Kainos formavimas kaštų pagrindu ir jos sukeliamos problemos
5 (100%) 1 vote

Kainos formavimas kaštų pagrindu ir jos sukeliamos problemos

TURINYS

Įvadas 3

1. Kaštų vaidmuo kainodaroje 4

2. Kainodaros metodai 7

2.1. Visuminių kaštų metodas 7

2.2. Kainos apskaičiavimo visuminių kaštų metodu trūkumai 10

2.3. Tiesioginių kaštų metodas 11

2.4. Kainos apskaičiavimo tiesioginių kaštų metodu trūkumai 14

3. Kainos formavimo abejais kaštų metodais sukeliamos problemos 15

Išvados 17

Literatūra 18

Įvadas

Šiame darbe stengsiuosi panagrinėti teorinį ir praktinį kaštų vaidmenį kainodaroje ir praktines jos problemas, su kuriomis susiduria įmonių vadybininkai ir savininkai rinkos ekonomikos sąlygomis. Kaštų koncepciją vadybininkai naudoja spręsdami kainos formavimo klausimus. Įmonės pelnas, bei kiti užsibrėžti tikslai priklauso nuo gamybos kaštų dydžio. Gamybos kaštų lygis vaidina labai svarbų vaidmenį, tad kiekvienai įmonei itin turi rūpėti gamybos kaštų kalkuliavimas bei jų mažinimas. Labiausiai paplitęs kainos formavimas, būtent ir remiasi kaštų pagrindu, prie kurio yra pridedama tam tikra pelno norma.

Rašydamas darbą, stengsiuosi atkreipti dėmesį į kainodaros, paremtos kaštų pagrindu, sukeliamas problemas, nes dažnai (ypač Lietuvos) įmonėse nėra atkreipiamas didesnis dėmesys į šias problemas. Verslininkai dažniausiai prie gamybos kaštų prideda norimą pelno normą, ir visiškai neatsižvelgia į kitus rinkos veiksnius, kurie labai turėtų įtakoti kainos dydžio nustatymą. Dėl to dažnai nustatoma ne optimali kaina, kas įmonei neleidžia pasiekti kainos formavimo pagrindu užsibrėžtų tikslų.

Pagrinde remsiuosi lietuvių autorių knygomis. Būtent A. Bartkienės “Rinkos kainų politika ir kainodara”, J. Rastenio “Kainodara” bei Š. Pajarsko “Kontraktine kainodara”. Taipogi remsiuosi Rusijoje išleistomis knygomis, kuriose yra aprašomas kaštų vaidmuo kainodaroje, bei Vakarų Europos autorių M. Worsam, D. Berkeley Wright “Marketing in management. Basic principles”.

1. Kaštų vaidmuo kainodaroje

Seniausia ir tradicinė kainodaros strategija yra pagrįsta kainos sudarymu pagal kaštus. Kaštų koncepciją verslininkai naudoja spręsdami kainodaros klausimus. Įmonės pelnas priklauso nuo gamybos kaštų dydžio. Gamybos kaštų lygis yra svarbus veiksnys, nustatant didmeninę kainą. Todėl kiekvienai įmonei itin turi rūpėti gamybos kaštų kalkuliavimas bei jų mažinimas.

Kainodaroje svarbiausią reikšmę turi pastovūs ir kintami kaštai. Kintamų kaštų dydis priklauso nuo išleidžiamos produkcijos apimties. Pastovūs kaštai yra firmos bendri kaštai, betarpiškai nesusiję su gaminamos produkcijos kiekiu. Kintami kaštai – tai tiesioginiai kaštai (medžiagos, g-binė darbo jėga, t. y. darbo užmokestis) ir tiesioginiai pridėtiniai kaštai (prekės pardavimo kaštai, prekės transportavimo kaštai, prekės įpakavimo kaštai, papildomos išmokos gamybiniams darbuotojams, pajamų mokestis nuo darbo užmokesčio ir kt.). Pastovūs kaštai – tai įmonės bendri kaštai reklamai, prekių pardavimui, administracinės išlaidos, amortizaciniai atskaitymai, kaštai tyrimams ir diegimams ir kt. Kai kurie kaštai, nustatant kainą, neturi būti įtraukiami. Pvz. jei sugedo įrengimas, kuris nebuvo visiškai amortizuotas, tai nepadengti kaštai jai įsigyti turėtų būti laikomi prarastaisiais. Pastovūs ir kintami kaštai sudaro visuminius gamybos kaštus. Nustatant prekės kainą kaštų pagrindu, tikslinga nustatyti, ar išskirti, kaštus į kintamuosius ir pastoviuosius atkreipiant dėmesį į tai, ar jie kinta proporcingai gaminamos produkcijos kiekiui.

Tradicinis ir labiausiai paplitęs kainos nustatymo būdas yra toks, kai prie apskaičiuotų gamybos kaštų ir pridėtinių išlaidų dar pridedamas numatomas pelnas.ši kainodara pagrįsta visais kaštais, arba vadinamaisiais “kaštais plius”.

Nustatant prekės kainą, didelis vaidmuo skiriamas ne faktiniams einamiesiems kaštams, o skaičiuotiems, arba normatyviniams (standartiniams) kaštams. Iš esmės gali būti panaudojami ir faktiniai gamybos kaštai, jei jie turi tendenciją likti stabilūs tam tikrą laiką.

