Kaip padeti hyperaktyviam vaikui
5 (100%) 1 vote

Kaip padeti hyperaktyviam vaikui

Turinys

Įvadas………………………2

1.Judrūs vaikai………………3

2.Kas yra hyperaktyvumas………3

3.ADS klinika………………..4

4.ADS priežastys……………..5

5.Kaip padėti judriam vaikui…..5

Išvados…………………….11

Literatūra………………….13

Kaip padėti hyperaktyviam vaikui?

Hiperaktyvių vaikų, t.y. tų, kurių elgesys sutrikęs, tėvai dažnai patiria visuomenės panieką ir kritiką. Ne tik aplinkiniams, bet ir jiems patiems sunku suvokti, kodėl jų vaikas meluoja, mušasi, kankina gyvūnus, vagiliauja, netgi pažeidinėja įstatymus. Net ir klausdami savęs “Kodėl jis manęs nesupranta, kodėl jis negalvoja apie savo ateitį?”, tėvai tiki, kad širdyje jų vaikai yra geri, dori ir mylintys.

Darbo tikslas: Išsiaiškinti kaip galima padėti hiperaktyviems vaikams ir jų tėvams.

Darbo uždavinai:

1. Apibūdinti hiperaktyvumo sąvoką.

2. Apžvelgti ADS klinika ir jos priežastis.

3. Paaiškinti tėvams ir mokytojams kaip galima padėti hyperaktyviam vaikui.

4. Apibrėžti 8 principus, kuriuos iškėlė Russell A.Barkley?

Judrūs vaikai

Vaikai skiriasi pagal savo temperamentą. Jau nuo pirmų gyvenimo dienų vieni kūdikiai ramesni, daugiau miega, kiti aktyvesni, labiau reaguoja į aplinką, juda, dažniau verkia. Dažnai pasitaiko, kad judrius vaikus auginantys tėvai jau pirmaisiais metais jaučiasi pervargę, nes nuolat neišsimiega. Vaikui pradėjus vaikščioti, jam tenka skirti dar daugiau dėmesio, nes judrūs vaikai ne eina, o bėga, lipa, šoka, dažnai krenta, užsigauna. Jie smalsūs ir nori viską pačiupinėti. Tėvai negali palikti jų nei minutei. Judrūs vaikai skiriasi pagal vyraujančią nuotaiką ir sugebėjimą prisitaikyti prie aplinkos. Vieni – malonūs, linksmi, draugiški, greitai prisitaiko prie pasikeitusių situacijų ir žmonių. Kiti- nemalonūs, irzlūs, verksmingi, nedraugiški, kartais pikti. Suprantama, kad suaugusiųjų reakcijos į tokius vaikus taip pat skirtingos.

Pirmiesiems tenka daugiau šypsenų, atlaidumo, pagyrimų. Antrieji dažniau atstumiami, kritikuojami, sulaukia aplinkinių pykčio ir atstūmimo. Taip įsisuka teigiamas arba neigiamas ratas, kuriame vaikas vystosi toliau.

Kas yra hiperaktyvumas?

Hiperaktyvumas yra labai judrus, impulsyvus elgesys. Hiperaktyvūs vaikai nuolat juda. Jie negali pabūti ramiai net ir tose situacijose, kuriose tai būtina: klasėje, gydytojo kabinete, autobuse. Atrodo, kad jie nuolat ieško kažko įdomaus ir niekuomet neranda. Hiperaktyvumas sąlygoja ir impulsyvumą, savikontrolės trūkumą vaikai iš karto daro tai, kas ateina į galvą, negalvodami apie pasekmes, todėl dažnai dėl neapgalvoto elgesio įvyksta nelaimingi atsitikimai, traumos ir kiti nemalonumai. Hiperaktyvūs vaikai skiriasi nuo normaliai aktyvių tuo, kad jų elgesys yra chaotiškas, mažiau kryptingas, sunkiau valdomas, o judrumas per didelis. Kas yra dėmesio trūkumas?

