Kaimo turizmas Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Kaimo turizmas Lietuvoje

Turinys

Įvadas 3

Turizmo samprata 4

Kaimo turizmo sąsajos 5

Kaimo turizmo plėtros nauda 7

Kaimo turizmo kaip sistemos interpretacija 9

Statistinių metodų taikymo kaimo turizmui Lietuvoje sričių nustatymas 13

Kaimo turizmo Lietuvoje prognozavimo aspektų identifikavimas ir įvertinimas

19

Tolydus kaimo turizmo vystymas 19

Kaimo plėtros politika Europos Sąjungoje 20

ES parama plečia kaimo perspektyvas 21

Turizmo augimo prielaidos 22

Išvados 23

Literatūra 24

Priedai 25

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas 25

Įvadas

Turizmas yra daugiamatė bei daugiafunkcinė ekonominė veikla, turinti

stiprų socialinį aspektą. 1991 metais Tarptautinė turizmo organizacija

(WTO) parengė turizmo apibrėžimą, kur turizmas apibrėžiamas, kaip visos

kelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo nuolatinę darbo vietą

ilgiau nei vieną parą ir trumpiau nei 12 mėnesių, ir kai išvykos tikslas

nėra samdoma, apmokama veikla.

Turizmas apima atostogas (darbo atostogas, trumpas savaitgalines

išvykas ar vienos dienos keliones), verslo keliones, draugų ar giminių

lankymą, taip pat išvykas susijusias su mokslais, sportu, sveikata ar

religija. Į turizmo sąvoką įeina žmogaus judėjimas iš vienos šalies į kitą.

Be to, ši sąvoka apima šalies gyventojų rekreacijos bei sportinę veiklą jų

gyvenamoje teritorijoje. Abi šios grupės naudoja tuos pačius gamtinius ar

ekonominius resursus.

Kaimo turizmas – viena naujausių verslo šakų Lietuvoje, bet jau spėjo

įleisti gilias šaknis šalies poilsio organizavimo sferoje, turi sukaupęs

nemažai patirties, įgijęs savitų tradicijų. Dažnas šiokių tokių pajamų

turintis miesto gyventojas atostogų metą ar savaitgalį nori atitrūkti nuo

miesto triukšmo, dulkių, kaimynų bruzdesio ir sprunka į kaimą: arčiau

natūralios gamtos, norėdamas pabūti ramumoje bei atokvėpyje. Tokių

poilsiautojų atsiranda vis daugiau. Ir būtent kaimo turizmas gali jiems tai

suteikti.

Lietuva 2003 m. spalio 15 d. įstojo į pasaulio turizmo organizaciją.

Įstojimas į turizmo organizaciją, kurioje oficialiai užregistruota 142

valstybės, rodo mūsų šalies sustiprėjimą, pažangą šioje verslo šakoje. Dėka

to, yra kuriamos naujos darbo vietos, didinamas užimtumas. Tai galimybė

mūsų šaliai plėstis, realizuoti save. Nors šiuo metu kaimo turizmas

Lietuvoje sparčiai pažengęs į priekį, tačiau asmenys, užsiimantys šiuo

verslu, ateityje planuoja dar daugiau įvairių pramogų, poilsio,

laisvalaikio leidimo paslaugų.

Turizmo samprata

Norint apibūdinti poilsį kaime ir suvokti, kas yra kaimo turizmas,

reikėtų išsiaiškinti sąvoką „turizmas“. Ar galima vienareikšmiškai

atsakyti į klausimą, ką talpina savyje sąvoka „turizmas“? Vieniems turizmas

asocijuojasi su palapine ir dainomis prie laužo, kitiems tai išvyka į

istorines vietas, tretiems kelionė į užsienio šalis.

Šiandien mes turizmą priimame kaip didelį XXI a. fenomeną, kaip vieną

iš šviesiausių reiškinių mūsų laikmety, kuris įsiskverbia į visas mūsų

gyvenimo sferas ir keičia supantį pasaulį. Turizmas tapo vienu iš

svarbiausių ekonomikos faktorių, todėl mes nagrinėjame jį ne paprastai,

kaip išvyką arba poilsį.

