Kaimo turizmas
5 (100%) 1 vote

Kaimo turizmas

1121314151

Turinys

Turinys………………………………………………………………………………………………………………………………..2

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………………….3

Kaimo turizmo teisiniai pagrindai…………………………………………………………………………………………..4

Kaimo turizmo verslas…………………………………………………………………………………………………………..4

Turizmo sodybų kategorijos…………………………………………………………………………………………………..6

Poilsio kaime paslaugų struktūra…………………………………………………………………………………………….6

Paslaugų ir prekių susietumas kaimo turizme…………………………………………………………………………..7

Kaimo turizmo organizavimas……………………………………………………………………………………………….7

Kaimo turizmo – verslas………………………………………………………………………………………………………10

Kaimo turizmo verslo struktūra…………………………………………………………………………………………….10

Kaimo turizmo plėtros nauda……………………………………………………………………………………………….11

Lietuvos sodybų, skirtų poilsiui kaime, privalumai…………………………………………………………………13

Kaimo turizmo perspektyvos………………………………………………………………………………………………..14

Pagrindinės kaimo turizmo paslaugų paklausos intensyvinimo kryptys……………………………………..14

Rizika kaimo turizme ir jos valdymas……………………………………………………………………………………14

Išvados………………………………………………………………………………………………………………………………20

Naudota literatūra……………………………………………………………………………………………………………….21

Įvadas

Lietuva 2003 m. spalio 15 d. įstojo į pasaulio turizmo organizaciją. . Turizmo organizacijos pagrindinis ofisas yra Ispanijos Karalystėje – Madrido mieste. Įstojimas į turizmo organizaciją, rodo mūsų šalies pakilimą. Suteikiamos naujos darbo vietos, užimtumas. Tai galimybė mūsų šaliai plėstis, realizuoti save.

Turizmo apimtis įtakoja įvairūs politiniai, ekonominiai, gamtiniai faktoriai. Šio darbo tikslas sužinoti kokie yra kaimo turizmo teisiniai pagrindai, kokios yra sodybų kategorijos, kaip reikėtų organizuoti kaimo turizmą, kokia yra kaimo turizmo plėtros nauda ir perspektyvos.

Kaimo turizmo teisiniai pagrindai

Kaimo turizmo paslaugų verslą reguliuoja visa eilė tarpusavyje susijusių įstatymų: Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau-CK), Turizmo, Žemės, Ūkininko ūkio, Aplinkos apsaugos ir kiti įstatymai, kurie dažnai yra keičiami ir papildomi.

Turizmo įstatymas (priimtas1998 metų kovo 19 dieną ) reglamentuoja vieną sparčiausiai besivystančių turizmo paslaugų rūšių – kaimo turizmą. 2003 metų balandžio 1 dieną buvo priimtas įstatymo pakeitimas, kuris palengvino kaimo turizmo verslo plėtojimą. Norintys teikti kaimo turizmo paslaugas galės turėti iki 20 kambarių, anksčiau galėjo turėti iki 6 kambarių. Nauja ir tai, kad kaimo turizmo paslaugas bus galima teikti ir miestelyje (mieste), kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų. Anksčiau tokios sąlygos iš viso nebuvo. Naujame įstatyme išliko reikalavimas turėti kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimą. Toks pažymėjimas išduodamas savivaldybės, kurios teritorijoje yra kaimo turizmo sodyba, institucijos. Nuo šiol kaimo turizmo paslaugas teikiantys asmenys turės kreipti didelį dėmesį higienos normai “Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai”. Nustatytos būtinos sąlygos, privalomos visiems kaimo turizmo paslaugų teikėjams, kad teikiama paslauga sanitariniu požiūriu būtų saugi (kambario įrengimas, reikalavimai virtuvei, kt. paslaugoms, pvz., pirčiai, baseinui, kt.).

