Kainodara
5 (100%) 1 vote

Kainodara

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VADYBOS FAKULTETAS

FINANSŲ KATEDRA

Duomenų klasifikavimo bei kaupimo, apskaitos procese, įtaka įmonės veiklos analizei.

Kursinis darbas

Atliko: ĮV/03 stud. A.Janušauskas

Tikrino: doc. dr. I.

Vilnius

2004

Turinys:

Įvadas…………………………………………………………………………………………….. 3

Apskaitos proceso sudėtis……………………………………………………………………… 3

Buhalterinės apskaitos sąskaitos ir dvejybinis įrašas………………………………………. 5

Dvejybinis įrašas buhalterinės apskaitos sąskaitose……………………………………….. 6

Sąskaitų planas…………………………………………………………………………………. 6

Apskaitos proceso seka………………………………………………………………………… 7

Duomenų klasifikavimas ir fiksavimas………………………………………………………… 8

Operacijų fiksavimas sąskaitose……………………………………………………………… 9

Sąskaitų koregavimai…………………………………………………………………………… 9

Darbinė atskaitomybės parengimo lentelė…………………………………………………… 9

Kompiuterizavimas……………………………………………………………………………… 9

Pažinimo svarba vadybininkams……………………………………………………………… 10

Literatūra…………………………………………………………………………………………. 11

Įvadas

Kiekvienos epochos svarbiausia problema buvo ir tebėra kuo išsamiau pažinti gamtos ir visuomenės reiškinius. Kaip žinoma, aukščiausia žmogaus pažintinės veiklos forma yra mąstymas. Mąstymas – tai objektyvaus pasaulio atspindėjimas abstrakcijomis. Jis yra svarbiausias pažinimo proceso komponentas.

Žmogus susiduria su įvairiomis mąstymo atmainomis. Tai dialektinis mąstymas – daiktų, reiškinių procesų suvokimas jiems vystantis (jų priešybių, kovos, raidos ir naujų kokybinių pokyčių suvokimas); loginis mąstymas – sugebėjimas tiksliai nustatyti objektų, naujų ir anksčiau įgytų žynių ryšius, sudaryti jų sistemas, svarstyti, įrodinėti, kelti problemas bei hipotezes, daryti išvadas, apibendrinimus; abstraktus mąstymas – sugebėjimas įžvelgti daiktų, reiškinių bei procesų esmę, atskirti šalutinius nereikšmingus bruožus bei savybes; apibendrinantis mąstymas – objektų bendrų bruožų bei savybių, bendrų principų nustatymas; kvalifikacinis mąstymas – objektų klasifikavimas į grupes pagal jų pagrindinius bruožus bei savybes; teorinis mąstymas – apibendrinančių žinių, mokslo teiginių bei jų principų, įvairių ryšių priklausomybės ir dėsningumo supratimas bei suvokimas. Žinomos ir kitos mąstymo atmainos.

Mąstymo procesas – tai daiktų, procesų bei reiškinių skaidymas į elementus ir tarpusavyje susijusių elementų jungimas į visumą. Mąstymas apskritai, o ypač abstraktus mąstymas bei apibendrinimai, protinės veiklos procese kyla iš analizės ir sintezės. Analizė – tai daiktų, procesų bei reiškinių skirstymas į jų sudedamąsias dalis, jų pagrindinių požymių bei savybių išskyrimas. Analizuodamas žmogus pažysta objektų detales bei struktūrą. Sintezė – priešingas analizei procesas, kurio metu mintimis nustatomi ryšiai, jungiami objektai, jų dalys bei požymiai. Sintetinant atskiras dalis, mintimis galima sujungti į visumą arba atskiras žinias į bendrą sąvoką į visą gamtos bei visuomenės žinių sistemą. Taigi sintezė gali būti sumavimo ir apibendrinimo procesas. Pažinimo procese analizė ir sintezė tarpusavyje yra glaudžiai susijusios ir sudaro vienovę. Analizė padeda pažinti atskirus elementus, o sintezė, remdamasi analizės duomenimis, sujungia šiuos elementus ir pateikia daikto, reiškinio, proceso visumą, sistemą.

Gamtos ir visuomenės reiškinių neįmanoma pažinti neištyrus jų sudedamųjų dalių ir savybių, t.y. be analizės. Visuomenės reiškinių negalima suskaidyti pagal mechanikos chemijos ar panašius dėsnius. Juos galima tyrinėti tik abstrakčiai. Kad analizuodami galėtume susidaryti tikra proceso ar reiškinio vaizdą, būtina nustatyti jo priežasties ir padarinio ryšius bei jo atskirų dalių tarpusavio priklausomybę, t.y. naudoti sintezės principą.

Analizė – plati sąvoka. Ji vartojama ir mokslinėje ir praktinėje veikloje. Analizė – tai proceso esmės nustatymas išskiriant objekto pagrindinio prieštaravimo ypatybe ir jas tyrinėjant. Tai ieškojimas pagrindo, jungiančio visas proceso ypatybes į visumą. Tai leidžia numatyti vystymosi dėsningumus. Ekonominiams reiškiniams pažinti reikia ir analizės ir sintezės. Ekonominė analizė galima nagrinėti dviem aspektais:

 socialiniu ekonominiu

 techniniu.

