Kainu lygio dinamika Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Kainu lygio dinamika Lietuvoje

REFERATAS

“Kainų lygio dinamika Lietuvoje“

Vilnius, 2005

Turinys

Įvadas 3

Kainų lygio samprata 4

Kainų indeksai 5

Vartotojų kainų indeksas 5

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 21

Eksportuojamų / Importuojamų prekių vieneto vertės indeksai 29

Išvados 36

Literatūros sąrašas 37

Įvadas

Prekė patenka vartotojui per mainų procesą. Santykis, kuriuo prekės mainomos viena į kitą ir kuris išreikštas pinigais, yra kaina. Tarpininkaujant kainai, vyksta prekių mainai. Todėl kaina yra pagrindinis viso prekinio ūkio reguliatorius. Prekių kainų svyravimai nulemia tai, kad gamyba vyktų remiantis paklausa. Rinkos kainos lygis rodo, ar prekės gamybą reikia padidinti, ar sumažinti. Kaina yra tarsi barometras, rodantis prekės trūkumą ar jos perteklių, palyginti su visuomenės poreikiu rinkoje.

Infliacija atspindi bendrojo kainų lygio kitimą. Neigiamas rodiklio dydis (kainų mažėjimas) reiškia defliaciją. Dažniausiai infliacija matuojama vartojimo prekių krepšelio kainų indeksu (VKI). Matuojant kainų kitimą, susiduriama su šiomis problemomis. Pirma, į krepšelį fiziškai negali būti įtrauktos visos prekės, taigi jis atspindi tik tam tikrų prekių kainų pokyčius. Antra, dėl skirtingo vartotojų pasirinkimo skiriasi jų vartojamos prekės. Trečia, prekių kainų kitimas neatspindi kokybinių pačių produktų pokyčių. Taigi, infliacijos dydis nedaug gali pasitarnauti konkrečiam vartotojui ar verslininkui stebint verslo konjunktūrą.

Kainų kitimas – normali ir būtina ekonominio proceso sąlyga. Kainos perduoda vartotojų siunčiamus signalus gamintojams. Kainų kitimas atspindi vartotojų paklausos pasikeitimus, gamintojų galimybes pasiūlyti prekes. Tačiau visos kainos matuojamos pinigais, vadinasi tais atvejais, kai valdžia vykdo aktyvią pinigų politiką, infliacijos rodiklį gali nulemti ne prekių ir paslaugų paklausos bei pasiūlos pokyčiai, bet ir pinigų kainos pasikeitimai. Dažnai didelės infliacijos šalyse infliacijos priežasčių reikia ieškoti valdžios vykdomoje pinigų politikoje. Pinigų kiekio svyravimų nulemta infliacija yra įtakojama valdžios intervencijų, o ne rinkos poreikio, todėl negali būti toleruojama. Geriausias būdas įveikti šią infliaciją – neleisti valdžiai vykdyti diskrecinės pinigų politikos. Valiutų tarybos modelis užtikrina pinigų emisijos automatiškumą.

Kainų lygio samprata

Kainų lygis yra kintamas dydis, todėl svarbu skirti nominalius ir realius dydžius.

Kainų kitimą veikia vartojimą:

· Keičia šeimų realų piniginį turtą;

· Keičia realias disponuojamas pajamas;

· Keičia pajamų pasiskirstymą.

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – kainų stabilumas. Centrinis bamkas vykdo nominalaus pinig kiekio reguliavimo politiką.

Kainų kilimas mažina realų pinigų kiekį, ir atvirkščiai: kainų kritimas didina nominalų pinigų kiekį.

Kainų kilimas sukelia du efektus: tiesioginį ir netiesioginį:

Tiesioginis (Pigou efektas). Didėjant kainoms, mažėja piniginio turto vertė, taip pat keičiasi užsienio indėlis dėl valiutos kurso kitimo

Netiesioginis (Keyneso efektas). Dėl sumažėjusio realaus pinigų kiekio palūkanos didėja.

Dviejų tipų kainodara:

Pirma, visose rinkose viešpatauja tobula konkurencija. Gėrybių rinkoje yra laisva kainodara. Gerybių pasiūla priklauso nuo kainų lygio.

Antra,, rinkoje viešpatauja netobula konkurencija. Verslininkai vykdo kainų politiką. Atsižvelgiama į realizavimo ir kaštų situaciją. Rinkos proceso rezultatas yra ne kaina, o gamybos apimtis. Kainų lygis priklausi nuo verslininkų elgsenos

Kainų indeksai

Vartotojų kainų indeksas

Vartotojų kainų indeksas (VKI) – parodo vartojimo prekių ir paslaugų, kurias įsigyja, už kurias sumoka ir kurias namų ūkiai panaudoja tiesiogiai patenkinti vartojimo poreikius, vidutinį kainų lygio pokytį per tam tikrą laikotarpį, VKI yra pagrindinis infliacijos rodiklis.

