Kaina ir gamybos apimtis atviroje ekonomikoje
5 (100%) 1 vote

Kaina ir gamybos apimtis atviroje ekonomikoje

TURINYS

Kaina ir gamybos apimtis atviroje ekonomikoje 3

19.1 Įvadas 3

19.2 Pasiūla Mikro – ir Makroekonomikoje 5

19.3 Bendra Paklausa esant Fiksuotai Valiutos Normai 7

19.3.1 Bendros paklausos kreivės pasvirimas 7

19.3.2 Pokyčiai Bendroje Paklausos Kreivėje 9

19.3.3 Pati Bendra Paklausa negali Nustatyti Gamybos Apimties 10

19.4 Ilgalaikė Bendra Pasiūla Atviroje Ekonomikoje 10

19.4.1 Trumpas, Vidutinis ir Ilgas laikotarpiai 11

19.4.2 Vertikali ilgo laikotarpio bendros pasiūlos kreivė 12

19.5 Vidutinio Laikotarpio Bendra Pasiūla Atviroje Ekonomikoje 13

19.5.1 Vidutinio laikotarpio bendros pasiūlos kreivės nuožulnumas 13

19.5.2 Pokyčiai Vidutinio Laikotarpio Bendros Pasiūlos Kreivėje 15

19.6 Bendros paklausos ir bendros pasiūlos derinimas 17

19.7 Makroekonomikos politika esant fiksuotai valiutos normai 18

19.7.1 Palyginimo pagrindai: Politikos poveikis esant fiksuotoms kainoms 18

19.7.2 Fiskalinė politika, kainos ir gamybos apimtis 19

19.7.3 Monetarinė politika, Kainos ir Gamybos apimtis 22

19.7.4 Valiutos normos Politika, Kainos ir Gamybos apimtis 23

19.7.5 Ilgos trukmės Politikos Poveikio Apibendrinimas 25

19.8 Bendra Paklausa, esant lanksčiam valiutos normos režimui 25

19.8.1 Bendros paklausos kreivės pasvirimas 26

19.8.2 Pokyčiai Bendros Paklausos Kreivėje 26

19.9 Makroekonominės politikos, esant lanksčiai valiutos normai 27

19.9.1 Automatiško prisitaikymo mechanizmai 27

19.9.2 Palyginimo pagrindai: Politikos poveikis, esant fiksuotoms kainoms 27

19.9.3 Makroekonomikos politika, Kainos ir Gamybos apimtis 28

19.9.4 Ilgalaikio Politikos Poveikio Apibendrinimas 31

19.10 Pasiūlos Šuoliai 32

Kaina ir gamybos apimtis atviroje ekonomikoje

19.1 Įvadas

Greitas pagrindinių makroekonominių duomenų ištyrimas parodo, kad šis tarpinis laikotarpis – kuriame tiek gamybos apimtis, tiek kainos lygis yra derinamas – tinka situacijai, kurioje didžiąją laiko dalį būna dauguma ekonomikų. Galiausiai, visų tipų ekonominiai sukrėtimai nuolat pažeidžia ekonomiką, todėl politikai nuolatos ieško labiausiai tinkančių politinių priemonių. Ilgalaikė pusiausvyra, kai visi makroekonominiai kintamieji pasiekia stabilią būseną, yra svarbi, bet tai nėra dažnai stebima pasaulinėje ekonomikoje, kur nauji sukrėtimai ir politiniai pokyčiai atsiranda ekonomikai dar nespėjus pilnai prisitaikyti prie ankstesnių įvykių.

