Kaišiadorių paukštynas
5 (100%) 1 vote

Kaišiadorių paukštynas

Turinys

Teorinė dalis 3

I.I Kainos samprata, jos struktūra. Tikslai. 3

I.II Kainų politika ir tikslai 6

I.III.Kainų politikos rūšys 11

Praktinė dalis 16

II.I AB „Kaišiadorių paukštynas“ apibūdinimas 16

II.II. AB „Kaišiadorių paukštynas“ ūkinės – komercinės veiklos aprašymas. 17

II.III AB „Kaišiadorių paukštynas“ produktų realizavimo rinkoje analizė. 20

II. IV Rinkos, kurioje veikia įmonė apibūdinimas: šakos ir rinkos tipo identifikavimas, įmonės konkurentai, jų rinkos dalys 26

II. V Konkurentai, pranašumai prieš konkurentus. 28

II.VI Kainos nustatymo principai 30

5 kilogramų pakuotės vištienos parūkytos dešros EXW kainos skaičiavimas 31

5 kilogramų pakuotės vištienos parūkytos dešros pardavimo vartotojui kainos nustatymas 31

Optimalaus kainų lygio nustatymas 32

Kainos nustatymas nenuostolingumo metodu 36

II. VII Įmonės kainodaros organizavimas 37

III. Išvados ir pasiūlymai 39

Literatūra 40Įvadas

Temos aktualumas. Kaina – tai marketingo komplekso elementas, kuris yra prekės ar paslaugos piniginės vertės išraiška. Tai yra vienas iš svarbiausių rodiklių, nes jis turi garantuoti pelną. Pagal kainą bei jos nustatymo metodus galima spręsti apie konkurencinę situaciją rinkoje. Konkurentų kainos turi tuo didesnės įtakos įmonės kainų politikai, kuo labiau išreikšti vartotojų interesai kainų atžvilgiu. Kaina taip pat įtakoja vartotojus ir juos suskirsto į grupes pagal tai, kokį jie turi jautrumą kainų pokyčiams. Kainų padidinimas jautrius vartotojus verčia pirkti mažiau, laukti geresnės progos arba visai atsisakyti pirkinio.

Šio darbo tema – „Kaina, jos struktūra, tikslai, bei kainų politika“, taigi, pagrindinis šio darbo tikslas aptarti prekės kainą, išnagrinėti įvairias kainų politikas, rūšis, atskleisti kainos ir kainų politikos ekonominę prasmę, remiantis praktiniais pavyzdžiais (išnagrinėsiu kainodaros organizavimą įmonėje AB „Kaišiadorių paukštynas“), parodyti, kaip kainos nustatomos ir kaip jas veikia konkurentai. Taip pat, parodyti, kaip pasirinkta įmonė, jos produktas, įtakoja kainos formavimą, išnagrinėti įmonės prekės kainos nustatymo principus

Numatytam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

1) Supažindinti su kainos sąvokos reikšme;

2) Įvertinti rinkos ir kaštų poveikį kainai;

3) Aprašyti kainos tikslus;

4) Išnagrinėti kainos nustatymo strategijas;

5) Apžvelgti kainodaros organizavimą įmonėje;

6) Paaiškinti kainų politikos tikslus;

Šio darbo objektas – kaina, kuri rinkoje yra pateikiama pinigine išraiška.

Šio darbo pagrindas yra įvairi literatūra lietuvių bei anglų kalbomis. Medžiaga buvo analizuojama, atrenkama reikalinga informacija, kuri buvo tarpusavyje lyginama. Taip pat buvo nagrinėjamas AB „Kaišiadorių paukštynas“ kainodaros organizavimas, naudojantis kainoraščiais, skaičiuojama EXW kaina, optimali gaminio kaina.

Darbą sudaro 3 pagrindinės dalys, kuriose siekiama atskleisti kainodaros organizavimą. Pirmame darbo skyriuje aprašoma kainos sąvoka, apibūdinama jos struktūra bei kaštų įtaką. Taip pat detaliai aptariama kainų politika, jos vykdymo prielaidos, veiksniai, lemiantys, kainų kainodaros vykdymą.

Antrame skyriuje – praktinėje kursinio dalyje pagrindiniai uždaviniai yra AB „Kaišiadorių paukštynas“ apibūdinimas, jos veiklos aprašymas, konkurentų nustatymas, aptariamos produkcijos realizavimo kryptys . įmonės kainodaros metodo nustatymas.

Trečioji dalis skirta kainų nustatymo principams. Yra nustatomos pasirinkto produkto (rūkytos dešros) kainos skirtingais metodais, taip pat aprašoma AB „Kaišiadorių paukštynas“ kainodaros strategija, taikomoskainų nuolaidos, kainodaros ypatumai.

Pabaigai yra pateikiamos išvados ir pasiūlymai.

Teorinė dalis

I.I Kainos samprata, jos struktūra. Tikslai.

Rinkos kaina yra svarbiausias firmos veiklą apibūdinantis ekonominis rodiklis. Kainos nustato gamybos struktūrą, daro lemiamą poveikį medžiaginių srautų judėjimui, prekių paskirstymui, firmos pelningumo lygiui.

Rinkoje dirbančioms firmoms kainos yra jų egzistavimo ir sėkmės laidas. Kainodara padeda pasiekti firmos tikslus.