Pirmasis apibūdina analizės turinį, objektą, tikslus ir uždavinius, antrasis – priklausomas nuo pirmojo. Tai analitiniai būdai ir techninių priemonių bei procedūrų jiems įgyvendinti rinkinys.

Ekonominė analizė plačiąją
prasme apima visas ūkio grandis ir struktūras, t.y. tiek materialinę gamybą, tiek nematerialinę sferą. Analizės metodai ir organizavimas yra įvairūs, priklauso nuo ūkio sistemos hierarchijos. Yra makroanalizė ir mikroanalizė. Makroanalizė – tai ūkio funkcionavimo rezultatų analizė: šakų, pošakių, teritorijų. Mikroanalizė – tai ūkio pagrindinių grandžių (įmonių, kompanijų, akcinių bendrovių ir pan.) veiklos analizė.

Terminas „Ekonominė analizė“ jau gana senai vartojamas įvairių pasaulio šalių ekonominėje literatūroje. Tačiau atsižvelgdami į tyrimo objektą dažniausiai vartosime terminą „Finansinė analizė“. Beje buvusių socialistinių šalių praktikoje dažniausiai buvo vartojamas terminas „Ūkinės veiklos analizė“. Vakarų šalių autoriai vartoja terminą „Finansinė analizė“ (Financial analysis) arba „finansinių ataskaitų analizę“ (Financial statement analysis). Šių terminų vartojimą planinėje centralizuotoje ir laisvos rinkos ekonomikoje, kaip toliau matysime, daugiausia lemia tyrimo objektas: pirmuoju atveju analizuojama visa įmonių ūkinė, antruoju – tik finansinė veikla. Tačiau tai nėra esminis dalykas. Ne taip svarbu, koks terminas bus vartojamas. Svarbu žinoti, kad analizė yra tam tikro dalyko, reiškinio proceso pažinimo metodas. Jeigu mes kalbame apie analize, vadinasi, kalbame apie tyrimą, nagrinėjimą.

1. Finansinė analizės reikšmė ir būtinumas įmonės veikloje

Įmonėje sukaupta informacija turi būti objektyviai įvertinta. Tinkamai ir objektyviai neįvertinus informacijos, negalima priimti tikslių valdymo sprendimų. Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Tai didžiausia jos reikšmė ir privalumas. Be to finansinė analizė padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o svarbiausia – priimti optimalius valdymo sprendimus. Priimti optimalius valdymo sprendimus yra labai sunku esant ribotiems ištekliams ir neribotoms reikmėms. Geriausiai tai padeda padaryti analizė. Daugelis autorių teigia, kad atskleisti vidinius ir perspektyvius rezervus bei valdyti sudėtingus ūkinius procesus bei reiškinius ir yra finansinės analizės esmė. Ji yra svarbiausias valdymo sistemos elementas. Jai šio elemento nėra arba jis netinkamas, pažeidžiamas visos valdymo sistemos vientisumas ir valdymo ciklo uždarumas.

Finansinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Visa tai labai svarbu šiuolaikiniam verslui. Jos informacija padeda patikrinti, ar praeityje priimti sprendimai tikslūs, taip pat pagrysti esamus ir būsimus valdymo sprendimus. Retrospektyvinės analizės (ex post) metu nustatoma ir įvertinama esama ekonominė situacija, o perspektyvinės analizės (ex ante) – priimamų valdymo sprendimų ir būsimųjų projektų prasmė ir efektyvumas.

Finansinės analizės esmę nusako 1 schema.

1 schema. Finansinės analizės vieta ir funkcijos.

Iš šios schemos matyti, kad finansinė analizė susijusi su apskaita, kontrole, planavimu ir prognozavimu. Ji siekia objektyviai įvertinti įmonės ekonominę būklę ir finansinius rezultatus, kad galima būtų parengti ir priimti valdymo sprendimus. Tokia informacija padeda pažinti ir įvertinti ūkinius procesus ir reiškinius, parengti lanksčius valdymo sprendimus, taip pat numatyti finansinius ekonominius rodiklius. Taigi finansinė analizė galima traktuoti kaip ūkinių procesų pažinimo priemone.

Daugelis Vakarų šalių autorių finansinę analizę priskiria prie kontrolės proceso, nors kartu pabrėžia, kad jos negalima tapatinti su kontrole. Kontrolė apima daugiau įvairių procesų, t.y. ne tik faktinius duomenys lygina su planiniais ar prognoziniais duomenimis, bet ir turi tikslą eliminuoti nukraipymus nuo plane numatytu dydžiu, kad būtų pasiekti įmonės užsibrėžti tikslai. Finansinė analizė, kaip tyrimo ir ūkinių procesų vertinimo sistema, ne tik atlieka kontrolės funkcija. Pirmiausia ji turi nustatyti, ar numatyti ūkiniai procesai buvo veiksmingi, racionalūs. Vadinasi, analizė yra tarsi planavimo ir kontrolės tarpusavio sąryšio laidas.