Pačiuose kaimo turizmo reikalavimuose detaliau nustatoma, koks turi būti kambario interjeras, baldai, apšvietimas, higieninė įrangą, konkrečiai įvardyta, kaip turi būti įrengta virtuvė. Pagal Turizmo įstatymą, vietoj Turizmo paslaugų registro veiks Nacionalinė turizmo informacijos sistema. Kiekviena savivaldybė, išduodama pažymėjimą, vadovausis Savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka. Valstybinis turizmo departamentas ketina parengti pažymėjimų išdavimo rekomendacijas savivaldybėms, kad tos tvarkos nebūtų skirtingos. Didesnis dėmesys kreipiamas turistų saugai. Kaimo turizmo paslaugų teikėjas, kai jis teikia pavojingas vartotojo požiūriu paslaugas (pvz., jodinėjimas, nardymas, medžioklė, kt.) turėtų vesti specialų žurnalą, kad paslaugos vartotojas yra susipažinęs su saugos reikalavimais. Turizmo
įstatymas palengvino statybų reguliavimo sąlygas norintiems imtis kaimo turizmo verslo. Dabar nereikia keisti žemės naudojimo paskirties bei rengti detalųjį planą. Pastatams statyti ar renovuoti kaime, privačioje teritorijoje, pakanka turėti patvirtintą statybos projektą.

Kaimo turizmo verslas

Kaimo turizmas yra verslas, kuriame kaip didžiausią privalumą, galima įvardinti unikalią gamtą, lankytinas – įžymias vietas, netoli sodybos esantį vandens telkinį. Tačiau vien puikios strateginės vietos verslui plėtoti neužtenka. Kiekviena sodyba norėdama pritraukti kuo daugiau klientų, privalo tobulinti paslaugų sritį, pasižymėdama kuo specifiškesnėmis paslaugomis. Kaimo turizmo, kaip ir kiekvieno verslo siekis yra gauti pelną:

pelnas = pajamos – verslo išlaidos

Pelnas yra verslo veiklos pasekmė – rezultatas. Norint jį gauti, reikia pajamų, o jos iš kaimo turizmo verslo gaunamos tik tada, kai sodyboje ilsisi poilsiautojai.

Pagrindinis šiuo verslu užsiimančio verslininko tikslas – sėkmingas poilsio paslaugų kūrimas ir pardavimas, nuolatinis rūpinimasis teikiamų paslaugų kokybe ir jos gerinimu. Visa tai apima svarbiausias verslo vadybos sritis –

• Planavimą;

• Organizavimą;

• Apskaitą ir kontrolę

Poilsiautojas, pirkdamas kaimo turizmo paslaugas, turi gauti didžiulį pasitenkinimą. Skirtingai nuo kitų paslaugų sferos prekių, teigiamoms atvykusio į kaimą poilsiautojo emocijoms kurti yra pateikiama ne viena kokia nors paslauga, kaip pvz., nakvynė, maitinimas ar kt., bet visa eilė tarpusavyje susijusių paslaugų.

T. Y. poilsiui kaime yra siūlomas visas paslaugų paketas. Paslaugų paketas – tai grupė paslaugų, visą paslaugą formuojančių kaip prekę, kuri praturtina pagrindinę paslaugą, visuma. Paslaugos paketą dažniausiai apibūdina dvi pagrindinės kategorijos:

• pagrindinė (bazinė) paslauga;

• papildomos (periferinės) paslaugos.

Paslaugų rinkinyje viena paprastai yra aiškiai dominuojanti, ji vadinama pagrindine arba bazine paslauga. Pagrindinė paslauga leidžia išeiti į rinką. Kad vartotojas galėtų pasinaudoti pagrindine paslauga, dažnai yra būtinos ir papildomosios.

Galima pavaizduoti tokią poilsio kaime paslaugų sistemą( paveikslėlis nr.1):

Paslaugų sistema (paveikėlis. nr.1)

Jeigu poilsio kaime pagrindinė paslauga yra nakvynė, tai maitinimas yra lengvinamoji paslauga, o norint šią paslaugą išskirti iš konkurentų, pasitelkiamas kuo įvairesnis pramogų organizavimas, t.y. remiamoji paslauga. Kaimo turizmo paslaugų sistemą galima nagrinėti ir kaip vykdomųjų bei dispozicinių paslaugų visumą. (paveikslėlis nr.2)

Kaimo turizmo paslaugų rūšys (paveikslėlis nr.2)

Turizmo sodybų kategorijos

Visos Asociacijos narių sodybos skirstomos į 4 kategorijas suteikiant joms vieno, dviejų, trijų ir keturių gandrų ženklus. Šios komforto kategorijos nustatomos pagal Asociacijos tarybos patvirtintus klasifikavimo nuostatus

1 gandras. Nakvynė ant šieno svirne arba kukliai įrengtoje sodyboje. Svečiai gyvena savarankiškai, teikiama nedaug paslaugų.

