TURINYS
ĮVADAS………………………………………………………………………………3
TEORINĖS VADYBOS FUNKCIJOS………………………………………….4
VADYBOS FUNKCIJŲ ĮGYVENDINIMAS PRAKTIKOJE………………6
ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA…………………………………………………9
ĮMONĖS VALDYMO STRUKTŪRA…………………………………………..10
ĮMONĖS IŠORINĖS APLINKOS ANALIZĖ…………………………………12
REKLAMA…………………………………………………………………………..13
IŠORINĖS APLINKOS REALIZAVIMAS……………………………………14
KAINODAROS METODO IDENTIFIKAVIMAS……………………………15
ĮMONĖS GAMINIO KAINOS SKAIČIAVIMAS……………………………16
PRODUKTO PARDAVIMO VARTOTOJUI KAINOS NUSTATYMAS..16
EKSPORTO KAINŲ SKAIČIAVIMAS……………………………………….17
ESAMA ĮMONĖS KAINODAROS STRATEGIJA………………………….17
TAIKOMOS KAINŲ NUOLAIDOS……………………………………………18
IŠVADOS……………………………………………………………………………18
PASIŪLYMAI………………………………………………………………………21
LITERATŪRA………………………………………………………………………22
ĮVADAS
Šio darbo tikslas yra verslo vadybą studijuojančiam studentui susipažinti su įmone ar įstaiga, kuri vykdo kainodaros organizavimą, užsiima praktiniu verslo organizavimu, veiklos valdymo procesu. Suvokti kaip būsimam vadybininkui, realų teorinių žinių ir praktinio darbo įgūdžių poreikį. Patikrinti įgytas žinias bei savo sugebėjimus taikyti praktikoje ir vėliau apsispręsti dėl ateityje pasirenkamos vadybininko specializacijos krypties tolimesnėse studijose. Studentas turėtų išmokti vertinti ir aprašyti savo bei visos įmonės veiklos rezultatus.
Kainodara yra sudėtingiausias prekių rinkos konjunktūros mechanizmas, jos barometras. Kaina atspindi visą kainodaros veiksnių sistemą: sąnaudų dinamiką, darbo rezultatų rodiklius, infliaciją, pasiūlos ir paklausos santykį, rinkos monopolizavimą ir pan. Be to, konkretus kainos tam tikru momentu lygis priklauso nuo gamybinių jėgų rinkos plėtotės, jos segmentiškumo ir sektoriškumo, nuo tarpinio ir galutinio vartojimo. Taigi kainodara yra visų kainų formuojančių, o taip pat psichologinių, socialinių, politinių, rinkos ir kitokių veiksnių sisitema.
Visgi, nėra užduoties be tikslo. Taigi studentas, susipažinęs su savo pasirinkta įmone, kurioje matė pažangius vadybos, rinkodaros metodus, turi aprašyti vadybos vertinimo kriterijus, taip pat kainodaros vykdomą politiką. Šiame darbe turi figūruoti įmonės veiklos rodikliai, jų nagrinėjimas, vertinimas bei trumpas jų aprašymas, jos realiausi konkurentai, kainodaros metodo identifikavimas, įmonės gaminio kainos skaičiavimas, esama kainodaros strategija. Absolventas turi įvertinti savo patirtą naudą, daryti atitinkamas išvadas ir taip pat aprašyti visa tai savo darbe.
TEORINĖS VADYBOS FUNKCIJOS
Plėtojantis visuomeniniam darbo pasidalijimui pasidarė būtina specifinė žmonių veiklos funkcija- valdymas. Svarbiausia valdymo funkcija ir jos paskirtis- suderinti, sutvarkyti, susieti įvairias ūkines veiklos sritis ir garantuoti jų sąveiką. Norinti pasiekti darnumo, reikia nustatyti ir palaikyti reikalingus kokybinius bei kiekybinius veiklos rūšių ryšius.