Turizmas pasireiškia kelionių įvairumu ir apima asmenis, keliaujančius

ir atvykstančius į vietas, esančias už įprastos aplinkos ribų, poilsio

tikslu. Nepaisant to, kad turizmo vystymosi procese atsirado skirtingi

„turizmo“ supratimo aiškinimai, ypatingą reikšmę turi šie kriterijai, kurie

yra laikomi pagrindiniais:

❖ Vietos pakeitimas;

❖ Buvimas kitoje vietoje;

❖ Darbo užmokestis iš lankomos vietos išteklių. Esmė šio kriterijaus

ta, kad pagrindiniu kelionės tikslu negali būti veiklos, apmokamos

iš išteklių lankomoje vietoje, įvykdamas.

Turizmas kaip paslauga Lietuvoje yra palyginti naujas verslas. Iki

šiol labiausiai vystomas išvažiuojamasis turizmas, susijęs su keliavimu į

kitas šalis.

Tačiau ne mažiau efektyvus rekreaciniu požiūriu yra vietinis turizmas

– poilsis gimtoje šalyje, aplankant istorinius, architektūrinius,

kultūrinius bei gamtinius paminklus, susipažįstant su atskirų regionų

etnokultūra ir gyvensena, kas dažniausiai yra būdinga ne miesto, bet kaimo

teritorijoms.

Poilsis kaime šios veiklos organizatorių požiūriu gali būti vertinamas

kaip pajamų šaltinis. Iš poilsio paslaugų organizavimo veiklos kaime

gaunamos pajamos. Šias pajamas galima gauti ne tik teikiant apgyvendinimo

ir maitinimo paslaugas, bet ir išnaudojant objektus, kurių pritaikymas

turizmo tikslams nereikalauja papildomų investicijų: pvz., ekskursijų pas

bitininkus organizavimas, dvarų aplankymas ir t.t. Vienas pagrindinių

papildomas pajamas teikiančių šaltinių yra namų ūkio produkcijos turistams

pardavimas: maisto produktų, antikvarinių sendaikčių, rankdarbių, suvenyrų.

Kaimo turizmo sąsajos

Poilsis kaime – verslas. Tai veikla, teikianti specifines
paslaugas

atvykstantiems poilsiauti į kaimą. Į kaimo aplinką patekęs turistas gali

dalyvauti ir kaimo bendruomenės organizuojamuose renginiuose. Skiriamos

šios šių renginių grupės:

• Informaciniai – publicistiniai ( seminarai, kursai, diskusijos);

• Kultūriniai ( vakaronės, liaudies šokių vakarai, etnografinės šventės,

koncertai);

• Sportiniai ( varžybos, turnyrai, sąskrydžiai);

• Pramoginiai ( diskotekos, festivaliai).

Taigi, norint sudominti bei palaikyti poilsiautojo nuotaiką,

reikalingas kaimo turizmo paslaugas teikiančių subjektų pasiruošimas,

suteikiantis galimybę pasiūlyti vienokias ar kitokias pramogas.

Kaimo turizmo paslaugų pasirinkimą lemia turistų noras:

❖ Pažinti gamtą, kultūrą, tradicijas;

❖ Patirti nuotykių, aštrių ir emocingų išgyvenimų;

❖ Naudotis naujomis ir įvairiomis rekreacinėmis erdvėmis;

❖ Pakeisti įprastą gyvenimo aplinką kita;

❖ Pailsėti nuo įtemptų darbų ir kt.

Pagal šiuos ir kitus turistų norus arba keliavimo motyvus formuojasi

atskiros turizmo rūšys:

Kultūrinis pažintinis turizmas – kai keliaujama pažinimo tikslu,

norint susipažinti su kultūrinėmis, istorinėmis savo ar kitos šalies

vertybėmis. Daugelis kiekvienos tautos kultūrinių, etninių, etnografinių,

istorinių, architektūrinių bei gamtinių paminklų ir įžymybių yra ne

miestuose, bet kaimo vietovėse, todėl poilsis kaime arba kaimo turizmas

pirmiausiai siejasi su šia turizmo rūšimi.