2 gandrai. Svečiai gyvena sodyboje, vasarnamyje. Sanitariniai mazgai, dušo kabinos bendri visiems poilsiautojams. Svečių būstas tvarkomas, galima tartis dėl maitinimo.

3 gandrai. Svečiai gyvena sodyboje atskirai nuo šeimininkų. Kambariai dviviečiai ir triviečiai. Sanitariniai mazgai, dušo kabinos ne kiekviename kambaryje. Poilsiautojams skirta virtuvė, indai. Yra pirtis.

4 gandrai. Jaukiai sutvarkyta sodybos aplinka. Vienviečiai ir dviviečiai kambariai su visais patogumais, aptarnavimo paslaugos, gausi atrakcijų pasiūla, kulinarinio paveldo tradicijos, švenčių, seminarų, konferencijų organizavimas.

Sodybų tipai

• Kaimo sodyba

• Moderni sodyba

• Motelis/Viešbutis

• Poilsio nameliai

• Vienkiemis

• Sodyba su etnografiniais elementais

• Sodybos gyvenvietėse

• Poilsis palapinėse

• Vasarnamis

Sodybą taipogi galima skirstyti ir pagal poilsio rūšis („Dalykinis susitikimas“, „Noriu į pirtį“, „Pažintis su Lietuva“, „Turistinis žygis“ ir t.t.

Poilsio kaime paslaugų struktūra

Visų poilsio kaime paslaugų organizavimas sudaro sudėtingą sistemą, kuri išeina iš vienos organizacijos, juo labiau kaimo sodybos, ribų. Kaimo turizmo organizavimas šalies mastu yra dalis paslaugų ūkio, kurio plėtojimu užsiima įvairios šalies ūkio struktūros. Jų veiklos tarpusavio suderinimas yra vienas iš svarbiausių organizacinių uždavinių.

Šios veiklos organizavimui didelę įtaką daro įvairūs veiksniai, kuriuos galima sugrupuoti į:

• skatinamuosius;

• paremiančiuosius;

• stabdančiuosius;

• keliančius pavojų.

Išskiriamos šios turizmo paslaugų charakteristikos:

• neapčiuopiamumas;

• neatsiejamumas;

• nepastovumas.

Paslaugų ir prekių susietumas kaimo turizme

Poilsio paslauga yra neapčiuopiama fizine prasme, neišmatuojama konkrečiais mato vienetais, t.y. ji neturi daiktinės formos. Ši paslauga kaip prekė yra gaminama ir vartojama tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Svarbu tai, kad poilsio paslaugą pirkdamas klientas per turizmo tarpininkus paprastai už ją sumoka anksčiau, nei ji bus pagaminta ar ja pasinaudota. Tik tiesiogiai pas ūkininką perkant poilsio
paslaugą pardavimo procesas sutampa su gamybos ir vartojimo procesais. Toks vienalaikiškumas, gaminant ir vartojant, lemia didelę vartotojo priklausomybę nuo gamintojo. Todėl be paslaugoms sukurtų reikalingų techninių priemonių (kambario, lovos, dušo ir t.t.), poilsio kaime paslaugų kūrimo ir pardavimo procese ypatingą reikšmę įgauna svečius priimančių žmonių patyrimas, paslaugumas, nuoširdumas, dėmesys, kas tiesiogiai įtakoja poilsiautojų nuotaiką ir jų teigiamas emocijas. Kai vyksta visi verslo procesai vienu metu, labai svarbu nuoseklumas ir suderinamumas. Poilsiautojas turi žinoti, kad atvykęs į sodybą kaime bus tinkamai aptarnautas bet kuriuo metu.