Įmonė, tam kad sumažintų nuostolių dėl neapibrėžtumo riziką, siekia, kad visi ilgalaikiai kaštai kuo greičiau atsipirktų. Nes kuo didesnė pastovių kaštų suma, tuo didesni gamybiniams pajėgumams prastovint dėl gamybos ir realizavimo apimčių svyravimų galimi nuostoliai.

Būsimi gamybos kaštai įvertinami imant tam tikrą gamybinių pajėgumų apkrovimo normą (kuri dažniausiai sudaro 2/3 – 3/4 apskaičiuoto maksimalaus gamybinių pajėgumų lygio). Pridėtiniai kaštai yra priskiriami ne produkcijos kiekiui, kuris pagaminamas, pilnai panaudojus gamybinius pajėgumus, o normaliam (mažesniam) produkcijos kiekiui. Tuo būdu kaštai, tenkantys produkcijos vienetui, santykinai padidinami.

Įmonė, skaičiuodama laukiamus kaštus, remiasi ne realiu pajėgumų apkrovimu (reikėtų daryti pastovius perskaičiavimus), o normaliu (standartiniu), arba vidutiniu per didesnį ar mažesnį laiko tarpą (2-3 metus), apkrovimu. Tokiu būdu įmonė stengiasi sumažinti neigiamą gamybos apimties ir asortimento pokyčių (svyravimų) įtaką tiek kainodarai ir kaštams, tiek ir įmonės finansinei padėčiai.

Gamybiniai kaštai yra vienas iš veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant kainas. Bet gamybos kaštai betarpiškai nenulemia nustatomos kainos lygio. Tam
tikroms sąlygomis ir kai kurie kiti veiksniai tampa svarbesni už kaštus.

Paprastai įmonės gamina ne vieną, o daug produktų, ir kiekvienam produktui nustatyti kaštų (ne tik pastovių, bet ir kintamų) dydį dažnai būna sunku. Gamybos kaštų nustatymas ir išmatavimas paprastai susijęs su sunkumais, kuriuos sąlygoja tai, kad reikia įvertinti laiko veiksnį (būsimas perspektyvas rinkose), atskirti einamojo ir investicinio pobūdžio kaštus (pastarieji kaštai neturi būti padengiami iš einamųjų įplaukų), skaičiuoti įrengimų amortizacinius nurašymus atsižvelgiant į moralinį nusidėvėjimą ir kt. labai didelį neaiškumą, ir neapibrėžtumą, skaičiuojant gamybos kaštus pagal kiekvieną produktą, sudaro pridėtiniai kaštai, nes jie turi būti paskirstyti tarp produktų (visada bus subjektyvumo, dirbtinumo elementų). Tačiau kainodaros tikslams visgi įmonei būtina turėti vienokį ar kitokį atsakymą apie individualius gamybos kaštus kiekvienam produktui.

Kainodaros požiūriu kaštus galima laikyti riba, žemiau kurios įmonė nenustatys kainos savo produktui, nes logiškai mąstant, kaina būtinai turi būti lygi kaštams arba turi juos viršyti. Dažniausiai minimaliai galimą kainą nulemia produkcijos gamybos kaštai. Tačiau, galimi tokie variantai, kada kaina apsprendžia gamybos kaštų lygį, o ne atvirkščiai. Elementarus pavyzdys būtų, kai įmonė planuodama į rinką pateikti naują prekę, pirmiausia nustato kainą, kurią potencialūs pirkėjai galėtų mokėti už prekę, o tik po to gamina prekę, kuri atitiktų tą kainą.

Galima teigti, jog kainos nulemia gamybos kaštus tada, kai rinkoje yra nepalanki konjunktūra. Tada įmonės stengiasi taip sureguliuoti savo kaštus, kad jie atitiktų sumažėjusias rinkos kainas.

Įmonės nustatydamos kainą pagal kaštus, dažnai atsižvelgia ir į paklausą. Viena iš pagrindinių, dėl kurių kaštai naudojami kainodaroje,- tai susidariusi nuomonė, kad bet koks pardavimas žemesnėmis negu kaštai kainomis įmonei yra nuostolingas. Kartais yra tvirtinama, kad kainodara, besiremianti kaštais, yra teisinga, nes sudaro sąlygas gauti grynąjį pelną. Kainos nustatytos pagal visus kaštus, vartotojams daug suprantamesnės, negu tos, kurias lemia paklausa arba konkurencija. Kaštų metodas yra patogus bei greitas ir gali būti veiksmingas, jeigu konkurentai taip pat juo naudosis.

Kitas šio būdo privalumas slypi jo paprastume. Kainos pagrindas yra bazinės sąnaudos produkcijos vienetui, prie kurių pridedama suma neįskaitytoms išlaidoms padengti ir pelnui sudaryti. Nustatoma ta kainos riba, už kurią žemesnė ji gali būti tik išimtiniais atvejais ir ribotam laikui. Šis metodas garantuoja optimalias, bet ne maksimalias įplaukas. Be to, jis atspindi didesnę orientaciją į gamybą ir mažesnę į paklausą rinkoje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1229 žodžiai iš 4042 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.