Kaimo turizmas
5 (100%) 1 vote

Kaimo turizmas

Turinys

Turinys………………………………………………………………………………………………………………………………..2

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………………….3

Kaimo turizmo teisiniai pagrindai…………………………………………………………………………………………..4

Kaimo turizmo verslas…………………………………………………………………………………………………………..4

Turizmo sodybų kategorijos…………………………………………………………………………………………………..6

Poilsio kaime paslaugų struktūra…………………………………………………………………………………………….6

Paslaugų ir prekių susietumas kaimo turizme…………………………………………………………………………..7

Kaimo turizmo organizavimas……………………………………………………………………………………………….7

Kaimo turizmo – verslas………………………………………………………………………………………………………10

Kaimo turizmo verslo struktūra…………………………………………………………………………………………….10

Kaimo turizmo plėtros nauda……………………………………………………………………………………………….11

Lietuvos sodybų, skirtų poilsiui kaime, privalumai…………………………………………………………………13

Kaimo turizmo perspektyvos………………………………………………………………………………………………..14

Pagrindinės kaimo turizmo paslaugų paklausos intensyvinimo kryptys……………………………………..14

Rizika kaimo turizme ir jos valdymas……………………………………………………………………………………14

Išvados………………………………………………………………………………………………………………………………20

Naudota literatūra……………………………………………………………………………………………………………….21

Įvadas

Lietuva 2003 m. spalio 15 d. įstojo į pasaulio turizmo organizaciją. . Turizmo organizacijos pagrindinis ofisas yra Ispanijos Karalystėje – Madrido mieste. Įstojimas į turizmo organizaciją, rodo mūsų šalies pakilimą. Suteikiamos naujos darbo vietos, užimtumas. Tai galimybė mūsų šaliai plėstis, realizuoti save.

Turizmo apimtis įtakoja įvairūs politiniai, ekonominiai, gamtiniai faktoriai. Šio darbo tikslas sužinoti kokie yra kaimo turizmo teisiniai pagrindai, kokios yra sodybų kategorijos, kaip reikėtų organizuoti kaimo turizmą, kokia yra kaimo turizmo plėtros nauda ir perspektyvos.

Kaimo turizmo teisiniai pagrindai

Kaimo turizmo paslaugų verslą reguliuoja visa eilė tarpusavyje susijusių įstatymų: Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau-CK), Turizmo, Žemės, Ūkininko ūkio, Aplinkos apsaugos ir kiti įstatymai, kurie dažnai yra keičiami ir papildomi.

Turizmo įstatymas (priimtas1998 metų kovo 19 dieną ) reglamentuoja vieną sparčiausiai besivystančių turizmo paslaugų rūšių – kaimo turizmą. 2003 metų balandžio 1 dieną buvo priimtas įstatymo pakeitimas, kuris palengvino kaimo turizmo verslo plėtojimą. Norintys teikti kaimo turizmo paslaugas galės turėti iki 20 kambarių, anksčiau galėjo turėti iki 6 kambarių. Nauja ir tai, kad kaimo turizmo paslaugas bus galima teikti ir miestelyje (mieste), kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų. Anksčiau tokios sąlygos iš viso nebuvo. Naujame įstatyme išliko reikalavimas turėti kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimą. Toks pažymėjimas išduodamas savivaldybės, kurios teritorijoje yra kaimo turizmo sodyba, institucijos. Nuo šiol kaimo turizmo paslaugas teikiantys asmenys turės kreipti didelį dėmesį higienos normai “Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai”. Nustatytos būtinos sąlygos, privalomos visiems kaimo turizmo paslaugų teikėjams, kad teikiama paslauga sanitariniu požiūriu būtų saugi (kambario įrengimas, reikalavimai virtuvei, kt. paslaugoms, pvz., pirčiai, baseinui, kt.).