Pažinimo procesą bei kryptingą veiklą sąlygoja sugebėjimas sukaupti dėmesį ir jį išlaikyti pakankamai ilgą laiką. Vaikai, kurių dėmesys sutrikęs, sunkiau sukaupia dėmesį ir gali jį išlaikyti tik palyginti trumpą laiką. Bet kokie aplinkos dirgikliai labai greitai juos išblaško, jie pamiršta, ką veikė, greitai pasiduoda naujam impulsui. Tokie vaikai nežaidžia su žaislais, nors labai jų nori, nes greitai juos sulaužo, išmėto. Mokykloje per pamokas jiems sunku susikaupti, bet koks garsas tuoj pat atitraukia dėmesį. Jie nuolat pamiršta ką nors atsinešti, pameta daiktus. Kada nustatoma aktyvumo ir dėmesio sutrikimo odiagnozė? Stiprus hiperaktyvumas ir dėmesio trūkumas gali būti sutrikimas, kurį reikia gydyti. Nors gydymas dažniausiai ne medikamentinis, o psichosocialinis. Jeigu vaikas visą laiką, visose situacijose (namuose, mokykloje, gatvėje) yra labai judrus, chaotiškas, išsiblaškęs būtinas klinikinis įvertinimas. Toks elgesio tipas prasideda labai anksti, bet ypač pastebimas vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Jis tęsiasi daugelį metų, sunkina tarpasmeninius santykius, mokymąsi ir blogina savijautą. Tai negalia, dėl kurios nei vaikas, nei tėvai nekalti. Nėra tikslių kriterijų, nustatančių, kada tai yra sveikas didelis judrumas ir išsiblaškymas, o kada – patologija. Dažniausiai vertinama lyginant vaiką su kitais tokio amžiaus vaikais. Todėl nustatant diagnozę dalyvauja tėvai, mokytojai ir gydytojai. Jie mato vaiko elgesį skirtingose situacijose ir gali lyginti su daugeliu kitų vaikų. ADS terminas Lietuvoje vartojamas nuo 1997 m., pradėjus naudoti TLK-10. Anksčiau šis sutrikimas buvo aprašomas ir diagnozuojamas tokiais terminais, kaip hiperkinezinis sindromas, minimali smegenų disfunkcija, patologinis charakterio formavimasis. O dar dažniau gydytojai nenustatydavo jokios diagnozės ir patardavo tėvams laukti, kol vaikas išaugs.

ADS-klinika

Sutrikimas prasideda ikimokykliniame amžiuje, tačiau retai nustatoma iki 8-9 m. Mamos pastebi, kad jų vaikai, kurių aktyvumas ir dėmesys sutrikęs, kūdikystėje dažniau verkdavo, buvo dirglesni, mažiau miegodavo. Kai kurios mamos pastebėjo, kad jau nėštumo metu jie daugiau spardėsi. Vyresni tokie vaikai ne vaikšto, o bėga. Jie kaip užsukti ir negali pasėdėti ramiai. Dažnai jie nerangūs, jų judesiai mažiau koordinuoti. Vieno tyrimo metu pastebėta, kad šiems vaikams dažniau reikia medicinos pagalbos dėl traumų ar atsitiktinių
apsinuodijimų. Mokykloje jie dažnai nesusikaupia. Nors šių vaikų intelektas normalus, jie mokosi blogiau. Tokie vaikai impulsyvesni, dažnai pasako bet ką, tai įžeidžia kitus (kas galvoje, tas ant liežuvio). Todėl jie nepopuliarūs tarp vaikų ir tarp suaugusiųjų. Dažnai jie dėl to nelaimingi, ir jiems gali būti nustatyta papildoma distimijos diagnozė. Paauglystėje kai kurie vaikai nurimsta, aktyvumas tampa normalus ir gerai mokosi (30-40 proc.). Tačiau kai kurie pradeda vartoti narkotikus, pradeda elgtis asocialiai, jiems būdingi kiti elgesio sutrikimai (50-70 proc.). Ir suaugus išlieka bendravimo problemų, jie dažnai piktnaudžiauja alkoholiu arba narkotikais, gali būti asmenybės sutrikimų (30-50 proc.). Suaugusieji gali skųstis, kad sunku sukaupti dėmesį, impulsyvumu, nepastovia nuotaika, dideliu aktyvumu, streso netoleravimu. ADS susirgimas labiau paplitęs tarp berniukų. Be abejo gydytojai, mokytojai ir psichologai yra paprasti žmonės ir labiau linkę matyt „disciplinos pažeidėjus“ – berniukus, bet egzistuoja ir mokslinis tam paaiškinimas, gamtos taip sutvarkyta, kad dar iki gimimo vyriškos lyties vaisius labiau jautrus įvairiems žalingiems aplinkos veiksniams. Berniukų nervų sistemos ypatumo dėka dėmesio sutrikimo simptomai išryškėja ankščiau negu pas mergaitės, t.y. maždaug 3-4 metų amžiuje. Mergaičių tarpe hiperaktyvumas pasireiškia rečiau, dėmesio sutrikimai pastebimi vėliau dažniausiai pradinėse klasėse. Joms būdingesni emocijų nestabilumas bei išsiblaškymas labiau nei padidėjęs judrumas