Infliacijai išmatuoti Lietuvoje naudojamas vartotojų kainų indeksas (VKI). Tai yra pagrindinis infliacijos rodiklis, rodantis vartojimo prekių ir paslaugų, kurias įsigyja, už kurias sumoka ir kurias namų ūkiai panaudoja tiesiogiai patenkinti vartojimo poreikius, vidutinį kainų lygio pokytį per tam tikrą laikotarpį. Vartotojų kainų indeksas neapima prekių ir paslaugų, skirtų gamybai, pelno gavimui, kapitalo formavimui.

VKI yra pagrindinis instrumentas pensijoms, darbo užmokesčiui, pašalpoms indeksuoti kompensuojant kainų padidėjimą. Kartu jis yra ir priemonė baudoms, mokesčiams, žalos ir nuostolių atlyginimo tarifams indeksuoti. Jis naudojamas įvairiems rodikliams perskaičiuoti palyginamosiomis kainomis, analitiniams ir prognozavimo tikslams.

Pagrindinė informacinė bazė VKI skaičiuoti yra duomenys apie prekių ir paslaugų reprezentančių kainas, tarifus ir gyventojų išlaidas vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti. Pagrindinis kainų informacijos šaltinis yra prekių ir paslaugų reprezentančių kainų ir tarifų registravimas atrinktose visų nuosavybės formų prekybos ir paslaugų sferos įmonėse. Kiekvienos prekės ar paslaugos kainų lygio pokytis daro skirtingą įtaką bendrajam VKI. Tai lemia išlaidų kiekvienai prekei ar paslaugai dalis bendroje gyventojų piniginių vartojimo išlaidų struktūroje. Skaičiuojant
VKI vartojimo prekių ir paslaugų kainų santykiai atsveriami naudojant išlaidų prekėms ir paslaugoms lyginamuosius svorius bendrose namų ūkių vartojimo išlaidose. Namų ūkių biudžetų tyrimo apie pinigines gyventojų vartojimo išlaidas duomenys yra pagrindinis informacijos šaltinis svoriams rengti..

VKI skaičiuoti taikoma modifikuota Laspeireso formulė:

, kur

-bendrasis vartotojų kainų indeksas ataskaitinį laikotarpį t, palyginti su baziniu laikotarpiu 0;

– piniginių išlaidų dalis i-ajai prekei pirkti bendruose vartojimo išlaidose prekėms ir paslaugoms baziniu laikotarpiu 0, arba svoris

, kur

– bazinio laikotarpio 0 i-osios prekės kaina

– bazinio laikotarpio 0 i-osios prekės įsigytas kiekis;

n – prekių skaičius;

– ataskaitinio laikotarpio t i-osios prekės ilgalaikis kainų santykis

Ilgalaikis kainų santykis apskaičiuojamas kaip 19-os teritorinių vienetų ilgalaikių kainų santykių svertinis aritmetinis vidurkis, svoriais imant gyventojų skaičiaus dalis tarp bendro šalies gyventojų skaičiaus

Laspeireso indeksas yra pastovių bazinių svorių indeksas. Indekso svorių bazinis laikotarpis yra t-2 metų IV ketvirtis-t-1 metų I-III ketvirčiai (t – ataskaitiniai metai). Kainų bazinis laikotarpis yra t-1 metų gruodžio mėnesis. Pagrindinė informacinė bazė VKI skaičiuoti yra prekių ir paslaugų reprezentančių kainų ir tarifų registravimo atrinktose visų nuosavybės formų prekybos ir paslaugų sferos įmonėse duomenys ir namų ūkių biudžetų tyrimo duomenys yra gyventojų pinigines išlaidas prekėms ir paslaugoms įsigyti.

Statistikos departamentas kasmet peržiūri svorių sistemą, naudojamą VKI skaičiuoti.. 2004m. svorių sistema pagrįsta 2002m. spalio mėnesio – 2003m. rugsėjo mėnesio (svorių bazinis laikotarpis) namų ūkių biudžetų tyrimo apie pinigines vartojimo išlaidas, pramonės, vidaus ir užsienio prekybos, paslaugų statistikos, nacionalinių sąskaitų duomenimis ir kitų institucijų informacija. Kainų bazinis laikotarpis yra 2003m. gruodžio mėnuo, t. y. kiekvieno 2004m. mėnesio kainos lyginamos su šio laikotarpio kainomis. Pagal Laspeireso formulę namų ūkių vartojimo išlaidų ir kainų bazinių laikotarpių duomenys turi būti suderinti. Todėl 2002m. spalio mėnesio – 2003m. rugsėjo mėnesio laikotarpio duomenys apie pinigines vartojimo išlaidas, naudojant atitinkamus vartotojų kainų indeksus, buvo atnaujinti iki 2003m. gruodžio mėnesį ir parengta svorių sistema 2004m. VKI skaičiuoti. Skaičiavimams naudojami svoriai, apskaičiuoti penkių ženklų po kablelio tikslumu.