19.1 lentelė Metinis pokytis Vartojimo kainose, 1988-1994 (procentais)

Šalis 1988 1989 1990 1991 1992 1993 1994

JAV 3,9 4,6 4,3 3,8 2,8 2,2 2,1

Kanada 4,6 4,8 3,1 2,7 1,4 1,1 0,6

Japonija 0,4 1,8 2,2 2,0 1,5 0,9 0,2

Prancūzija 2,8 3,0 3,1 3,1 2,3 2,4 1,4

Vokietija 1,6 2,4 3,2 4,9 5,5 3,9 2,2

Italija 6,6 6,2 7,6 7,7 4,5 4,4 3,5

Didžioji Britanija 6,0 7,1 6,4 6,5 4,3 3,4 2,0

Kinija 18,5 17,8 2,1 2,9 5,4 13,0 n.a.

Arabija 0,9 1,0 2,1 4,6 -0,4 0,8 n.a.

Indija 8,9 6,5 9,9 13,0 10,7 7,9 n.a.

Izraelis 16,3 20,2 17,2 19,0 11,9 10,9 n.a.

Meksika 114,2 20,0 26,7 22,7 15,5 9,8 n.a.

Uganda 180,1 61,5 33,1 63,0 -0,6 16,1 n.a.

Lenkija 60,2 251,1 585,8 70,3 43,0 35,3 n.a.

Jugoslavija 194,1 1,239.9 583,1 117,4 6,146.6 n.a. n.a.

Argentina 343,0 3,080.5 2,314.7 171,7 24,9 10,6 n.a.

Peru 1,722,3 2,775.3 7,647.7 409,2 73,2 48,6 n.a.

Brazilija 684,6 1,319,9 2,738.8 413,7 991,1 2,103.3 n.a.

Zairas 82,8 104,3 81,3 2,153,8 4,130.0 1,893.0 n.a.

Šalyse retai kada yra stabilus, nekintantis kainos lygis. Kainos lygis dažniausiai kyla, tačiau nevienodai. Ilgalaikis bendro kainos lygio pakilimas yra apibrėžiamas kaip infliacija; ilgalaikis kainos lygio nukritimas, retai pastebimas, yra vadinamas defliacija. 19.1 paveikslėlyje pateikiama kainos lygio elgsenos ataskaita mūsų tiriamose šalyse. Galime pastebėti du dalykus. Pirma, infliacijos lygiai smarkiai skiriasi. Antra, infliacijos lygiai dažnai kinta ir toje pačioje šalyje, net per trumpą laikotarpį, kas patvirtina, jog ekonomika nuolat taikosi prie sukrėtimų ir politinių permainų, kurie įtakoja jos kainos lygius.

Kadangi skirtingose šalyse, skirtingu metu kainos lygis yra skirtingas, kinta ir gamybos apimtis. Jei ekonomika nuolat būtų ilgalaikės pusiausvyros sąlygose, mes galėtume tikėtis, kad jos gamybos apimtis laikui bėgant tolygiai augs. Jos augimo lygis priklausys nuo šalyje paskirstomų išteklių ir technologijų tobulinimo masto. Vietoj to, mes matome greitai didėjantį gamybos apimties augimą, ir po to lėtėjantį, kaip parodyta 19.2 lentelėje, dėl pokyčių darbo rinkoje. Tai patvirtina mūsų pastebėjimą, kad mes stebime ekonomiką, kuri visų pirma atsiranda prisitaikymo prie ekonominių sukrėtimų ir politinių pokyčių situacijoje.

19.2 lentelė. Metinis BVP pokytis, 1998-1994

Šalis 1988 1989 1990 1991 1992 1993 1994

JAV 3,9 2,5 1,2 -0,6 2,3 3,1 4,1

Kanada 5,0 2,4 -0,2 -1,8 0,6 2,2 4,5

Japonija 6,2 4,7 4,8 4,3 1,1 -0,2 0,6

Prancūzija 4,4 4,3 2,5 0,8 1,2 -1,0 2,5

Vokietija 3,7 3,6 5,7 2,8 2,2 -1,1 2,9

Italija 4,1 2,9 2,1 1,2 0,7 -0,7 2,5

Didžioji Britanija 5,0 2,2 0,4 -2,0 -0,5 2,2 3,8

Kinija 11,3 4,3 3,8 8,2 13,1 13,7 n.a.