Dar vienas poilsio kaime paslaugų ypatumas – nepastovi jų kokybė, t.y. poilsio paslaugų kokybė priklauso ne tik nuo paslaugos teikėjo techninio, profesinio ir psichologinio pasiruošimo, bet ir nuo paslaugos teikimo sąlygų, paslaugos vartotojo fizinės, emocinės ir psichologinės būsenos. Paslaugų kokybę gali įtakoti ir tokie nekontroliuojami veiksniai kaip oro sąlygos ir pan. Tai, kad poilsio paslaugos gaminamos ir vartojamos vienu metu, neleidžia kontroliuoti jų kokybės. Jos kokybės nepastovumas yra viena svarbiausių konfliktų priežasčių tarp paslaugos teikėjų ir poilsiautojų. Būsimos paslaugos kokybę numanyti padeda išankstinė informacija apie kaimo turizmo sodybos geografinę padėtį, gamtinę ir kultūrinę aplinką, sodyboje esančią įrangą ir bendravimas su sodybos šeimininkais.

Kaimo turizmo organizavimas

Kaimo turizmo sąvoka ir samprata nėra galutinai nusistovėjusi. Tą parodo kiek skirtingas kaimo turizmo traktavimas kitose šalyse. Lenkijos kaimo turizmo specialistai siūlo tokį apibrėžimą: „ Agroturistyka “ ( kaimo turizmas ) – tai platus pasirinkimas paslaugų bei įrengimų, būdingų kaimui ir ūkiui, skirtų turistų poilsio ir laisvalaikio reikmių patenkinimui. Visa tai atlieka kaimo žmonės. Danijoje kaimo turizmas apibūdinamas kaip „ atvykstančių į kaimą poilsiautojų aptarnavimo paslaugos, teikiančios ūkininkams papildomų pajamų “.Kanadoje kaimo turizmas apibūdinamas, kaip procesas, kuriuo siekiama pritraukti lankytojus į kaimo vietoves ir padėti jiems išleisti pinigus tose vietose.

Plačiąja prasme kaimo turizmas apima veiklos sritis – paslaugas, teikiamas už urbanizuotų teritorijų ribų:

• Kaime esančios atrakcijos;

• Iškylos, kurių metu lankomasi kaimo vietovėse, stebint gamtą, betarpiškai susipažįstant su kaimo buitimi ir tradiciniu gyvenimo būdu kaime, domintis žemės ūkio darbais, aplankant istorines ir kitas įžymias vietoves, miestelius;

• Poilsis nacionaliniuose parkuose ir kurortinėse vietovėse, kaimo sodybose ir kituose apgyvendinimo paslaugas teikiančiuose dariniuose;

• Dalyvavimas kaimo vietovėse vykstančiuose renginiuose, šventėse.

Jei kitose turizmo formose yra specializuojamasi atskirose verslo rūšyse, pvz., apgyvendinimo, maitinimo, pramogų paslaugos, tai kaimo turizme visos turizmo verslo rūšys sukoncentruotos vienoje.

Miesto – kurorto turizmo ir kaimo turizmo bruožai

Miesto – kurorto turizmas Kaimo turizmas

Mažai atviros erdvės Daug atviros erdvės

Daugiau kaip 3000 gyventojų Mažiau kaip 3000 gyventojų

Tankiai apgyvendinta Retai apgyvendinta

Užstatyta aplinka Gamtinė aplinka

Daug veiklos patalpose Daug veiklos lauke

Išvystyta infrastruktūra Silpna infrastruktūra

Daug pasilinksminimo vietų Įvairios individualios veiklos galimybės

Didelės įstaigos Mažos įstaigos

Šalies ir tarptautinės firmos Vietinis privatus verslas

Turizmo interesai – pagrindai Turizmo interesai papildo kitus pagrindinius interesus

Darbuotojai gali gyventi toli nuo darbo vietos Darbuotojai gali gyventi arti darbo vietos