Sanatorinis turizmas – kai keliaujama norint sustiprinti sveikatą ir

pasigydyti. Tam pirmiausia tinka Lietuvos kurortai. Sanatorinio turizmo

pagrindas yra ne pasyvus poilsis, bet kokia nors aktyvi fizinė veikla:

vaikščiojimas, maudymasis ir plaukiojimas, mankšta ir pan. Kurortai

pasirenkami pagal juose dominuojančias veiklos rūšis ( vandens ar jūrų

veikla, kalnų slidinėjimas, gydymasis ir pan. ), klimatą, atstumą. Dalis

Lietuvos sanatorijų ir reabilitacinio gydymo įstaigų taip pat yra ne

miestuose, pvz., Abromiškėse ( Trakų raj. ), Viršužigyje ( Kauno raj. ) ir

kt.

Verslinis turizmas – tai verslo kelionės. Vakarų Europos šalyse ši

turizmo rūšis dėl didelės rinkos vadinama turizmo „duona ir druska“.

Verslininkai, nepriklausomai nuo sezono, yra pasiruošę mokėti pinigus už

brangias aukštos kokybės paslaugas. Reikia pastebėti, kad Lietuvos

Respublikos turizmo įstatymo nuostatomis, keliavimas verslo tikslais nėra

priskiriamas turizmui.

Profesinis turizmas – tai kelionės profesiniais interesais. Verslo ir

profesinis turizmas dažnai sujungiami į vieną rūšį, nors verslininkų ir

kitų grupių atstovų brangių paslaugų pirkimo galimybės ir bendra perkamoji

galia skiriasi. Ši turizmo forma taip pat yra už Lietuvos Respublikos

turizmo įstatymo ribų.

Etninis turizmas – tai giminių, gimtojo krašto lankymas, susipažinimas

su tėvų žeme. Kai kuriuose šaltiniuose tai vadinama nostalginiu turizmu.

Dažniausiai keliautojai apsistoja pas gimines, todėl specialių

apgyvendinimo paslaugų jiems nereikia. Lietuvoje – tai gan populiari vidaus

ir atvykstamojo turizmo rūšis. Atvykstamasis nostalginis turizmas labai

svarbus Lietuvos Vakarų regionui, kur gimtųjų vietų aplankyti atvyksta

buvusios Rytų Prūsijos gentainiai, taip pat Rytų lietuviai, kur poilsiauti

į Aukštaitijos kaimus ir miestelius važiuodavo kelios Sankt – Peterburgo

kartos.

Sportinis turizmas – tai kelionės susijusios su dalyvavimu sporto

varžybose. Šiuo tikslu keliauja sporto komandos, „sirgalių“ klubai,

pavieniai asmenys. Sportinio turizmo paslaugos – pradedant nuo informacijos

ir baigiant sporto renginių dalyvių ir žiūrovų aptarnavimu. Sporto turizmo

industrija yra viena iš plačiausių sistemų, apimančių ne tik sporto prekių

gamybą, keliautojų aptarnavimą, bet ir sporto simbolikos gamybą ir

platinimą, transliacijų organizavimą ir kitas tik šiai sričiai būdingas

veiklas.

Religinis turizmas – tai šventų vietų lankymas, jų tvarkymas,

kelionės, susijusios su įvairiomis religinėmis procedūromis, misijomis,

dalyvavimu atlaiduose ir pan. Religinis turizmas, kaip ir kitos turizmo

formos, apima keliautojų ir maldininkų aptarnavimą ir paslaugų bei

informacijos teikimą. Lietuvoje yra daug įvairių vietų, susijusių su

religine kultūra bei paveldu. Nemaža jų dalis yra kaimo vietovėse. Tai buvę

vienuolynai, šventieji šaltiniai, šventos vietos, kurios žinomos ir

lankomos ne tik vietos maldininkų ir turistų, bet žinomos tarp keliautojų

iš užsienio. Čia galima paminėti Pažaislio vienuolyną ( Kauno r. ), Kryžių

kalną ( Šiaulių r. ) ir kitas žymias vietas. Lietuvoje ši veiklos sritis

bene mažiausiai išvystyta. Atgyjant religijos įtakai žmogaus gyvenime, auga

turistinės informacijos apie religines vietas, renginius poreikius. Tai

irgi viena iš turizmo plėtojimo krypčių.

