vieną atvykstantį ir vietos turistą ir skatintų regionų plėtrą. Panaši situacija ir su medinėmis dvarų sodybomis, kurias sutvarkius būtų sudarytos sąlygos jas panaudoti turizmo reikmėms. [20, 2p]

Tai nėra vienintelės kliūtys turizmo plėtrai, kadangi didelė dalis kultūros paveldo bei gamtinių teritorijų, įskaitant ir saugomas teritorijas, yra nepritaikytos lankymui. Dauguma paveldo objektų yra blogoje ar net avarinėje būklėje, nepritaikyti turizmui. Iš daugiau nei 7000 saugomų kultūros paveldo objektų, turizmui pritaikyta tik apie 3 proc. [32]

Nemaža kliūtis tolimesnei turizmo plėtrai yra sezoniškumas, kurį sąlygoja Lietuvos geografinė padėtis bei ženklūs temperatūros svyravimai. Šis veiksnys verčia skirti daugiau pastangų, siekiant intensyviau išnaudoti esamus gamtinius ir kultūrinius išteklius, paslaugų potencialą, žmogiškuosius išteklius. Kultūros paveldo objektų restauravimas ir pritaikymas turizmui padidintų objektų lankomumą ir leistų prailginti turizmo sezoną, tuo sumažindamas sezoniškumo įtaka. Kultūros paveldo objektai , pritaikyti turizmui, sukuria turistinės traukos centrus, sudaro sąlygas laisvalaikio praleidimui, bei didina regionų ir visos Lietuvos turistinį patrauklumą. 2 Pav. „Poilsiautojų pasiskirstymas kaimo sodybose 2006 m. sausio–gruodžio mėn.“

Statistikos departamentas prie LRV [28, b]

Sezoniškumo įtaka aiškiai matoma 2 paveiksle. Birželio, liepos ir rugpjūčio lankomumas sudaro 53 % visų metų lankomumo. Taigi vidutinis lankomumas vasaros mėnesį yra 17.6 proc., kai tuo tarpu kitų 9 mėnesių vidutinis lankomumas yra 5.2 %, kas yra beveik 3.5 karto mažiau nei vasaros mėnesiais .

Aplinkos kokybė Lietuvoje nėra bloga, tačiau daugeliu atveju ją būtina gerinti. Lietuvoje net apie 70 proc. paviršinių vandens telkinių yra paveikti antropogeninės veiklos, tik apie 60 proc. gyventoju yra aprūpinami centralizuotai teikiamu
vandeniu. Tai yra rimtos kliūtys plėtojant kaimo turizmą. Kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti Lietuvoje sukurta saugomų teritorijų sistema, apimanti ir Europos ekologinį tinklą Natura 2000, kuri užima apie 15 proc. šalies ploto. Pastaraisiais metais jaučiamas augantis vietos gyventojų ir užsieniečių susidomėjimas saugomomis vertybėmis,tačiau daugumoje Lietuvos saugomų teritorijų silpnai išplėtota pažintinio turizmo ir ekologinio švietimo infrastruktūra ir tai riboja saugomų vertybių prieinamumą visuomenei. [26, 12-13 p]

Deja, nors turime daug tiek gamtinių tiek kultūrinių objektų, kurie galetų būti sėkmingai panaudojami turizmui, jie naudojami ekstensyviai. Daugiau išleidžiantys turistai dažniau rinktųsi Lietuvą, jei jiems būtų pasiūlyta jų poreikius atitinkančių paslaugų, visų pirma tam pritaikant kultūros paveldo objektus ir kitą turizmo infrastruktūrą. Lietuvos kultūros paveldas – santykinai gausus ir tolygiai išsidėstęs visuose šalies regionuose. Pagrindinė valstybės misija – išsaugoti jį ir sudaryti sąlygas visuomenei pažinti kultūros paveldą ir juo naudotis formuojant traukos centrus, apie kuriuos plėtojasi privataus verslo teikiamos paslaugos, kuriamos darbo vietos, tokiu būdu skatinant vietos ekonominę ir socialinę plėtrą.

2.2 Pagrindinės socialinės – ekonominės plėtros prielaidos

Tam, kad turizmo infrastruktūra gerai funkcionuotų ir kurtų naudingus vartotojui produktus, nepakanka vien įsisavinti turizmo išteklius, sukurti įvairius turizmo produktus, tam reikalingas ir žmogiškasis potencialas, bei stipri, stabiliai auganti ekonomika.

Stabiliai auganti bei stiprėjanti ekonomika, bei socialinės sąlygos lemia Lietuvos kaip turistinės valstybės įvaizdžio gerėjimą, bei populiarėjimą. Kaimo turizmą labiausiai įtakoja augančios verslo bei gyventojų pajamos.

Pagrindinės socialinės – ekonominės kaimo turizmo plėtros Lietuvoje prielaidos:

• Stabili makroekonominė situacija bei ekonominis augimas. Didėja bendrojo šalies vidaus produkto (BVP) augimo tempai, mažėja infliacijos lygis;

• Užsienio investicijų apimčių augimas. Ypač svarbus ES struktūrinių fondų įsisavinimo efektyvumas;

• Pragyvenimo lygio augimas Lietuvoje bei perkamosios galios padidėjimas. Ši tendencija turi didelę įtaką vietinio turizmo vystymuisi;

• Augančios Lietuvos užsienio prekybos apimtys. Plečiasi Lietuvos firmų ryšiai su užsienio kompanijomis, o tai sąlygoja verslo apimčių augimą;

• Patogi geografinė padėtis. Lietuvos teritorija yra Europos žemyno viduryje ir tai patogi geografinė padėtis turizmo vystymui. Ypatingai svarbus yra šalies pasiekiamumas įvairiomis transporto priemonėmis;

• Turizmo išteklių gausa. Kurortai bei gamtiniai kompleksai, pajūrio zona, kultūros paveldo objektų bei kitų kultūrinio turizmo objektų (muziejų, teatrų, renginių) gausa sudaro prielaidas įvairių turizmo rūšių vystymui;

• Etninių grupių susidomėjimas Lietuva. Nemaža dalis lietuvių gyvena įvairiose pasaulio šalyse, taip pat egzistuoja ir kitų šalių piliečių istorinis susidomėjimas Lietuva;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2663 žodžiai iš 8833 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.