Arabija 6,6 0,5 9,3 9,9 2,2 0,5 n.a.

Indija 8,7 7,4 5,5 1,8 3,8 3,8 n.a.

Izraelis 3,1 1,3 5,8 6,2 6,6 3,5 n.a.

Meksika 1,2 3,3 4,4 3,6 2,8 0,6 n.a.

Uganda 6,1 6,0 5,4 3,6 8,6 5,1 n.a.

Lenkija 4,1 0,2 -11,6 -0,7 2,6 3,8 n.a.

Jugoslavija -2,0 0,8 -7,5 -17,0 -34,0 n.a n.a.

Argentina -1,9 -6,2 0,1 8,9 8,7 6,0 n.a.

Peru
.

Brazilija 0,3 3,,3 -4,4 1,1 -0,9 4,3 n.a.

Zairas 0,5 -1,4 -2,3 -7,2 -11,2 -16,6 n.a.

Kad prie savo makroekonomikos modelio pridėtume kainos-lygio derinimą, mes turime atskirti ekonomikos pasiūlos, arba gamybos, ir paklausos, arba išlaidų, pusę, o po to jas abi sujungti. Ekonomikos paklausą sudaro IS, LM ir BOP kreivės. Mes darėme prielaidą, kad firmos noriai siūlė nekintančiomis kainomis visą reikalaujamą produkciją. Jei yra tenkinama ši sąlyga, reikalaujamos produkcijos kiekis, arba tai, ką mes vadiname bendromis sąnaudomis vidinėms prekėms ir paslaugoms, apibrėžia gamybos apimties lygį. Kadangi dabar mes kalbame apie nepriklausomą ekonomikos paklausos pusę, atspindinčią firmų gamybos sprendimus ir darbo jėgos pasiūlos sprendimus, viskas tampa daug sudėtingiau.

19.2 Pasiūla Mikro – ir Makroekonomikoje

Čia mes pasinaudosime mikroekonomikos rinkos, skirtos vienai prekei, tokiai kaip obuoliai, analogu. Kad obuolių kaina išliktų fiksuota, ir kad paklausa pilnai nustatytų obuolių kiekį, reikalinga horizontali obuolių pasiūlos kreivė, kaip pavaizduota 19.1 paveikslėlio (a) dalyje. Pokyčiai obuolių paklausoje, sąlygos tokio pačio kryptingumo kiekio pasikeitimą, o kaina liks nepasikeitusi. Bet horizontali pasiūlos kreivė 19.1 paveikslėlio (a) dalyje nepavaizduoja, kaip tipiškai funkcionuoja mikroekonomikos rinkos.

19.1 paveikslėlis. Pasiūla ir Kaina Obuolių rinkoje

Pokyčiai paklausoje dažnai generuoja pokyčius tiek kainoje, tiek kiekyje. 19.1 paveikslėlis tai parodo (b) dalyje, kur obuolių pasiūlą mes brėžiame, kaip į viršų kylančią liniją. Pasiūlos kreivės kilimas į viršų parodo, kad kainos vaidmuo didėja įtraukiat resursus į obuolių gamybą, o sumažinus resursus, kaina mažėja. Resursų judėjimas reaguojant į paklausos sukeltus kainos pokyčius, sąlygoja pasikeitimus obuolių tiekimo kiekyje. Kylant obuolių paklausai, santykinė obuolių kainą išauga ir resursai yra permetami į obuolių auginimą. Toks resursų judėjimas leidžia svyruoti tiekiamų obuolių kiekiui, reaguojant į vartotojo poreikius.