Nuotykinis turizmas – kai keliaujama, norint patirti nuotykių, fizines

iškrovas, pajusti įtampą, išbandyti save. Šiai turizmo rūšiai priklauso

kelionės į kalnus, į olas,
srauniomis upėmis ir pan. Tai pati būdingiausia

kaimo turizmo rūšis, nes daugelis nuotykių patiriama keliaujant

ekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis. Vienas iš pagrindinių reikalavimų –

turistų fizinis pasiruošimas. Kai kuriais atvejais kelionei vadovauja

specialiai paruoštas patyręs instruktorius. Nuotykių turizmas nėra susijęs

su profesionaliu sportu.

Poilsio turizmas – tai poilsinės kelionės, kurių metu vengiama

sudėtingos ar intensyvios veiklos, siekiama pailsėti, atsipalaiduoti,

sumažinti įtampą, pakeisti aplinką.

Lietuvos turizmo firmų veikloje dominuoja išvykstamosios poilsinės

kelionės. Tačiau poilsio turizmas yra ne tik grupinės, bet ir individualios

kelionės. Dabartinė kaimo turizmo samprata kaip tik apima individualias ir

šeimynines poilsio keliones į kaimo sodybas, kurių tikslas – fizinių ir

dvasinių jėgų atgavimas. Tokiu būdu galima pateikti dar vieną kaimo turizmo

apibūdinimą – tai kelionė į kaimo vietovę, norint pailsėti gamtoje,

maitintis natūraliu, šviežiu maistu bei užsiimti tai aplinkai būdinga

veikla. Nuo kitų turizmo veiklų jis skiriasi tuo, kad stengiamasi išvengti

daugelio miesto gyvenimo nepatogumų – žmonių minios, triukšmo, užteršto

oro, skubos, konservuoto ir apdoroto maisto, hipodinamijos (per mažo

judėjimo). Pagrindinis šio turizmo bruožas, kad miesto aplinka su jai

būdingu gyvenimo būdu pakeičiama į kitokią – kaimo aplinką.

Kaimo turizmo plėtros nauda

Svarbiausias viso turizmo, nesvarbu ar tarptautinio, ar vietinio,

plėtros tikslas yra teritorijos ekonominės ir socialinės plėtros

potencialas. Daug, jei ne daugiausiai, šalių visame pasaulyje daugiau ar

mažiau pripažino turizmą, turizmo svarba globalinei ekonomikai dažniausiai

išreiškiama jo įnašu į BVP ir darbinį užimtumą. Turizmas yra viena

didžiausių industrijų, sudaranti 10,1 % pasaulio BVP ir 10,6 % pasaulio

darbinio užimtumo.

Kaimo turizmas, žinoma, apima labai mažą pasaulinės turizmo rinkos

dalį, bet jis yra labai reikšmingas kaimo ekonomikai.

Ekonominė nauda.

Kaimo turizmas yra svarbus papildomas arba naujas pajamų šaltinis

kaimo bendruomenėse. Dėl šio fakto:

❖ Sukuriamos naujos darbo vietos su turizmu susijusiame versle

(apgyvendinimas, maitinimas, prekyba, transportas ir pramogos).

❖ Išsaugomos įsidarbinimo galimybės paslaugų sektoriuje (transporto,

svetingumo, sveikatos apsaugos paslaugos, tradiciniai verslai ir

amatai).