Valdymo sistemose visi veiklos dalyviai turi vienodas sąlygas kurti veiklos rezultatą, todėl kiekvienai valdymo grandžiai reikia tiksliai suformuluoti pagrindines funkcijas. Įmonė rinkos sąlygomis gali funkcionuoti tik tada, kai jos savininkas ir visi darbuotojai geba įvertinti išorines ir vidines sąlygas, prognozuoja ateitį.
Sėkmė nebūna atsitiktinė. Visiems aišku, kad didelę reikšmę turi apgalvotas ir išsamus veiksmų planas. Deja, žmonėms dažnai stinga laiko galvoti apie ateitį ir planuoti, derinti bei kurti tam tikrus veiksmus. Jie paprastai sako, kad kasdieniniai darbai atima jiems tiek laiko, jog jo nebelieka planavimui. Tačiau jeigu tikrai žmogus trokšta įgyvendinti savo siekius, jis būtinai turi galvoti apie galutinį tikslą. Todėl reikia nebijoti planavimo ir nuo jo daug ką pradėti.
Tai padeda atlikti pirmoji valdymo funkcija- planavimas. Tai reiškia, jog be planavimo ir gero valdymo (o jis būna, kai yra įvertinama dabartinė situacija, o ją galima įvertinti tik kai planuojama) firma sunkiai galėtų funkcionuoti.
Priklausomai nuo to, kokiu tikslu ir kokiam laikotarpiui veiksmų planai sudaromi, jie skirstomi ir pagal numatomo laikotarpio dydį:
· Verslo, strateginiai arba einamieji;
· Strateginiai, taktiniai, operatyviniai;
· Įmonių politikos planavimas, strateginis planavimas, taktinis planavimas, operatyvinis planavimas.
Planuojant iškyla tokios problemos: kaip, kam reikia planuoti, kas lemia planų sudarymą ir pan. Literatūrose pateikiami tokie planavimo objektai:
· Produkcija, paslaugos; ištekliai produkcijai gaminti; naujos produkcijos kūrimas; priemonės, užtikrinančios produkcijos kūrimą;
· Veiklos sritys, padalinai, vykdytojai;
· Gaminiai, paslaugos, prekės.
Priėmus vadybos sprendimą, pirmasis vadybos ciklo veiksmas, siekiant, kad tas sprendimas būtų
įgyvendintas, yra planavimo uždavinių vykdymas:
· Suteikti kryptį organizacijos narių veiksmams; suderinti organizacijos padalinių ir jos narių pastangas;
· Ką, kiek, iš ko, kada gaminti arba kokias paslaugas teikti; kokių gamybos išteklių riekia, kad įvykdytume tai, ką suplanavome; kokie pagrindiniai ekonominės veiklos rodikliai;
· Nurodyti organizacijoms nariams kaip veikti, numatyti organizacijos narių veiklos planą; sudaryti sąlygas nuolat sekti veiklą, pastebėti jos trūkumus ir juos pašalinti; įvertinti galimas kliūtis ir būdus joms įveikti.
Vykdant planavimą ir, kad jis būtų įgyvendintas, svarbu laikytis tokių principų:
· Gamybos išteklių koncentravimas; planų tęstinumas; planų ir jo dalių suderinamumas;
· Planavimas turi prasidėti nuo aukščiausios vadovybės; būtų numatyta griežta atsakomybė už planavimo nevykdymą; vadybininkai turi būti gerai įgudę, taikant efektyvius planavimo metodus; vadybininkams turi būti prieinama informacija ir duomenys;
Planuojant bendresnius dalykus ilgesniam laikui, būtina prognozuoti. Prognozavimas- išteklių, ekonomikos pasikeitimų numatymas.
Antroji vadybos funkcija- organizavimas- valdomo objekto ir subjekto tarpusavio sąveikos nustatymas. Trečioji- motyvacija- tai savęs ir kitų pažadinimo veiklai procesas, siekiant savų ir organizacijos tikslų. Ir ketvirtoji- skatinimas- žmonių aktyvinimas efektyviai dirbti.