Pačiuose kaimo turizmo reikalavimuose detaliau nustatoma, koks turi būti kambario interjeras, baldai, apšvietimas, higieninė įrangą, konkrečiai įvardyta, kaip turi būti įrengta virtuvė. Pagal Turizmo įstatymą, vietoj Turizmo paslaugų registro veiks Nacionalinė turizmo informacijos sistema. Kiekviena savivaldybė, išduodama pažymėjimą, vadovausis Savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka. Valstybinis turizmo departamentas ketina parengti pažymėjimų išdavimo rekomendacijas savivaldybėms, kad tos tvarkos nebūtų skirtingos. Didesnis dėmesys kreipiamas turistų saugai. Kaimo turizmo paslaugų teikėjas, kai jis teikia pavojingas vartotojo požiūriu paslaugas (pvz., jodinėjimas, nardymas, medžioklė, kt.) turėtų vesti specialų žurnalą, kad paslaugos vartotojas yra susipažinęs su saugos reikalavimais. Turizmo
įstatymas palengvino statybų reguliavimo sąlygas norintiems imtis kaimo turizmo verslo. Dabar nereikia keisti žemės naudojimo paskirties bei rengti detalųjį planą. Pastatams statyti ar renovuoti kaime, privačioje teritorijoje, pakanka turėti patvirtintą statybos projektą.

Kaimo turizmo verslas

Kaimo turizmas yra verslas, kuriame kaip didžiausią privalumą, galima įvardinti unikalią gamtą, lankytinas – įžymias vietas, netoli sodybos esantį vandens telkinį. Tačiau vien puikios strateginės vietos verslui plėtoti neužtenka. Kiekviena sodyba norėdama pritraukti kuo daugiau klientų, privalo tobulinti paslaugų sritį, pasižymėdama kuo specifiškesnėmis paslaugomis. Kaimo turizmo, kaip ir kiekvieno verslo siekis yra gauti pelną:

pelnas = pajamos – verslo išlaidos

Pelnas yra verslo veiklos pasekmė – rezultatas. Norint jį gauti, reikia pajamų, o jos iš kaimo turizmo verslo gaunamos tik tada, kai sodyboje ilsisi poilsiautojai.

Pagrindinis šiuo verslu užsiimančio verslininko tikslas – sėkmingas poilsio paslaugų kūrimas ir pardavimas, nuolatinis rūpinimasis teikiamų paslaugų kokybe ir jos gerinimu. Visa tai apima svarbiausias verslo vadybos sritis –

• Planavimą;

• Organizavimą;

• Apskaitą ir kontrolę

Poilsiautojas, pirkdamas kaimo turizmo paslaugas, turi gauti didžiulį pasitenkinimą. Skirtingai nuo kitų paslaugų sferos prekių, teigiamoms atvykusio į kaimą poilsiautojo emocijoms kurti yra pateikiama ne viena kokia nors paslauga, kaip pvz., nakvynė, maitinimas ar kt., bet visa eilė tarpusavyje susijusių paslaugų.

T. Y. poilsiui kaime yra siūlomas visas paslaugų paketas. Paslaugų paketas – tai grupė paslaugų, visą paslaugą formuojančių kaip prekę, kuri praturtina pagrindinę paslaugą, visuma. Paslaugos paketą dažniausiai apibūdina dvi pagrindinės kategorijos:

• pagrindinė (bazinė) paslauga;

• papildomos (periferinės) paslaugos.

Paslaugų rinkinyje viena paprastai yra aiškiai dominuojanti, ji vadinama pagrindine arba bazine paslauga. Pagrindinė paslauga leidžia išeiti į rinką. Kad vartotojas galėtų pasinaudoti pagrindine paslauga, dažnai yra būtinos ir papildomosios.

Galima pavaizduoti tokią poilsio kaime paslaugų sistemą( paveikslėlis nr.1):

Paslaugų sistema (paveikėlis. nr.1)

Jeigu poilsio kaime pagrindinė paslauga yra nakvynė, tai maitinimas yra lengvinamoji paslauga, o norint šią paslaugą išskirti iš konkurentų, pasitelkiamas kuo įvairesnis pramogų organizavimas, t.y. remiamoji paslauga. Kaimo turizmo paslaugų sistemą galima nagrinėti ir kaip vykdomųjų bei dispozicinių paslaugų visumą. (paveikslėlis nr.2)

Kaimo turizmo paslaugų rūšys (paveikslėlis nr.2)

Turizmo sodybų kategorijos

Visos Asociacijos narių sodybos skirstomos į 4 kategorijas suteikiant joms vieno, dviejų, trijų ir keturių gandrų ženklus. Šios komforto kategorijos nustatomos pagal Asociacijos tarybos patvirtintus klasifikavimo nuostatus

1 gandras. Nakvynė ant šieno svirne arba kukliai įrengtoje sodyboje. Svečiai gyvena savarankiškai, teikiama nedaug paslaugų.