Retai veikia sezoniškumo veiksniai Dažnai veikia sezoniškumo veiksniai

Daug turistų Mažai turistų

Anonimiški santykiai su turistais Asmeniški santykiai su turistais

Profesionali vadyba Mėgėjiška vadyba

Kaimo turizmas yra platesnė sąvoka nei poilsis kaime. Kaimas suprantamas kaip žemės ūkio verslais besiverčianti žmonių gyvenvietė, arba gamybinių, socialinių, buitinių santykių ir teritorijos apgyvendinimo tipas, laikomas miesto priešingybe. Poilsis kaimo sodybose neatsiejamas nuo gamtinės aplinkos, vietovės kraštovaizdžio, kaimo kultūrinio paveldo ir etninio savitumo. Pabūti kaimo aplinkoje skatina įvairūs turistų norai:

• Pažinti gamtą, kultūrą, tradicijas;

• Patirti nuotykius, aštrius ir emocingus išgyvenimus;

• Naudotis naujomis ir įvairiomis rekreacinėmis erdvėmis;

• Pakeisti įprastą gyvenimo aplinką kita;

• Pailsėti nuo įtemptų darbų ir kt.

Pagal šiuos ir kitus turistų norus arba keliavimo motyvus formuojasi atskiros turizmo rūšys:

Kultūrinis pažintinis turizmas. Kai keliaujama pažinimo tikslu, norint susipažinti su kultūrinėmis, istorinėmis savo ar kitos šalies vertybėmis. Daugelis kiekvienos tautos kultūrinių, etninių, etnografinių, istorinių, architektūrinių bei gamtinių paminklų ir įžymybių yra ne miestuose, bet kaimo vietovėse, todėl poilsis kaime arba kaimo turizmas pirmiausiai siejasi su šia turizmo rūšimi.

Sanatorinis turizmas. Kai keliaujama norint sustiprinti sveikatą ir pasigydyti. Tam pirmiausia tinka Lietuvos kurortai. Sanatorinio turizmo pagrindas yra ne pasyvus poilsis,
nors aktyvi fizinė veikla: vaikščiojimas, maudymasis ir plaukiojimas, mankšta ir pan. Kurortai pasirenkami pagal juose dominuojančias veiklos rūšis ( vandens ar jūrų veikla, kalnų slidinėjimas, gydymasis ir pan. ), klimatą, atstumą. Dalis Lietuvos sanatorijų ir reabilitacinio gydymo įstaigų taip pat yra ne miestuose, pvz., Abromiškėse ( Trakų raj. ), Viršužigyje ( Kauno raj. ) ir kt.

Verslinis turizmas. Tai verslo kelionės. Vakarų Europos šalyse ši turizmo rūšis dėl didelės rinkos vadinama turizmo „ duona ir druska “. Verslininkai, nepriklausomai nuo sezono, yra pasiruošę mokėti pinigus už brangias aukštos kokybės paslaugas. Reikia pastebėti, kad sutinkama su Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo nuostatomis, keliavimas verslo tikslais nėra priskiriamas turizmui.

Profesinis turizmas. Tai kelionės profesiniais interesais. Verslo ir profesinis turizmas dažnai sujungiami į vieną rūšį, nors verslininkų ir kitų grupių atstovų brangių paslaugų pirkimo galimybės ir bendra perkamoji galia skiriasi. Ši turizmo forma taip pat yra už Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo ribų.

Etninis turizmas. Tai giminių, gimtojo krašto lankymas, susipažinimas su tėvų žeme. Kai kuriuose šaltiniuose tai vadinama nostalginiu turizmu. Dažniausiai keliautojai apsistoja pas gimines, todėl specialių apgyvendinimo paslaugų jiems nereikia. Lietuvoje – tai gan populiari vidaus ir atvykstamojo turizmo rūšis. Atvykstamasis nostalginis turizmas labai svarbus Lietuvos Vakarų regionui, kur gimtųjų vietų aplankyti atvyksta buvusios Rytų Prūsijos gentainiai, taip pat Rytų lietuviai, kur poilsiauti į Aukštaitijos kaimus ir miestelius važiuodavo kelios Sankt – Peterburgo kartos.