Jei grįžtume atgal prie makroekonomikos, pokyčiai visoje ekonomikos gamybos apimtyje, arba BVP, taip pat reikalauja pasikeitimų gamyboje naudojamų resursų kiekyje. Padidėjusiai gamybai reikia daugiau sąnaudų. Vis dėl to, norėdami sumodeliuoti realaus BVP pokyčius, arba bendrus ekonomikos prekių ir paslaugų gamybos apimties pokyčius, negalime pasakyti, kad resursų kiekis išaugo arba sumažėjo dėl judėjimo tarp pramonės šakų, reaguojant į santykinius kainos pokyčius, kaip tai buvo daroma pavyzdyje su obuoliais. Kad padidintumėme realiai gamybos apimtį, prieš tai nenaudoti resursai turi būti panaudoti, arba jie turi būti naudojami daug intensyviau. Jei dėl kainos pakilimo lygio turi būti atlikti tokie pakeitimai, ekonomikos makroekonominė kreivė kils į viršų (santykis tarp realios gamybos apimties kiekio ir kainos lygio).

Tada mums natūraliai kyla klausimas: Ar kainos lygio padidėjimas sąlygos resursų panaudojimo išaugimą? Prieš kokį šimtą metų daugelis ekonomistų į šį klausimą būtų atsakę neigiamai. Prieš keturiasdešimt metų, daugelis atsakytų „Taip“. Dabar, daugelis atsakytų taip, „Taip, tačiau ne ilgam laikui ir tik tada, jei ekonomikoje nebuvo pastebimas ilgalaikis kainos augimas,“ ir tik keletas, nekvalifikuotų specialistų atsakytų „Ne“.

19.3 Bendra Paklausa esant Fiksuotai Valiutos Normai

Ekonomikos bendros paklausos kreivė parodo ryšį tarp vidinių prekių ir paslaugų kiekio paklausos ir vidinio kainos lygio. Šis apibrėžimas primena rinkos paklausos kreivės apibrėžimą, kuris sako, kad (1) tiriamas kiekis labiau atspindi bendrą prekių ir paslaugų gamybos apimtį ekonomikoje, o ne vienos prekės ar paslaugos gamybos apimtį, ir (2) santykinė kaina labiau atspindi bendrą vidinį kainos lygį, o ne vienos prekės santykinę kainą. Kadangi bendros paklausos kreivė šiek tiek skiriasi priklausomai nuo to, ar ekonomika veikia esant fiksuotam ar lanksčiam valiutos normos režimui, mes pradėsime nuo bendros paklausos kreivės analizės esant fiksuotai valiutos normai.

19.3.1 Bendros paklausos kreivės pasvirimas

Bendros paklausos kreivė yra pasvirusi žemyn, kaip ir paklausos kreivė mikroekonomikoje, bet dėl kitokių priežasčių. Dėl šio neigiamo pasvirimo yra pateikiamos dvi priežastys. Pirma, kad vidinio kainos lygio pakilimas, P (kai kanos lygis P* užsienyje, ir valiutos norma, e, išlieka pastovūs), padidina vidinių prekių ir paslaugų kainą atitinkamai užsienio kainai, kadangi R ≡ P/eP*. Individai reaguoja, perkeldami savo sąnaudas nuo vietinių prie užsienio prekių; vidinių prekių ir paslaugų paklausos lygis kris, dėl ko atsiras neigiamas ryšys tarp vidinės kainos lygio ir vidinių prekių paklausos kiekio.

Antra paklausos kreivės pasvirimo priežastis kyla iš pinigų rinkos. Nepamirškime, kad individams reikalingi pinigai, kad būtų patogiau sudarinėti sandorius. Grynų pinigų balanso kiekis (L) teigiamai priklauso nuo realių pajamų (Q) – kadangi sandorių skaičius ir dydis teigiamai priklauso nuo pajamų – ir neigiamai priklauso nuo palūkanų normos (i), kuri matuoja galimus grynų pinigų laikymo kaštus.

