KOLPINGO KOLEGIJA
TEISĖS SPECIALYBĖ
KAIP APIPLĖŠIA ŽMONIJĄ KLAIDINGOS NUOMONĖS UŽGNIAUŽIMAS?
Filosofijos referatas
Kaunas, 2002
II
DĖSTYMAS
Įvadas
Iš istorijos šaltinių mes žinome, kad vykdavo religijų karai. Dabar,
dar daugiau prisikūrė įvairiausių tikėjimų ir tuo pačiu neigiamų tikėjimų
žmonės traukenčius į blogį pvz. „Šetono biblija“. Suklaidindami žmodaus
nuomonę taip įtraukia į savo tikėjimą. Remdamasi J. S. Millio knyga, savo
referate noriu pasakyti, tai kad, reikia artimiau susipažinti su
priešininko argumentais. Kad mūsų klaidingos nuomonės nesuklaidintu. Turime
žinoti ir kuo skirasi inteliaktualinė kultūra ir inteliaktualinė laisvė.
Kam teiktina pirmenybė ugdant protą?
Medicinos mokslo įrodyta, kad vaiko smegenų ląstelės yra elastingesnės
ir vaikas greičiau įsisavina žodžius, reiškinius, garsus, greičiau išmoksta
groti muzikiniais instrumentais ir t.t. Bet suaugusių žmonių gyvenime yra
kur kas sudėtingiau. Remiantis filosofijos ir mokslo pasiekimo teiginiais.
Proto ugdymui pirmenybė skiriama tiksliesiams mokslams kaip matematikai,
fizikai tuo pačiu ir filosofijai. Mokydamiesi kokią fizikos formulę ar
eilėraštį mes ją išmokstame, kaip liaudiškai sakoma „atmintinai“, o ją
išmokus mums neduoda ramybės ją išsiaiškinti, taip yra ugdomas protas. J.
S.Millis sako, kad: „besimokantys geometrijos žmonės ne tiesiog įsimena
teoremas, bet jas supranta ir išmoksta kaip ir jų įrodymus; būtų absurdas
sakyti, kad jie lieka neišmaną geometrijos tiesų pagrindų, jei niekada
nėra girdėję jas neigiant ar mėginant įrodyti jų klaidingumą“. Tokiu būdu
yra gilesnis mąstymas ir tuo pačiu ugdomas protas. Žmogus ugdydamas protą
pirmenybę skiria savo pažiurų išsiaiškinimui, įvykių, situacijų analizei.
III
Kodėl būtina žinoti priešininko argumentus?
Priešininko argumentus būtina žinoti tam, kad rastume tiesą, galėtume
surasti ir pašalinti kliūtis. Kad geriau suprastume priešininką reikia
gerai žinoti jo argumentus. Nepakanka išgirsti priešininko argumentus iš jo
mokytojų, atstovų, bet norint geriau žinoti priešininko argumentus reikia
išgirsti iš kitų asmenų. Reikia išgirsti iš tų asmenų, kurie priešininku
pasitiki, jį palaiko ir gerai pažįsta. Aš, manau, kad priešininko
argumentus reikia žinoti, tam, kad geriau suprastume ir artimiau pažintume
priešininką, kad įsijaustume jo vaidmenyje, ir tuo, kad galėtume įvertinti
priešininką teisingai. J. S. Millis teigia „Tas kuris žino tik savuosius
argumentus, žino mažai“.
Tai šventi žodžiai kuriems aš pritariu ir noriu pridurti sena liaudies
patarle „Protingas mokosi iš svetimų klaidų, o kvailas išsavų“. Kuo daugiau
išanalizuosime, atidžiai išklausysime priešininką, tuo geriau jį suprasime,
ir sugebėsime įvertinti save.
Kodėl su priešininko argumentais J. S. Millis pataria susipažinti iš
pirmųjų šaltinių?. Ar galime patikėti priešininko argumentų paneigimą
specialistams?. Kaip šią problemą sprendžia katalikų bažnyčia?.
Kaip ir J. S. Millis pataria susipažinti iš pirmųjų šaltinių su priešininko
argumentais, kad geriau suprastume abiejų pusių argumentus ir įvertintume
teisingai. Priešininkų argumentų paneigimą galime patikėti specialistams,
nes specialistai į iškeltus klausymus gali atsakyti arba jau yra atsakę.
Katalikų Bažnyčia šią problemą sprendžia savitai. Ji aiškiai atskiria tuos,
kuriems galima leisti priimti jos doktrinos remiantis įsitikinimu, nuo tų
kurie privalo jas pripažinti patikėdami. Autorius teigia, kad dvasininkais
galima pasitikėti ir jie visapusiškai susipažįsta su priešininko
argumentais. Bet yra skirtumas tarp dvasininkų ir likusių žmonių, kad
dvasininkas pasilieka teisę priešininko argumentus nutylėti likusiems
žmonėms.
IV
Kuo skiriasi inteliaktualinė laisvė ir inteliaktualinė kultūra? Kas
atsitinka etinėms arba religinėms pažiūroms, kai jos tampa neginčijama
doktrina?
Šitokiu būdu daugiau įgyjama inteliaktualinės kultūros. Įgyjant
inteliaktualinę kultūrą, žmogus įgyja inteliaktualinį pranašumą. Asmenybė
neturėdama inteliaktualinės kultūros niekada nesukurs liberalaus ir plataus
proto. Inteliaktualinę kūrybą (pvz. Katalikų tikėjime ŠV. Raštas) skaito
mokyti ir nemokyti žmonės. Taigi, didelio skirtumo nematome tarp
inteliaktualinės kūrybos ir inteliaktualinės laisvės. Šie inteliaktualai
parodo religinių tikėjimų ir etinių doktrinų patirtis. Tarp etinių ir
religinių pažiūrų, įsivyrauja neginčijama doktrina. Doktrina, išlaiko savo
pozicijas ir toliau ji neplinta. Ji įsitvirtina pripažįstamų pažiūros
atskalų ir segmentų. Tokios doktrinos laikosi tie, kurie
yra paveldėję.
Kokiu pavyzdžiu J. S. Millis iliustruoja šią transformaciją?
Stipresnis ir silpnesnis tikėjimas kovoja už savo egzistenciją. Taip
kovodami jie supranta ir žino kuo skiriasi jų tikėjimas nuo kitų doktrinų.
Tikėjimo periode, nemažai žmonių permąsto pamatinius tikėjimo principus.
Taip žmonių charakteris patiria visą poveikį. Kai jis tampa paveldėtu
tikėjimu, jį reikia pripažinti pasyviai, tuomet žmogus neeikvoja energijos
klausimams, kuriuos jam iškelia tikėjimas. Tada žmogus užmiršta šį tikėjimą
arba apatiškai jam pritaria. Taip apibūdina J. S. Millis doktrinos
egzistavimą.
V
Kodėl puolamų religinių sektų doktrinos yra gyvybingesnės?
Dauguma tikinčiųjų laikosi krikščionybės doktrinos, bet kitų sektų
doktrinos yra gyvybingesnės. Krikščioniškame tikėjime kaip ir dauguma kitos
sektos vadovaujasi Naujojo Testamento įsakymais. Paimkime pavyzdį
krikščionišką tikėjimą. Krikščionys gerbia savo tikėjimą, bet ištikrųjų jie