Sportinis turizmas. Tai kelionės susijusios su dalyvavimu sporto varžybose. Šiuo tikslu keliauja sporto komandos, „ sirgalių “klubai, pavieniai asmenys. Sportinio turizmo paslaugos – pradedant nuo informacijos ir baigiant sporto renginių dalyvių ir žiūrovų aptarnavimu. Sporto turizmo industrija yra viena iš plačiausių sistemų, apimančių ne tik sporto prekių gamybą, keliautojų aptarnavimą, bet ir sporto simbolikos gamybą ir platinimą, transliacijų organizavimą ir kitas tik šiai sričiai būdingas veiklas.

Religinis turizmas. Tai šventų vietų lankymas, jų tvarkymas, kelionės, susijusios su įvairiomis religinėmis procedūromis, misijomis, dalyvavimu atlaiduose ir pan. Religinis turizmas, kaip ir kitos turizmo formos, apima keliautojų ir maldininkų aptarnavimą ir paslaugų bei informacijos teikimą. Lietuvoje daug įvairių vietų, susijusių su religine kultūra ir paveldu. Nemaža jų dalis yra kaimo vietovėse. Tai buvę vienuolynai, šventieji šaltiniai, šventos vietos, kurios žinomos ir lankomos ne tik vietos maldininkų ir turistų, bet žinomos tarp keliautojų iš užsienio. Čia galima paminėti Pažaislio vienuolyną ( Kauno r. ), Kryžių kalną ( Šiaulių r. ) ir kitas žymias vietas. Lietuvoje ši veiklos sritis bene mažiausiai išvystyta. Atgyjant religijos įtakai žmogaus gyvenime, auga turistinės informacijos apie religines vietas, renginius poreikius. Tai irgi viena iš turizmo plėtojimo krypčių.

Nuotykinis turizmas. Kai keliaujama, norint patirti nuotykių, fizines iškrovas, pajusti įtampą, išbandyti save. Šiai turizmo rūšiai priklauso kelionės į kalnus, į olas, srauniomis upėmis ir pan. Tai pati būdingiausia kaimo turizmo rūšis, nes daugelis nuotykių patiriama keliaujant ekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis. Vienas iš pagrindinių reikalavimų – turistų fizinis pasiruošimas. Kai kuriais atvejais kelionei vadovauja specialiai paruoštas patyręs instruktorius. Nuotykių turizmas nėra susijęs su profesionaliu sportu.

Poilsio turizmas. Tai poilsinės kelionės, kurių metu vengiama sudėtingos ar intensyvios veiklos, siekiama pailsėti, atsipalaiduoti, sumažinti įtampą, pakeisti aplinką.

Kaimo turizmas – verslas

Poilsis kaime – taip pat verslas. Tai veikla, teikianti specifines paslaugas atvykstantiems poilsiauti į kaimą. Poilsio paslaugų teikimas ir jų organizavimas kaimo vietovėse – alternatyvus ūkininkavimui verslas. Poilsis kaime šios veiklos organizatorių požiūriu gali būti vertinamas kaip pajamų šaltinis. Iš poilsio paslaugų organizavimo veiklos kaime gaunamos pajamos. Šias pajamas galima gauti ne tik teikiant apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, bet ir išnaudojant objektus, kurių pritaikymas turizmo tikslams nereikalauja papildomų investicijų: pvz., ekskursijų pas bitininkus organizavimas, dvarų aplankymas ir t.t. Vienas pagrindinių papildomas pajamas teikiančių šaltinių gali būti namų ūkio produkcijos turistams pardavimas: maisto produktų, antikvarinių sendaikčių, rankdarbių, suvenyrų.