Esant pusiausvyrai, pinigų balanso kiekis, kurio reikia visuomenei (L[Q;i]) turi būti lygus realių pinigų balanso atsargoms,
kurios lygios nominalių pinigų atsargų (M) ir kainos lygio (P) santykiui. 19.2 paveikslėlis vaizduoja tokia pusiausvyrą, kartu parodydamas kainos lygio didėjimo padarinius. Turint nominalių pinigų atsargų vertę (M0), kainos pakilimas nuo P0 iki P1 sumažina realias pinigų atsargas ir pakreipia pinigų atsargų liniją į kairę. Esant pradinei palūkanų normai (i0), pinigų kiekio paklausa viršija naują, mažesnę fondų vertę. Individai bando parduoti obligacijas, kad padidintų realų pinigų balansą iki pageidaujamo lygio. Obligacijų kaina krinta, tai atsispindi palūkanų normos pakilime iki i1.

Palūkanų normos pakilimas stabdo išlaidas investicijoms. Bendros sąnaudos skiriamos vidinėms prekėms ir paslaugoms krenta. Ši įvykių grandinė – nuo kainų lygio pakilimo iki bendrų išlaidų sumažėjimo – parodo antra priežastį, kodėl bendros paklausos kreivė yra pasvirusi žemyn. Ir vėl, aukštesnis kainos lygis atitinka mažesnę vidinių prekių ir paslaugų kiekio paklausą.

Vidinio kainos lygio pasikeitimo poveikis santykinei vidinių prekių ir paslaugų kainai ir grynųjų pinigų fondai prisideda prie neigiamo ryšio tarp reikiamų vidinių prekių ir paslaugų kiekio, bei vidinio kainos lygio, kuris atviroje ekonomikoje yra atspindimas žemyn pasvirusia bendros paklausos kreive. Be to, mums dar yra reikalinga informacija apie kintamuosius, kurie sąlygoja bendros paklausos kreives pasikeitimus. Kaip ir rinkos paklausos kreivė mikroekonomikoje, taip ir čia bendros paklausos kreivė yra brėžiama laikantis prielaidos, kad tam tikri kintamieji yra pastovūs; pasikeitus bet kuriam iš šių kintamųjų, keičiasi ir visa paklausos kreivė.

19.2 paveikslėlis. Kainos Lygio Pakilimo Poveikis Pinigų Rinkoje

19.3.2 Pokyčiai Bendroje Paklausos Kreivėje

Duotą bendrą paklausos kreivę sudaro tokie kintamieji kaip nominalūs pinigų fondai, fiskalinės politikos kintamieji, tokie kaip valdymo išlaidos ir mokesčiai, nominali valiutos norma ir užsienio kainos lygis. Bet kurio vieno iš šių kintamųjų pasikeitimas pakeičia vidinių prekių paklausą kiekviename vidiniame kainos lygyje, taigi pakeičia ir visą bendros paklausos kreivę. 19.3 paveikslėlis apibendrina kiekvieno kintamojo pokyčio poveikį bendrai paklausos kreivei.

Nominalių pinigų fondų pokyčiai gali atsirasti per atviros rinkos operacijas arba užsienio valiutos intervenciją, reaguojant į išmokų balanso perteklių arba deficitą. Bet kuriuo atveju, nominalių pinigų fondų padidėjimas padidina realių pinigų fondus esant duotam kainos lygiui. Palūkanų norma turi kristi, kad individai norėtų laikyti naujus, didesnius realių pinigų balansų fondus. Palūkanų normos kritimas padidina investicijas, jas išleidžiant vidinėms prekėms ir paslaugoms, todėl bendra paklausos kreivė pasislenka į dešinę. Nominalių pinigų fondų sumažėjimas paslenka bendros paklausos kreivę į kairę, dėl tos pačios priežasties. Galime pastebėti, kad realių pinigų fondų pokyčiai gali sąlygoti judėjimą išilgai vienos bendros paklausos kreivės arba visos kreivės judėjimą, priklausomai nuo to, ar pokytis buvo sąlygotas kainos lygio pasikeitimo, ar nominalaus pinigų fondo.

