Kaimo turizmo poreikis zmogui
5 (100%) 1 vote

Kaimo turizmo poreikis zmogui

Užduotis:

1. Suformuluoti tyrimo objektą, tikslą ir uždavinius.

2. Atlikti tyrimo problemos analizę, t. y. surinkti prieinamus duomenis apie tiriamą temą.

3. Nustatyti tyrimo populiaciją.

4. Pasirinkti imties atrankos metodą, aprašyti elementų atrankos procedūra, pagrįsti imties atrankos metodo pasirinkimą.

5. Sudaryti klausimyną pagal paskaitoje išdėstytus reikalavimus, kuriose butų nemažiau 10 klausimų, panaudojant kiek įmanoma daugiau klausimų sudarymo tipų.

Tyrimo objektas – kaimo turizmo paslaugų poreikis.

Tyrimo tikslas – ištirti kaimo turizmo paslaugų poreikį.

Tyrimo uždaviniai:

1. Atlikti kaimo turizmo paslaugų poreikio tyrimą.

2. Parengti išvadas.

TYRIMO METODAI

Anketinė apklausa. Tyrimo metu bus naudojama anketinė apklausa. Anketoje bus sukonstruoti klausimų blokai visų tyrimo uždavinių atžvilgiu. Apklausai bus pasirenkami įvairaus amžiaus žmonės nuo 18m. iki 55m.

Respondentų atranka bus atsitiktinė.

Mano manymu, šio tyrimo imčiai sydaryti labiausiai tiks taikyti sluoksniuotąjį atrankos

metodą. Sluoksniavimas bus atliekamas remiantis keliais požymiais: amžium, lytim, išsilavinimu, gyvenamąja vieta ir kt.

PROBLEMA

Turizmas yra daugiamatė bei daugiafunkcinė ekonominė veikla, turinti stiprų socialinį aspektą.

Turizmas apibrėžiamas, kaip visos kelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo nuolatinę darbo vietą ilgiau nei vieną parą ir trumpiau nei 12 mėnesių, ir kai išvykos tikslas nėra samdoma, apmokama veikla.

Turizmas apima atostogas (darbo atostogas, trumpas savaitgalines išvykas ar vienos dienos keliones), verslo keliones, draugų ar giminių lankymą, taip pat išvykas susijusias su mokslais, sportu, sveikata ar religija. Į turizmo sąvoka įeina žmogaus judėjimas iš vienos šalies į kitą. Be to, ši sąvoka apima šalies gyventojų rekreacijos bei sportinę veiklą jų gyvenamoje teritorijoje. Abi šios grupės naudoja tuos pačius gamtinius ar ekonominius resursus.

Kaimo turizmas gali būti apibūdinamas tiesiog kaip turizmas kaimo vietovėse arba kaip ekonominė veikla, priklausanti nuo neurbonizuotų vietovių išteklių. Regiono “kaimiškumas” faktiškai yra suvokiamas, kaip kontrastas moderniam ir urbanizuotam gyvenimui.

Kaimo turizmo augimas gali iššaukti kai kurių pavojų atsiradimą. Išaugusi paklausa turizmui:

 gali įtakoti paslaugų, žemės ar gyvenamų patalpų kainos padidėjimą;

 gali išbalansuoti darbo vietų rinką dėl sezoniškumo;

 žmonės yra viliojami palikti tradicinį žemės ūkio verslą ir verstis alternatyvia žemės ūkio veikla;

 sunkiau išsaugoti vietinių gyventojų identitetą;

 galimas kriminalinių nusikaltimų išaugimas, užterštumo padidėjimas it t.t.

Didžiausias pavojus kyla, kai vietinių gyventojų kultūrinis bei etnografinis identitetas tampa vien patogiu turizmo produktu.

Kaimo turizmas kaip turizmo paslaugų verslas, plėtojamas kaimo gyvenamose vietovėse bei miesteliuose, turinčiuose ne daugiau 3000 gyventojų.

Lietuvos kaimo turizmo produktą sudaro nakvynės, maitinimo, įvairių poilsio pramogų bei nedidelių renginių ar seminarų organizavimo paslaugos, kurios teikiamos kaip kompleksinis poilsio ir (ar) renginių produktas. Pagrindinė vartotojų rinka yra Lietuvos miestų gyventojai ar atvykę užsienio turistai. Lietuvs kaimo turizme lankosi ne tik gyventojai is Lietuvos. Kaimo turizmo sodybose 2005 metų duomenimis apsilankė 155,0 tūkst. poilsiautojų, iš jų apie 17,9 tūkst. užsieniečių ir atitinkamai metinis padidėjimas buvo 52 proc. – Lietuvos gyventojų ir 40 proc. – užsieniečių. Kaimo turizmo sodybose daugiausia užsieniečių buvo iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos. Dėl augančio užsienio turistų susidomėjimo kaimo turizmu taip pat turėtų būti sustiprinta kaimo turizmo rinkodara užsienyje: 2003 m. užsienio turistai sudarė 3 proc. visų kaimo turizmo sodybų lankytojų, 2004 metais – 10 proc.

Kaimo turizmo paslaugos konkuruoja su poilsiu prie jūros, poilsiu prie ežerų apsigyvenant kempinguose, poilsio namuose ir pan. Rinkos tyrimai parodė, kad populiariausiomis kaimo turizmo paslaugomis be apgyvendinimo yra poilsis (pirtis, žvejyba, baidarės), o labiausia trūksta aktyvaus laisvalaikio paslaugų ir su ja susijusios infrastruktūros (vandens turizmo, sporto aikštelių, hipodromų, golfo aikštynų).

Galima teigti, kad lietuviai vis dažniau poilsiauja kaime. Lietuvoje veikia apie 700 kaimo turizmo sodybų. Taip pat kaimo turizmas traukia ir užsienio svečių. Turistai atvyksta iš įvairių šalių, tokiu kaip Latvija, Rusija, Baltarusija, Švedija ir t.t.. Lietuvoje kaimo turizmas yra nauja, bet perspektyvi verslo rūšis. Kaimo turizmo verslas turi nemažai ypatumų, lyginant su kitomis turizmo verslo rūšimis. Tai gamtinis, ekologinis ir kultūrinis, socialinis ir politinis reiškinys. Kaimo gyventojams tai alternatyvi žemės ūkio šaka Tai rodo ir kaimo turizmo rodiklių augimas. Kasmet pradeda veiklą apie 20 naujų kaimo sodybų. Kaimo turizmo paslaugų tiekėjas privalo žinoti vartotojų poreikius, konkurentų galimybes, turizmo paslaugų standartus, mokėti planuoti savo veiklą, mokėti įvertinti savo teikiamų paslaugų kaštus ir nustatyti kainą, kad jo neištiktų bankrotas.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 732 žodžiai iš 1421 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.