Kaimo turizmo sodyboje veiklos organizavimas apima eilę vadybinės veiklos elementų:

• Sodybos paruošimas poilsiautojams;

• Poilsio paslaugų struktūros sudarymas;

• Darbo ir poilsiautojų aptarnavimo organizavimas;

• Ryšių su veiklos partneriais palaikymas;

• Informacijos klientams teikimas;

• Užsakymų priėmimas ir dokumentacijos tvarkymas;

• Marketingo programos parengimas ir vykdymas;

Kiti kasdieniniai darbai, kurių atlikimą tenka koordinuoti sodybos šeimininkui. Kiekvienas verslininkas siekia gauti didžiausią pelną mažiausiomis sąnaudomis ir išlaidomis. Kaimo turizmo
versle tai sunkiai pasiekiama, nes apgyvendinimo paslaugų kokybė siejama su komfortiškumu. Kuo aukštesnis komfortiškumo lygis, kuo gausesnės ir įvairesnės poilsio paslaugos – tuo daugiau reikia investicijų. Verslo pasaulis dinamiškas, todėl verslininkas privalo sugebėti veikti greitai ir nedvejodamas, šaltai ir apgalvotai. Tam padeda detalus pajamų, išlaidų skaičiavimas bei veiklos rezultatų vertinimas.

Kaimo turizmo verslo struktūra

Ištekliai

• Energija;

• Įranga;

• Paslaugos;

• Darbo ištekliai;

• Teisės;

• Parama.

Veiklos sritis

• Apgyvendinimo paslaugos;

• Aptarnavimo paslaugos;

• Rekreacinės paslaugos

Veiklos veiksniai

• Apsirūpinimas materialiniais, techniniais,

finansiniais ir darbo ištekliais;

• Naudojimasis paslaugomis;

• Transporto sistema.

Veiklos organizavimas

• Sodybos paruošimas;

• Poilsiautojų apgyvendinimas;

• Poilsio organizavimas;

• Atliekų sutvarkymas.Veiklos vadyba

• Informacijos ir užsakymų priėmimas;

• Užduočių paskirstymas ir koordinavimas;

• Veiklos planavimas;

• Veiklos rezultatų analizė.

Rezultatas

• Paslaugos;

• Atliekos;

• Aplinkos tausojimas;

• Žala aplinkai.

Kaimo turizmo plėtros nauda

Svarbiausias viso turizmo, nesvarbu ar tarptautinio, ar vietinio, plėtros tikslas yra teritorijos ekonominės ir socialinės plėtros potencialas. Daug, jei ne daugiausiai, šalių visame pasaulyje daugiau ar mažiau pripažino turizmą, turizmo svarba globalinei ekonomikai dažniausiai išreiškiama jo įnašu į BVP ir darbinį užimtumą. Turizmas yra viena didžiausių industrijų, sudaranti 10,1 % pasaulio BVP ir 10,6 % pasaulio darbinio užimtumo. Kaimo turizmas apima labai mažą pasaulinės turizmo rinkos dalį, bet jis yra labai reikšmingas kaimo ekonomikai.

Ekonominė nauda. Kaimo turizmas yra svarbus papildomas arba naujas pajamų šaltinis kaimo bendruomenėse. To rezultate:

• Sukuriamos naujos darbo vietos su turizmu susijusiame versle (apgyvendinimas, maitinimas, prekyba, transportas ir pramogos).

• Išsaugomos įsidarbinimo galimybės paslaugų sektoriuje (transporto, svetingumo, sveikatos apsaugos paslaugos, tradiciniai verslai ir amatai).

• Diversifikuojama vietinė ekonomika, sudaromas platesnis ir stabilesnis ekonomikos pagrindas vietinei bendruomenei. Diversifikacija – gaminamų prekių ir paslaugų asortimento išplėtimas, įvairinimas.

• Iškyla galimybės daugiafunkciškumui, taip saugomasi nuo laikinos depresijos ir apsaugomas tam tikras pajamų lygis.

• Palaikomas egzistuojantis verslas ir paslaugos.

• Į vietovę galima pritraukti naują verslą, toliau diversifikuojant ir stiprinant vietinę ekonomiką, nes mažėja poreikis valstybiniam ūkininkavimo subsidijavimui.

Socialinė nauda. Kaimo turizmo plėtra teikia įvairią socialinę naudą, t.y.:

• Vietinių paslaugų, tokių kaip viešasis transportas, sveikatos priežiūra, palaikymas ir rėmimas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2965 žodžiai iš 5909 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.