19.3 paveikslėlis. Pokyčiai Bendros Paklausos Kreivėje

Didinant bendras sąnaudas vidinėms prekėms ir paslaugoms, ekspansinė fiskalinė politika padidina jų paklausą kiekviename kainos lygyje ir paslenka bendros paklausos kreivę į dešinę. Ekspansinė fiskalinė politika gali susidėti iš padidėjusios vyriausybės prekių ir paslaugų pirkimo arba mokesčių sumažinimo, kas padidina disponuojamas pajamas ir padidina vartojimo išlaidas. Kontrakcinė fiskalinė politika mažina paklausą ir paslenka AD (BP) kreivę į kairę.

Vietinės valiutos nuvertėjimas sumažina santykinę vidinių prekių kainą ir padidina jų paklausą kiekviename vidinių kainų lygyje. Bendros paklausos kreivė pasislenka į dešinę. Vietinės valiutos pervertinimas turi priešingą poveikį; jis padidina santykinę vidinių prekių kainą ir paslenka bendros paklausos kreivę į kairę.

Pokyčiai užsienio kainos lygyje (P*) taip pat paslenka bendros paklausos kreivę, kadangi esant duotoms vidinės kainos lygio vertėms ir nominaliai valiutos normai, jos pakeičia santykinę vidinių prekių kainą. P* išaugimas išlaidas nukreipia į vidines prekes ir paslenka bendros paklausos kreivę į dešinę. Užsienio kainos lygio kritimas perkelia išlaidas santykinai pigesnėms užsienio prekėms ir paslenka vidinės bendros paklausos kreivę į kairę.

19.3.3 Pati Bendra Paklausa negali Nustatyti Gamybos Apimties

Atviros makroekonomikos modeliuose yra ir bendros paklausos modelis. Jie mums parodo individų, firmų, vyriausybinių organizacijų ir užsieniečių reikalaujamu vidinių prekių ir paslaugų kiekį, esant duotam kainos lygiui. Vis dėlto, prekės ir paslaugos stebuklingai neatsiranda; jas gamina firmos, naudojančios darbo jėgą ir kapitalą, bei technologijas. Ekonomikos bendros pasiūlos kreivės talpina informaciją apie šį gamybos procesą.

19.4 Ilgalaikė Bendra Pasiūla Atviroje Ekonomikoje

Bendra pasiūla siejasi su ryšiu tarp kainos lygio ekonomikoje ir bendro tiekimo arba gaminamo prekių ir paslaugų kiekio. Mikroekonominiame kontekste, bendros pasiūlos teorija atspindi sąnaudų ir technologijų panaudojimą, pagaminti produkcijai, bei gamintojų ir
sąnaudų tiekėjų reakciją į pokyčius vidiniame kainos lygyje.

Prieinamų resursų kiekis ir egzistuojančios technologijos apriboja bendrą produkcijos kiekį, kurį gali sukurti ekonomika. Pokyčiai darbo rinkoje, kapitale, natūraliuose ištekliuose, arba technologijose, keičia ekonomikos galėjimą gaminti prekes ir paslaugas. Makroekonomikos specialistai daro prielaidą, kad šalies kapitalo fondas, gamtiniai ištekliai ir technologija yra fiksuoti analizuojamu laikotarpiu. Per ilgą laikotarpį, kapitalo fondai didėja arba mažėja, gamtiniai ištekliai yra atrandami arba išnaudojami, o naujos technologijos leidžia tuos pačius išteklius panaudoti gaminant didesnius produkcijos kiekius. Dažnai šie pokyčiai atsiranda laipsniškai ir nepriklauso nuo politikų valdžios. Dėl šių priežasčių, makroekonominė analizė siekia susikoncentruoti ties pokyčiais gaminamos produkcijos kiekyje, išlaikant pastovų prieinamų išteklių ir technologijos kiekį. Gamybos apimties pokyčiai tada turi kilti iš pokyčių darbo rinkoje arba nuo duoto firmų kapitalo fondo panaudojimo intensyvumo.