Apskaitos ir analizės funkcijos vykdomos visais valdymo etapais, bet svarba išryškėja baigiamajame ir pradiniame etape. Apskaita fiksuoja proceso eigą. Analizuojant išaiškinamos užfiksuotų rodiklių dydžių priežastys.
Reguliavimas paprastai suprantamas kaip veikla, garantuojanti proceso pastovumą. Reguliavimo rezultatai pateikiami normatyvuose, planinėse užduotyse, standartuose.
Pats gamybos padalinių organizavimas, struktūros formavimas, personalo parinkimas aukštesnio lygio vadovų požiūriu yra jo valdymo kompetencija.
Reikėtų skirti valdymo ir valdymo padalinių funkcijas. Padalinių funkcijos- tai valdymo funkcijoms realizuoti reikalingas darbų kiekis. Jos formuojamos remiantis valdymo funkcijų turiniu, bet atsižvelgiant į darbo imlumą valdymo funkciją gali atlikti vienas ar keli padaliniai, o kartais ir keli žmonės.
Valdymo funkcijoms atlikti organizuojama valdymo sistema, kurioje skiriamos keletas posistemių. Valdymo sistemos našumo rodiklius lemia valdymo sistemos tipas. Kuriant valdymo sistemą, labai svarbu tiksliai suformuoti tikslus, numatyti esamomis sąlygomis efektyviausią valdymo technikos panaudojimą. Svarbu tinkamai suformuluoti valdymo sistemos efektyvumo kriterijus. Kartais klystama, kai orientuojamasi tik į valdymo kaštų mažinimą. Valdymo sistemų tipai gali būti: inovacinio ir strateginio valdymo sistema bei administracinio ir biurokratinio valdymo sistema.
VADYBOS FUNKCIJŲ ĮGYVENDINIMAS PRAKTIKOJE
PLANAVIMAS
Šios bendrovės vadovas planuodamas savo įmonės veiklą, visą dėmesį skiria į savo darbuotojų veiksmų kryptį, nes jų yra labai mažai. Taigi galima greičiau pasiekti norimų rezultatų nesiblaškant, o tai būtų daug sunkiau jei darbuotojų būtų daugiau. Vadovas gali konkrečiai nurodyti ką kam daryti.
Taigi šios įmonės vadovas, turėdamas gan nedidelę privačią įmonę, gali pats vienas tvarkyti reikalus, t.y. sudaryti planus ir duoti juos vykdyti savo pavaldiniams, kurie pavaizduoti valdymo struktūros schemoje. Tai bus centralizuotas planavimas. Vadovas pats organizuoja, nurodo organizacijos narių veiksmų kryptį, padedamas vadybininkų ir valdytojų, numato darbuotojų veiklos planą, suderina padalinio (Klaipėdoje) ir būstinės (Vilniuje) narių pastangas, įvertina galimas kliūtis ir būdus joms įveikti. Vadovas planuoja firmos ateitį- žiūrėdmas tolyn, t.y. planuoja ne „day-by-day“, o „for future“- ateičiai. Trumpai sakant- ilgalaikiai planai.
Konkrečiausiai veikla planuojama sudarant darbų planą. Tai darbų sąrašas, kur nurodoma kiekvieno darbo pradžia ir pabaiga. Direktoriaus dažniausi nurodomi darbai- tai toks sugaunamos žuvies reikalingas kiekis, tam, kad galėtų patenkinti užsakovų norus. Jei bus per mažai- tai įmonė neteks dalies pajamų, o gal net ir savo partnerių, kurie bus nepatenkinti tokiu mažu žuvies kiekio aprūpinimu ir įmonės pažado netesėjimu, laiku pristatyti žuvies produktus. Taigi, šiuo atveju viskas priklauso nuo įmonės darbuotojų pastangų, įvykdyti direktoriaus numatytus padaryti darbus. Jo užduotis buvo suplanuoti viską taip, kad pavaldiniai spėtų padaryti vieną užsakymą, po to kitą. O toliau viskas priklauso nuo vykdymo. Tai gamybos strategija.