Finansinė analizė padeda atsakyti į klausimą, ar įmonės eina teisingu keliu. Ypač ji padeda nustatyti įmonės pelningumą ir jos plėtimosi galimybes. Reikia tik sugebėti suvokti finansines ataskaitas ir tinkamai interpretuoti jų duomenis. Finansinė analizė atliekama siekiant gauti reikšminga informacija apie įmonės veiklą, jos efektyvumą, pelningumą bei rizikos laipsnį.

Visoms įmonėms būdingas tam tikras ūkinės finansinės – veiklos cikliškumas. Kiekviena įmonė gali būti apibūdinta tuo ekonominiu potencialu požiūriu, kuriuo ji rėmėsi ataskaitiniu laikotarpio pradžioje. Atsižvelgiant į tai, galima skirti dvi pagrindines finansines analizės kryptis:

a) ekonominio potencialo ir jame vykstančio pasikeitimo vertinimas

b) finansinės ūkinės veiklos rezultatyvumo vertinimas (ekonominio potencialo panaudojimas).

Remiantis šiomis kryptimis, gali būti analizuojama įvairiai detalizuojant. Šis procesas priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių veiksnių (laiko, techniniu priemonių kiekio, analitiko polinkiu į vieno ar kito sudėtingumo laipsnio skaičiavimus ir pan.) Ekspres analizės metu įvertinama nedaug pagrindinių
Šiuo atveju analitiškai gali būti įvertinta per keletą minučių. Visai kitokio pobūdžio yra metų ar kelerių finansinė analizė. Čia pagrindinis jos uždavinys yra objektyviai įvertinti praėjusias, esamas ir planuojamas įmonės veiklos situacijas, kad galima būtu priimti efektyvius valdymo sprendimus.

Finansinė analizė – tai nemanipuliavimas skaičiais. Geras analitikas visada išmano, kokiam rodikliui reikia skirti daugiau dėmesio, kaip ji interpretuoti. Dažnai vienas kokybinis rodiklis būna svarbesnis negu keli kiekybiniai rodikliai. Kad įmonė sėkmingai plėtotų savo veiklą, ji turi siekti gerinti svarbiausius rodiklius (mokumą, pelningumą, efektyvumą ir kt.). atitinkamame veiklos etape įmonė turi iš daugelio rodikliu išskirti svarbiausia, jam skirti daugiausia dėmesio. Pažymėtina ta aplinkybė, kad daugelis rodikliu kinta ir nustatyti jų pasikeitimo veiksnius ir priežastis yra nelengva.

Kuris rodiklis yra svarbiausia įmonei atitinkamu momentu, taip pat yra labai sunku nustatyti. Kaip pavyzdį galima paimti koeficientą, rodanti grynojo pelno ir pardavimo santykį. Jei pelnas ir pardavimai sumažėjo vienodai tai jų santykis nepakis. Bet jei pelnas vienu metu sudarė 2,4 procentus pardavimo, o vėliau – 1,8 procento, vadinasi, pelnas sumažėjo daugiau negu pardavimai. Tačiau gerai ar blogai, kad sumažėjo pelningumo koeficientas? Jei įmonė siekia gauti kuo didesnį pelną, tai blogai. Bet yra kitų priežasčių, kai pelningumo rodiklį reikia įvertinti kitaip. Pavyzdžiui, kai kitose įmonėse grynojo pelno ir pardavimo santykio rodikliai yra blogesni tai mūsų įmonė, vertinant pagal šį rodiklį, galima laikyti stipria. Kita vertus įmonė gali siekti pagerinti kitus finansinės veiklos rodiklius, todėl pelningumo sumažėjimas yra visiškai pagrįstas. Vadinasi tik atlikus išsamią kompleksinę analizę, nustatančius atitinkamų rodiklių pasikeitimo veiksnius ir priežastis galima padaryti tikslias išvadas ir apibendrinimus.

Finansinės analizės duomenys gali būti pateikti skaitmenine, grafine ir aprašymo forma. Tačiau priimtiniausia yra skaitmeninė analizės rezultatų pateikimo forma. Ji gali būti apibendrinta lentelių, schemų ir diagramų pavidalo. Joms sudaryti gali būti panaudota absoliutinių, santykinių ir vidutinių dydžių derinys. Įvairių formų lentelės yra populiariausios ir naudojamos įvairiems rodikliams pateikti, susisteminti ir apibendrinti. Grafinės analizės forma padeda vaizdžiau suvokti pateiktą informaciją, aprašomoji forma leidžia paaiškinti ir padaryti išvadas iš pateiktos informacijos. Ji būtina apibendrinant.

1.2 Finansinės analizės šaltiniai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1717 žodžiai iš 5645 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.