Kainų nustatymo metodai
5 (100%) 1 vote

Kainų nustatymo metodai



Rengiant firmos kainų politiką ir strategiją, reikia atlikti nemažai darbų ir apskaičiavimų:

1. Nustatomas optimalus kaštų dydis prekių gamybai ir pardavimui, kad pelną būtų galima gauti tomis kainomis, kurias firma savo prekėmis gali nustatyti.

2. Nustatomas prekių vertingumas potencialiems pirkėjams ir rengiamas jį atitinkančios kainos pagrindas.

3. Apskaičiuojamas pardavimas ar rinkos dalis, kuriai esant gamyba bus pelningas.

Kainų prognozavimo sprendimai yra susiejami su gamybos apimties nustatymu, kaštų valdymu, prekių kūrimu ir jų reklama bei perdavimo būdais.

Firmos kainų politika ir strategija yra rengiama trimis etapais:

· pradinės informacijos surinkimas;

· strateginė analizė;

· strategijos formavimas.

Vykdydama kainų politikos ir strategijos rengimo etapus, firma turi atlikti šias priemones:

· įvertinti prekių gamybos ir pardavimo kaštus;

· patikslinti firmos finansinius tikslus;

· nustatyti potencialius firmos prekių konkurentus;

· atlikti finansinę firmos veiklos analizę;

· atlikti segmentinę rinkos analizę;

· firmos konkurencijos analizė konkrečiomis rinkos sąlygomis;

· įvertinti valstybės reguliavimo įtaką kainodarai;

· suformuoti galutinę kainų strategiją.

Pagrindiniai kainų politikos ir strategijos rengimo elementai ir etapai bei jų tarpusavio ryšiai yra pateikiami 1 pav.

1 pav. Kainų politikos ir strategijos rengimo pagrindiniai elementai ir etapai

1. Pradinės informacijos surinkimas 2. Strateginė analizė 3.Strategijos formavimas

1.Kaštų įvertinimas 6.Finansinė analizė

2.Finansinių firmos tikslų patikslinimas

3.Potencialių pirkėjų nustatymas 7.Segmentinė rinkos analizė 10. Galutinė kainų strategija

4. Marketingo strategijos patikslinimas 8.Konkurencijos analizė

5. Potencialių konkurentų nustatymas 9. Valstybinio reguliavimo įtakos įvertinimas

Renkant pradinę informaciją, reikia:

1. Įvertinti kaštus. Pagrindinį dėmesį reikia skirti tiems kaštams, kurie realiai susiję su tiriamų prekių gamyba ir pardavimu bei savikainos straipsniais, kurie gali keistis, kai pakeitus kainas pakis gamybos apimtis.

2. Patikslinti finansinius firmos tikslus. Kainų strategija turi atitikti pagrindiniams finansiniams firmos tikslams, nustatytiems artimiausiam laikui ir ilgalaikei perspektyvai. Pagal finansinį planą yra nustatomas reikalingas minimalus pelningumas parduodant kiekvieną prekių rūšį bei uždavinių prioritetas: gauti maksimalią pelno sumą ar gauti pelno per tam tikrą laikotarpį anksčiau paimtoms paskoloms padengti.

3. Nustatyti potencialius konkurentus. Šį darbą atliekant, reikia išsiaiškinti esančius ir potencialius konkurentus, kurių veikla gali labiausiai paveikti firmos pardavimo pelningumą; nustatyti konkurentų sutartines kainas jų gaminamoms prekėms, išsiaiškinti, kiek jos skiriasi nuo sudarytų sandorių kainų dėl suteiktų įvairių nuolaidų bei ypatingų pardavimo sąlygų. Pagal informaciją apie konkurentų veiklą praeityje, jų vadovų asmenines savybes, organizacinę struktūrą, vystymo planus ir pan., nustatomas pagrindinis kainų prognozavimo tikslas. Yra tiriami konkurentų gamybos bei pardavimo panašumai ir trūkumai.

Įvairių kainų prognozavimo metodų taikymo prielaidos

Rinkos ekonomikoje taikomi įvairių rūšių kainų prognozavimo metodai. Tai lemia įvairios priežastys: prekės pobūdis, t.y. plataus vartojimo ar gamybinės techninės paskirties prekė; prekės naujumas; vienarūšė ar diferencijuota pagal kokybės savybes prekė; turinti vieną pirkėjų rinką ar keletą tos rinkos sektorių; prekės gyvavimo ciklas; firmos tikslas, kurį ji nori įgyvendinti, pasirinkdama kainą; rinkos struktūra, kurioje dirba firma; vyriausybinių kainų politika ir pan.