2 gandrai. Svečiai gyvena sodyboje, vasarnamyje. Sanitariniai mazgai, dušo kabinos bendri visiems poilsiautojams. Svečių būstas tvarkomas, galima tartis dėl maitinimo.

3 gandrai. Svečiai gyvena sodyboje atskirai nuo šeimininkų. Kambariai dviviečiai ir triviečiai. Sanitariniai mazgai, dušo kabinos ne kiekviename kambaryje. Poilsiautojams skirta virtuvė, indai. Yra pirtis.

4 gandrai. Jaukiai sutvarkyta sodybos aplinka. Vienviečiai ir dviviečiai kambariai su visais patogumais, aptarnavimo paslaugos, gausi atrakcijų pasiūla, kulinarinio paveldo tradicijos, švenčių, seminarų, konferencijų organizavimas.

Sodybų tipai

• Kaimo sodyba

• Moderni sodyba

• Motelis/Viešbutis

• Poilsio nameliai

• Vienkiemis

• Sodyba su etnografiniais elementais

• Sodybos gyvenvietėse

• Poilsis palapinėse

• Vasarnamis

Sodybą taipogi galima skirstyti ir pagal poilsio rūšis („Dalykinis susitikimas“, „Noriu į pirtį“, „Pažintis su Lietuva“, „Turistinis žygis“ ir t.t.

Poilsio kaime paslaugų struktūra

Visų poilsio kaime paslaugų organizavimas sudaro sudėtingą sistemą, kuri išeina iš vienos organizacijos, juo labiau kaimo sodybos, ribų. Kaimo turizmo organizavimas šalies mastu yra dalis paslaugų ūkio, kurio plėtojimu užsiima įvairios šalies ūkio struktūros. Jų veiklos tarpusavio suderinimas yra vienas iš svarbiausių organizacinių uždavinių.

Šios veiklos organizavimui didelę įtaką daro įvairūs veiksniai, kuriuos galima sugrupuoti į:

• skatinamuosius;

• paremiančiuosius;

• stabdančiuosius;

• keliančius pavojų.

Išskiriamos šios turizmo paslaugų charakteristikos:

• neapčiuopiamumas;

• neatsiejamumas;

• nepastovumas.

Paslaugų ir prekių susietumas kaimo turizme

Poilsio paslauga yra neapčiuopiama fizine prasme, neišmatuojama konkrečiais mato vienetais, t.y. ji neturi daiktinės formos. Ši paslauga kaip prekė yra gaminama ir vartojama tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Svarbu tai, kad poilsio paslaugą pirkdamas klientas per turizmo tarpininkus paprastai už ją sumoka anksčiau, nei ji bus pagaminta ar ja pasinaudota. Tik tiesiogiai pas ūkininką perkant poilsio
paslaugą pardavimo procesas sutampa su gamybos ir vartojimo procesais. Toks vienalaikiškumas, gaminant ir vartojant, lemia didelę vartotojo priklausomybę nuo gamintojo. Todėl be paslaugoms sukurtų reikalingų techninių priemonių (kambario, lovos, dušo ir t.t.), poilsio kaime paslaugų kūrimo ir pardavimo procese ypatingą reikšmę įgauna svečius priimančių žmonių patyrimas, paslaugumas, nuoširdumas, dėmesys, kas tiesiogiai įtakoja poilsiautojų nuotaiką ir jų teigiamas emocijas. Kai vyksta visi verslo procesai vienu metu, labai svarbu nuoseklumas ir suderinamumas. Poilsiautojas turi žinoti, kad atvykęs į sodybą kaime bus tinkamai aptarnautas bet kuriuo metu.

Dar vienas poilsio kaime paslaugų ypatumas – nepastovi jų kokybė, t.y. poilsio paslaugų kokybė priklauso ne tik nuo paslaugos teikėjo techninio, profesinio ir psichologinio pasiruošimo, bet ir nuo paslaugos teikimo sąlygų, paslaugos vartotojo fizinės, emocinės ir psichologinės būsenos. Paslaugų kokybę gali įtakoti ir tokie nekontroliuojami veiksniai kaip oro sąlygos ir pan. Tai, kad poilsio paslaugos gaminamos ir vartojamos vienu metu, neleidžia kontroliuoti jų kokybės. Jos kokybės nepastovumas yra viena svarbiausių konfliktų priežasčių tarp paslaugos teikėjų ir poilsiautojų. Būsimos paslaugos kokybę numanyti padeda išankstinė informacija apie kaimo turizmo sodybos geografinę padėtį, gamtinę ir kultūrinę aplinką, sodyboje esančią įrangą ir bendravimas su sodybos šeimininkais.

