Biologijoje kvėpavimu vadinamas procesas, vykstantis gyvų ląstelių viduje. Šio proceso metu cheminis ”kuras” suskaidomas ir atpalaiduojama energija. Ši energija palaiko šiltakraujų gyvūnų kūno šilumą. Kai kurie gyvi organizmai gali kvėpuoti be deguonies, tačiau daugumai jų deguonis yra būtinas. Žinduolių ir ktų stambių sausumos gyvūnų ląstelės deguonimi aprūpinamos kvėpuojant oru.
Dauguma gyvų padarų turi gauti deguonies, kad išliktų gyvi. Sausumos gyvūnai paprastai įkvepia deguonį iš aplinkinio oro ir, kaip visi gyvūnai, naudoja jį energijai atpalaiduoti ląstelių viduje. Tai darydami, jie išskiria dujas, vadinamas anglies dioksidu, kurias turi pašalinti. Visas šis procesas – įskaitant ir tą dalį kuri vyksta ląstelių viduje, – vadinamas kvėpavimu. Labai mažiems gyviems organizmas, tokiems kaip plokščiosios kirmėlės, gauti pakankamai deguonies ne problema. Jis patenka tiesiog pro jų išorinį paviršių ir po to pasklinda ten, kur jo reikia. Didesni organizmai, tarp jų ir žinduoliai, naudoja tam tikrus kvėpavimo organus (plaučius), kad galėtų paimti jiems būtino deguonies.
Paukščių kvėpavimas
Kad galėtų skraidyti, pauščiams reikia daug energijos, todėl jie turi gerai išsivysčiusią kvėpavimo sistemą. Kitaip negu žinduolių, paukščių plaučiai jungiasi su dideliais oro maišais, kurie palaiko oro tėkmę plaučiais tik viena kryptimi. Tokia sistema greitai išvalo plaučius. Plaučiai ir širdis yra didesni negu žinduolių, o širdis plaka dažniau. Todėl paukšciai gali lengvai kvėpuoti aukštai danguje kur oras labai retas.
Vabzdžių kvėpavimas