❖ Diversifikuojama vietinė ekonomika, sudaromas platesnis ir

stabilesnis ekonomikos pagrindas vietinei bendruomenei.

Diversifikacija – gaminamų prekių ir paslaugų asortimento išplėtimas,

įvairinimas.

❖ Iškyla galimybės daugiafunkciškumui, taip saugomasi nuo laikinos

depresijos ir apsaugomas tam tikras pajamų lygis.

❖ Palaikomas egzistuojantis verslas ir paslaugos.

❖ Į vietovę galima pritraukti naują verslą, toliau diversifikuojant ir

stiprinant vietinę ekonomiką, nes mažėja poreikis valstybiniam

ūkininkavimo subsidijavimui.

Socialinė nauda.

Kaimo turizmo plėtra teikia įvairią socialinę naudą, t.y.:

❖ Vietinių paslaugų, tokių kaip viešasis transportas, sveikatos

priežiūra, palaikymas ir rėmimas.

❖ Naujos galimybės ir atrakcijos, kultūrinės ir pramogų galimybės ar

sporto centrai.

❖ Padidėjęs socialinis kontaktas labiau izoliuotose bendruomenėse ir

galimybės kultūriniams mainams.

❖ Vietinių papročių, amatų ir kultūrinio identiteto atgijimas.

❖ Moters vaidmens plėtra tradicinėse ir izoliuotose kaimo

bendruomenėse.

Poilsiui kaime reikalingi natūralūs kaimo sodyboje sukurti poilsio

ištekliai, užtikrinantys aukštą paslaugų kokybę bei išlaikantys aplinkos

savitumą ir patrauklumą. Natūraliems kaimo turizmo ištekliams priskirtini

ekologiškai švarūs maisto produktai, vanduo (tiek tiesioginiam vartojimui,

tiek atrakcijoms – žvejybai, maudymuisi, plaukiojimui vandens dviračiais ir

kt.), oras, gamtinė aplinka. Sodyboje sukurti ištekliai – apgyvendinimo ir

poilsio įranga, namų apyvokos daiktai, pramogų inventorius, ūkyje auginami

gyvuliai, išauginti ir pagaminti maisto produktai. Pramoniniai ištekliai –

apgyvendinimui, poilsiui ir atrakcijoms reikalinga įranga, inventorius,

buities reikmenys.

Kaimo turizmo kaip sistemos interpretacija

Pastaruoju metu žodis “verslas” tiek kasdieniame gyvenime, tiek

vadybinėje literatūroje tapo itin populiarus. Dažniausiai verslo sąvoka

siejama su pelno gavimu. 2000 metais KTU išleistame “Aiškinamajame įmonės

vadybos terminų žodyne” rašoma, kad verslas – tai “veikla susieta su prekių

gamyba, prekyba bei paslaugų teikimu, siekiant gauti pelno. Beje, panašūs

apibūdinimai dominuoja ir vadybinėje literatūroje. Taip pat įvairiuose

informacijos šaltiniuose teigiama, kad norėdamas gauti pelną, verslininkas

turi gaminti ir pateikti tai, ko rinkoje ieško pirkėjai. Kaimo turizmo

paslaugų teikime pirmiausia
dėmesys tenka ne sau, bet klientui – paslaugos

gavėjui. Jei klientas bus patenkintas paslauga – jis už ją mokės pinigus.

H. J. Warnecke verslą sutapatina su dviračiu: norint, kad jo ratai

suktųsi – reikia minti pedalus. Šalia autorius pateikia ir kitą požiūrį į

verslą – kaip į gyvą organizmą arba nepaliaujamai veikiančią sistemą, kur

svarbiausias dėmesys skiriamas nuolat besikeičiančių vartotojų poreikių

patenkinimui. Tai būdinga turizmo verslui: jo sėkmė priklauso nuo

iniciatorių ir organizatorių sugebėjimo patenkinti nuolat besikeičiančius

žmonių rekreacinius poreikius. Tai ypač aktualu kaimo turizmui: kad poilsis

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2133 žodžiai iš 7082 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.