Kaimo turizmo organizavimas

Kaimo turizmo sąvoka ir samprata nėra galutinai nusistovėjusi. Tą parodo kiek skirtingas kaimo turizmo traktavimas kitose šalyse. Lenkijos kaimo turizmo specialistai siūlo tokį apibrėžimą: „ Agroturistyka “ ( kaimo turizmas ) – tai platus pasirinkimas paslaugų bei įrengimų, būdingų kaimui ir ūkiui, skirtų turistų poilsio ir laisvalaikio reikmių patenkinimui. Visa tai atlieka kaimo žmonės. Danijoje kaimo turizmas apibūdinamas kaip „ atvykstančių į kaimą poilsiautojų aptarnavimo paslaugos, teikiančios ūkininkams papildomų pajamų “.Kanadoje kaimo turizmas apibūdinamas, kaip procesas, kuriuo siekiama pritraukti lankytojus į kaimo vietoves ir padėti jiems išleisti pinigus tose vietose.

Plačiąja prasme kaimo turizmas apima veiklos sritis – paslaugas, teikiamas už urbanizuotų teritorijų ribų:

• Kaime esančios atrakcijos;

• Iškylos, kurių metu lankomasi kaimo vietovėse, stebint gamtą, betarpiškai susipažįstant su kaimo buitimi ir tradiciniu gyvenimo būdu kaime, domintis žemės ūkio darbais, aplankant istorines ir kitas įžymias vietoves, miestelius;

• Poilsis nacionaliniuose parkuose ir kurortinėse vietovėse, kaimo sodybose ir kituose apgyvendinimo paslaugas teikiančiuose dariniuose;

• Dalyvavimas kaimo vietovėse vykstančiuose renginiuose, šventėse.

Jei kitose turizmo formose yra specializuojamasi atskirose verslo rūšyse, pvz., apgyvendinimo, maitinimo, pramogų paslaugos, tai kaimo turizme visos turizmo verslo rūšys sukoncentruotos vienoje.

Miesto – kurorto turizmo ir kaimo turizmo bruožai

Miesto – kurorto turizmas Kaimo turizmas

Mažai atviros erdvės Daug atviros erdvės

Daugiau kaip 3000 gyventojų Mažiau kaip 3000 gyventojų

Tankiai apgyvendinta Retai apgyvendinta

Užstatyta aplinka Gamtinė aplinka

Daug veiklos patalpose Daug veiklos lauke

Išvystyta infrastruktūra Silpna infrastruktūra

Daug pasilinksminimo vietų Įvairios individualios veiklos galimybės

Didelės įstaigos Mažos įstaigos

Šalies ir tarptautinės firmos Vietinis privatus verslas

Turizmo interesai – pagrindai Turizmo interesai papildo kitus pagrindinius interesus

Darbuotojai gali gyventi toli nuo darbo vietos Darbuotojai gali gyventi arti darbo vietos

Retai veikia sezoniškumo veiksniai Dažnai veikia sezoniškumo veiksniai

Daug turistų Mažai turistų

Anonimiški santykiai su turistais Asmeniški santykiai su turistais

Profesionali vadyba Mėgėjiška vadyba

Kaimo turizmas yra platesnė sąvoka nei poilsis kaime. Kaimas suprantamas kaip žemės ūkio verslais besiverčianti žmonių gyvenvietė, arba gamybinių, socialinių, buitinių santykių ir teritorijos apgyvendinimo tipas, laikomas miesto priešingybe. Poilsis kaimo sodybose neatsiejamas nuo gamtinės aplinkos, vietovės kraštovaizdžio, kaimo kultūrinio paveldo ir etninio savitumo. Pabūti kaimo aplinkoje skatina įvairūs turistų norai:

• Pažinti gamtą, kultūrą, tradicijas;

• Patirti nuotykius, aštrius ir emocingus išgyvenimus;

• Naudotis naujomis ir įvairiomis rekreacinėmis erdvėmis;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1779 žodžiai iš 5909 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.