Kainą firma suvokia kaip kintamą veiksnį, todėl jos lygis nustatomas labai atsargiai. Spręsdama kainų prognozavimo problemą, firma remiasi trimis samprotavimais (žr. 1pav.).

2 pav. Pagrindinių samprotavimų, į kuriuos atsižvelgia firma nustatydama kainas, modelis.

Jeigu kaina bus per žema, tai gauti pelną, esant tokiai kainai neįmanoma Galima kaina Jeigu kaina per aukšta, tai formuoti paklausą, esant tokiai kainai, neįmanoma

Produkcijos kaštai (savikaina) Konkurentų kainos ir prekių pakaitalų kainos Unikalusis prekės vertingumas

Minimalią kainą lemia gamybos kaštai, maksimalią – firmos prekės unikalusis vertingumas. Konkurentų ir prekių pakaitalų kainos lemia vidutinį kainų lygį. Apibendrintu pavidalu kainų apskaičiavimo metodika pateikiama 3 pav.

3 pav. Kainos apskaičiavimo modelis

Kainų prognozavimo uždavinio iškėlimas Paklausos nustatymas Gamybos kaštų įvertinimas Konkurentų prekių ir kainų analizė

Kainų prognozavimo metodo parinkimas Pradinės kainos apskaičiavimas Atsižvelgimas į papildomus veiksnius Galutinės kainos nustatymas

Firma, pasirinkdama vieną ar kitą kainos apskaičiavimo metodą, tikisi, kad būtent pasirinktasis metodas padės jai teisingai nustatyti prekės kainą.

Kainų prognozavimo metodai

Nenuostolingumo metodas. Šį metodą, nustatant kainas, naudoja tos firmos, kurios pradeda atsižvelgti į rinkos veiksnius. Šis metodas leidžia palyginti pelno dydžius, gaunamus esant įvairioms kainoms, ir įgalina nusistačiusiai pelno normą firmai parduoti savo prekę
tokia kaina, kuri, esant tam tikrai gamybos programai, leistu maksimaliai ją įvykdyti. Nustatant kainą šiuo metodu, paprastai remiamasi nenuostolingumo grafiku, kuris rodo visų gamybos kaštų, laukiamų bendrųjų įplaukų ir parduodamos prekės kiekio ryšį.

Naudodama šį metodą firma turi:

1. Nustatyti tam tikrą normatyvinę gamybos apimtį, įvertinti, kokį produkcijos kiekį ji numato pagaminti per planuojamąjį laikotarpį.

2. Ivertinti visus gamybos kaštus, esant numatomai gamybos apimčiai.

3. Nustatyti kapitalinių investicijų efektyvumą.

Šį metodą dažnai naudoja rinkos lyderiai, siekiantys gauti tikslinį pelną, taip pat komunalinių paslaugų teikimo firmos ir kt. Skaičiuodami šiuo būdu, remiamės tuo, kad nustatyta prekės realizavimo kaina padengtų visus tos prekės gamybos kaštus ir duotų iš anksto nustatyto dydžio pelną. Taigi šis metodas remiasi visais kaštais. Šiuo būdu nustatytos kainos tam tikrą numatytą laikotarpį nekeičiamos, joms nedaro įtakos konjunktūros pokyčiai.

Kainos nustatymas orientuojantis į paklausą. Kainų nustatymo metodika orientuojantis į paklausą remiasi prekės paklausos lygio tyrimais ir ekonomine verte, kurią ši prekė turi vartotojams. Nustatant kainą, atsižvelgiama į tai, kaip pats pirkėjas vertina prekę ar paslaugą. Vartotojas nustato santykį tarp prekės vertės ir jos kainos ir lygina ją su tokiais pat kitų firmų gaminamų analogiškų prekių rodikliais. Pirkėjų vertinimai priklauso nuo subjektyvaus psichologinio pasitenkinimo, kurį patiria pirkėjas, vartodamas prekę.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 895 žodžiai iš 2927 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.