19.4.1 Trumpas, Vidutinis ir Ilgas laikotarpiai

Tiriant pasiūlą arba gamybinę ekonomikos pusę, turime išskirti elgsenas, kurios vyksta per trumpalaikį, vidutinį arba ilgalaikį laikotarpį. Gamybai natūraliai reikia laiko, ir firmos negali akimirksniu prisiderinti prie savo ekonomines aplinkos pokyčių. Pavyzdžiui, firmos dažnai samdo darbuotojus, sudarydamos sutartį, kurioje yra numatytas fiksuotas atlyginimas už tam tikrą laikotarpį, tarkim už metus, ir besikeičiančio atlyginimų lygio kaštai per kontraktinį laikotarpį gali būti draudžiami. Taip pat firmos sudaro sutartis su žaliavos tiekėjais. Visi šie faktoriai verčia firmas priimti sprendimus, susijusius su darbo jėgos samdymu ir gamyba, remiantis labai netikslia informacija ir apriboja firmos galėjimą greitai prisitaikyti, kai tik tampa prieinama nauja informacija.

Ribotas informacijos prieinamumas ir apribotas firmų galėjimas greitai pritaikyti naują informaciją sukuria labai svarbią ribą tarp jų vidutinės ir ilgalaikės reakcijos į kainos lygio pokyčius. Trumpalaikį laikotarpį mes apibrėžiame kaip laikotarpį, per kurį kainos lygis išlieka nepakitęs, reaguojant į ekonominius sukrėtimus arba politinius pokyčius, taigi bendra paklausa pati nustato realią gamybos apimtį. Vidutinis laikotarpis yra laikotarpis, per kurį kainos lygis pradeda reaguoti į sukrėtimus ir pokyčius politikoje, bet individai ir firmos gali nežinoti apie kainos pokyčius, arba gali pripažinti, kad jų reakcijos ir elgsenos derinimas prie kainos pasikeitimo yra per daug brangus. Ilgalaikis laikotarpis nurodo laiką, per kurį kiekvienas ekonomikos dalyvis sužino apie kainos lygį ir turi laiko atitinkamai priderinti gamybinius sprendimus.

Ekonomistai šiems laikotarpiams negali priskirti konkretaus laikotarpio, tokio kaip mėnuo, šeši mėnesiai arba metai, kadangi laikas, kurio reikia išsiaiškinti ir prisitaikyti prie kainos pokyčių priklauso nuo ekonomikos, kurioje asmuo funkcionuoja pobūdžio ir nuo kainos lygio praeities istorijos toje ekonomikoje. Kuo nepastovesnės kainos buvo praeityje, tuo trumpesni bus trumpalaikis ir vidutinis laikotarpis. Kai kainos pokyčiai būna labai dramatiški, individai yra ekonomiškai skatinami studijuoti, stebėti ir žinoti kainas, kad išvengtų didelių nuostolių. Kita vertus, jei kainos ilgą laiką buvo stabilios, individai yra mažiau skatinami stebėti kainas ir gali ne taip greitai suvokti arba reguoti į pokyčius.

19.4.2 Vertikali ilgo laikotarpio bendros pasiūlos kreivė

Kadangi bendros pasiūlos teorija kalbant apie ilgą laikotarpį yra paprastesnė, mes pradėsime nuo ilgalaikio laikotarpio. Ilgalaikio laikotarpio bendros pasiūlos kreivė yra paprasta vertikali linija, esant ekonomikoje pilnai gamybos apimčiai ir visiškam užimtumui, kas reiškia, kad pokyčiai kainos lygyje neturi poveikio tiekiamos produkcijos kiekiui. Atsiminkite, kad išilgai ilgalaikio laikotarpio bendros pasiūlos kreivės (19.4 paveikslėlis LRAS), individai ir firmos ekonomikoje žino apie bet kokius kainos lygio pasikeitimus ir yra pilnai prie jų prisitaikę.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2727 žodžiai iš 8940 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.