Be abejo įmonės vadovas žino, kad tokios rūšies maisto produktai yra Lietuvoje visada paklausūs. Mūsų šalis yra gan religinga ir laikosi tradicijų- per šventes pirkti žuvies produktus ir nevalgyti mėsos. Ir šiaip, lietuviai mėgsta jūros gėrybes. Todėl jam neverta nerimauti dėl perdirbamų produktų paklausos (gaminio gyvavimo strategija). Nebent jo paslaugų atsisakys užsakovai ir direktorius privalės ieškoti kitų. Bet to jam nereikės daryti, nes tai yra numatyta planuose, kokių imtis veiksmų, jei tokia problema atsiras. Visų pirma, strateginiame planavime, vadovas yra numatęs keletą partnerinių bendrovių, su kuriomis yra palaikomi ryšiai, su kai kuriais net bendradarbiaujama- vežama ši maisto
deja, nedideliais kiekiais. Šis planavimas priskiriamas prie rizikos politikos bei tyrimų ir plėtros strategijos.
Kokių nors žinių dėl investavimo strategijos ir jos programų- vadovas neužsiminė. Tai tikriausiai dėl to, kad įmonė yra gan jauna, smulki ir nespejusi gauti tiek pajamų, kad galėtų investuoti į kitas įmones, jas privatizuot ar pan. Bet ši bendrovė yra investavusi pinigus į naujesnių vilkikų pirkimą, laivo remontą, sandėlio prikimą. Visa tai turėtų padėti sparčiau vykdyti užsakymus ir paruošti kokybyškesnius žuvies produktus, kurie atkeliauja ir ant mūsų stalo.
Įmonės realizavimo strategija susijusi esamais klientais, jų užsakymų įvykdymas-laiku ir vietoj pristatyti jų užsakytus produktus. Taigi, vadovas planuoja kaip geriau ir efektyviau tai padaryt. Tai susiję su vilkikais ir jų vairuotojais. Jų greita orientacija padeda pasiekti gerų rezultatų, kurių visada tiksi įmonės vadovas. Dažniausiai produkcija išvežiojama anksti ryte, kai nėra užgrūstos gatvės, būna mažas judėjimas. Užsakovai būna patenkinti kai viskas sutvarkyta laiku, tai duoda didesnį pasitikėjimą šia įmone ir įgalina sulaukti daugiau užsakymų ir tikėtis didesnių pajamų. Taigi matome kaip viskas yra susiję, tarsi užburtas ratas.ORGANIZAVIMAS
Būtina valdyti perdirbamo produkto veiklos organizavimo procesą, nes tai palengvina visą darbą ir duoda daugiau teigiamų bei pelningų rezultatų. Vadovas visą darbo procesą diferencijuoja, t.y. visi pagrindiniai uždaviniai skaidomi atlikti kiekvienam vadybininkui, sandėlio valdytojui, komercijos direktoriui atskirai ir numatomi reikalingi ištekliai. Bet viskas yra koordinuota- tie visi atskiri uždaviniai jungiami į vieną, kryptingai veikiančią sistemą. Gavęs konkrečią užduotį, pavaldinys jį vykdo iki tam tikro numatyto laiko. Ir visos užduotys yra tarpusavyje kuo nors susiję. Pavyzdžiui, vadovas nurodo komercijos vadybininkui atvežti i Vilnių 1 toną žuvies iki kovo 25 dienos. Šis nurodymas iškart liečia buhalterę, kuri veda ataskaitas, sudarinėja dokumentus, reikalingus palaikyti ryšius su užsakovais. Sandėlio valdytoja nurodo cecho darbuotojams kokią žuvies produkciją paruošt ir pan. Vairuotojai turi laiku pristatyti žuvies produktus. Kapitonas su laivo žvejais prigaudyti žuvies. Ūkio dalies vadybininkas atsakingas už naudojamą įrangą ir įrenginius ir t.t ir pan. Matome, kad visi kažką skirtingai veikia, įmonei gavus užsakymą. Bet jų veikla sueina į vieną procesą- žuvies produktų paruošimas savo klientams.
MOTYVACIJA