Dabartinė svorių sistema apima 506 namų ūkių vartojimo išlaidų elementarias visumas (2003m. – 495). Vartotojų kainų indekse vartojimo rinkai atstovauja 796 prekės ir paslaugos reprezentantės (2003m. – 766).

Indeksų bazinis laikotarpis yra 2000m. (2000m. = 100)

2004m. metinė infliacija (2004m. gruodžio mėnesio palyginti su 2003m. gruodžio mėnesiu) sudarė 2,9 procento (2003m. gruodžio mėnesio (palyginti su 2002m. gruodžio mėnesiu, buvo 1,3 procento defliacija).

2004m. mėnesinė infliacija buvo užfiksuota septynis kartus (kovo, balandžio, gegužės, birželio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais), nulinė infliacija – du kartus (sausio ir liepos mėnesiais).

metinės infliacijos lygį nulėmė 4,8 procento pabrangę maisto produktai ir nealkoholikiniai gėrimai, 7,7 – transporto, 11,1 – sveikatos priežiūros, 5,8 – įvairių prekių ir paslaugų prekės ir paslaugos. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų didėjimą kompensavo 2,7 procento atpigusios poilsio ir kultūros, 2,8 – būsto atstatymo namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros, 1,2 – ryšių grupės prekės ir paslaugos.

2004 metų vidutinė metinė infliacija (2004m., palyginti su 2003m.) sudarė 1,2 procento (2003m., palyginti su 2002m., buvo 1,2 procento metinė defliacija).

Metinė infliacija – tai vidutinio kainų lygio santykinis pokytis tarp ataskaitinio mėnesio ir praėjusių metų atitinkamo mėnesio.

Vidutinė metinė infliacija – tai vidutinio kainų lygio santykinis pokytis tarp dvylikos paskutinių mėnesių vidurkio ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidurkio.

Vartotojų kainų indeksas (VKI) 2004m. gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričio mėnesiu, sudarė 99,9 (2003m. gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričio mėnesiu, – 100,0). Vartojimo prekių kainos per gruodžio mėnesį sumažėjo 0,3, paslaugų – padidėjo 0,7 procento

Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai pabrango 1,2 procento. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimą iš dalies kompensavo 2,8 procento atpigusios transporto grupės, 1,6 – drabužių ir avalynės grupės prekės ir paslaugos. Minėtų grupių prekių ir paslaugų kainų pokyčiai turėjo didžiausią įtaką gruodžio mėnesio bendrajam VKI. Taip pat kainų indeksą veikė 0,7 procento atpigusios būsto pastatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros, 0,4 – poilsio ir kultūros grupės prekės ir paslaugos.

Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų indeksui turėjo 11,0 procento pabrangusios daržovės ir bulvės, 3,1 – pienas ir jo produktai, sūriai, kiaušiniai, 0,8 – mėsa ir jos produktai, 1,6 – žuvys ir jų produktai, 0,6 procento – vaisiai ir uogos. Minėtų maisto produktų kainų
iš dalies kompensavo 5,4 procento atpigusi kava, 0,4 – duona, 0,7 šokoladas ir kiti konditerijos gaminiai, 3,7 – vaikų maistelis, 0,4 procento – aliejus.

Transporto prekių ir paslaugų grupės kainų indeksui didžiausią įtaką turėjo benzino kainų sumažėjimas 8,8 procento, dyzelinių degalų 7,4, transportui skirtų suskystintų dujų – 0,4 procento. Keleivinio kelių transporto paslaugos pabrango 7,6 procento.

Drabužių ir avalynės grupės kainų indeksui įtakos turėjo dėl nuolaidų 2,5 procento sumažėjusios avalynės, 1,2 – drabužių kainos.

Būsto pastatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros prekių ir paslaugų grupės kainų indeksą labiausiai paveikė atpigę skalbimo ir plovimo mašinos – 2,3 procento, baldai – 0,6, šaldytuvai ir šaldyklės – 1,6, viryklės – 1,3, dulkių siurbliai – 2,8 procento. Stalo ir vonios kambario skalbiniai bei stalo įrankiai pabrango po 0,6 procento.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1588 žodžiai iš 5252 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.