ADS priežastys

Sutrikimo atsiradimui gali turėti įtakos daug įvairių fizinių ir psichologinių faktorių. Todėl beprasmiška žiūrėti atgal ir ieškoti vienos kokios nors priežasties, kaip ir beprasmiška tėvams kaltinti save dėl vaiko sutrikimo. Kai kurie tyrimai rodo, kad hiperaktyvių vaikų tėvams vaikystėje dažniau yra buvęs ADS negu sveikų vaikų tėvams. Tai leidžia galvoti, kad gali turėti įtakos genetiniai faktoriai. Kenksmingi faktoriai nėštumo metu, gimdymo traumos, galvos traumos vaikystėje ar persirgtos sunkios somatinės ligos gali turėti įtakos ADS išsivystymui. Vienu metu JAV ir Anglijos spaudoje buvo populiari apsinuodijimo švinu teorija. Vėliau galvota, kad hiperaktyvumas pasireiškia dėl kai kurių maisto produktų netoleravimo (pvz.: pieno, šokolado…). ADS atsiradimui svarbūs ir psichologiniai bei socialiniai faktoriai. Vaikai, užaugę globos namuose, dažnai yra per daug aktyvūs ir blogai sukaupia dėmesį. Šie simptomai yra sąlygoti ilgalaikės emocinės deprivacijos ir išnyksta, jeigu pašalinamas deprivacijos faktorius, pvz., vaikas patenka į globėjų šeimą ar įvaikinamas. Stresą ir nerimą sukeliantys įvykiai šeimoje gali paskatinti ar prisidėti prie ADS išsivystymo.

Kaip padėti hiperaktyviams vaikui?

Vaikai, kuriems labiausiai reikia meilės, dažniausiai jos prašo pačiais nemaloniausiais būdais.

Vaikai su dėmesio ir aktyvumo sutrikimu (ADS), arba hiperaktyvūs vaikai,nuo mažens sukelia daugiau rūpesčių. Tėvai turi juos nuolat saugoti, skirti daug daugiau dėmesio ir laiko. Nepaisant tėvų autoriteto ir reikalavimų, dažnai sunku palaikyti tvarką ir drausmę namuose, kur auga hiperaktyvus vaikas. Be abejo, lengva patarti, kad svarbu išlikti ramiems ir tvirtiems, elgtis su vaiku mandagiai. Lengva pasakyti, sunku padaryti! Natūralu, kad kartais tėvai netenka kantrybės, ir tada prasideda ydingas ratas: į vaiko judrumą tėvai reaguoja pykčiu ir bausmėmis, vaikas atsako prieštaraudamas ir pykdamas, tuo lyg ir bausdamas tėvus, konfliktas stiprėja. Vaikas ir tėvai, bausdami ir gąsdindami, ima varžytis, kas ką kontroliuos, ir niekas negali sustoti. Vis rečiau tėvams pavyksta palaikyti draugiškus santykius su vaiku. Tai sukelia nuolatinę įtampą šeimoje, vaikas darosi piktas, agresyvus, didesnė tikimybė, kad pradės asocialiai elgtis. Neretai praradę kantrybę tėvai muša vaiką, tuo dar labiau pablogindami situaciją.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1448 žodžiai iš 4357 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.