Tai ne vienintelės priežastys dėl kurių verta nuodugniai nagrinėti kainodarą, domėtis kainų nustatymo politika, ieškoti geriausių sprendimų šiuo klausimu. Kainos taip pat parodo firmos rentabilumą, pelningumą ir gyvybingumą. Todėl kaina gali būti firmos veidas.

Prieš pradedant nagrinėti kainų politiką, bei kainų nustatymo metodus, yra tikslinga apibūdinti sąvoką kaina.

Šiuo atveju skirtinguose literatūros šaltiniuose yra pateikiami ir skirtingi šio termino apibrėžimai, nuomonių gausa pasižymi ir užsienio literatūroje.

Kaina – tai piniginė prekės vertės išraiška.[1]

Kaina – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su kainų nustatymu ir keitimu.[2]

Prekės ar paslaugos kaina – tai piniginių vienetų skaičius, kurį pirkėjas turi sumokėti už prekės (paslaugos) kiekio vienetą.[3]

Kaina – firmos komercijos politikos įrankis.[4]

Kaina labai svarbi tiek pirkėjui, tiek pardavėjui. Tačiau kainos struktūrą jie vertina skirtingai. Vartotojas kainoje mato vientisą pinigų sumą, kurią jis gali skirti savo poreikiams patenkinti pirkdamas šią prekę. Gamintojas mato dvi pinigų sumos
dalis:

1. pastovioji kainos dalis, kurią gamintojas investavo į prekės gamybą (savikaina);

2. kintamoji kainos dalis (pelnas).

Kainos skiriasi priklausomai nuo to, kokiame prekės judėjimo nuo gamintojo iki vartotojo etape jos formuojamos.

Tai gi, kainos struktūrą galima būtų pavaizduoti taip:

Kainos struktūra = savikaina + pelnas + tiekimo ir realizacijos organizacijų antkainis + prekybos organizacijų antkainis[5].

Tiekimo ir realizacijos organizacijų antkainis bei prekybos organizacijų antkainis skirstomas į: išlaidas ir pelną. Įmonės didmeninę kainą sudaro savikaina ir pelnas. Prekybos organizacijų didmeninę kainą sudaro įmonės didmeninė kaina bei tiekimo ir realizacijos organizacijų antkainis. Visa tai bei dar prekybos organizacijų antkainis sudaro mažmeninę kainą.

Reikia pažymėti, jog galutinį kainos lygį lemia konkurencija, kuri gali priversti įmonę sumažinti nustatytą pradinę kainą arba ją padidinti.

Įmonėje kainos yra mažinamos dėl tokių priežasčių:

1. prekių perteklius;

2. rinkos dalies sumažėjimas;

3. dominuojančios padėties rinkoje siekimas.

Tokiu atveju įmonė patenka į rinką pateikdama prekę mažesne kaina negu konkurentai arba pirmoji sumažina kainą, turėdama tikslą – gauti didesnę rinkos dalį.

Prekės kaina turi ribas: apatinė (t. y. kainų grindys – žemiausias kainų lygis, kuris dažniausiai sutampa su kaštų lygiu) ir viršutinė (t. y. lubos). Grindys priklauso nuo gamintojo sugebėjimo investuoti minimaliai būtinus kaštus. Per daugelį gamintojų susidaro maždaug vienodas kainų grindų lygis. Šis skirtumas tarp gamintojų sudaro konkurencijos rezervą arba pajėgumą. Lubos yra sunkiai nustatomos, nes tai yra nepastovūs veiksniai, kurie veikia kainas. Tai yra viršutinė riba (prie apatinės pridėjus pelną), virš kurios prekė jau nebeperkama. Riba priklauso nuo konkurencijos laipsnio: didėjant pasiūlai, lubos žemėja.[1]

Robert C Appleby teigia jog: nustatant prekių kainą, būtina numatyti konkurentų veiksmus, kurie, galima teigti, lemia viršutinę kainos ribą. O įvairių rūšių išlaidos paprastai leidžia nustatyti žemutinę kainos ribą. Reikia atsižvelgti į į gamybos apimties poveikį išlaidoms ir pelnui.

Paklausa paprastai sąlygoja maksimalią kainą, kurią įmonė gali nustatyti savo prekei [6]. Minimalią kainą nulemia įmonės kaštai, kurie skirstomi į:

· pastoviuosius (1 pav. a);

· kintamuosius (1 pav. b).

Įmonei labai svarbu tinkamai ir objektyviai įvertinti šiuos kaštus, nes tai vienas svarbiausių aspektų, skaičiuojant kainas.

Pastovieji kaštai nepriklauso nuo gaminamų ir parduodamų prekių skaičiaus. Jie svarbūs tuo, kad ši veikla apskritai galėtų prasidėti ir vykti. Pastoviesiems kaštams priklauso pastatų ir statinių statyba bei išlaikymas, jų nuoma, valandinis darbo užmokestis, įrengimų įsigijimo kaštai, pardavimo išlaidos ir kt. Pastovieji kaštai nesikeičia dėl didėjančio ar mažėjančio pagaminamų ir parduodamų prekių skaičiaus.

Kintamieji kaštai tiesiogiai priklauso nuo gaminamų ir parduodamų prekių kiekio. Svarbiausią jų dalį sudaro žaliavos ir vienetinis darbo užmokestis, taip pat visi energijos bei medžiagų kaštai, kurie tiesiogiai priklauso nuo prekių kiekio ir kt.

Susumavus pastoviuosius ir kintamuosius kaštus gaunam bendruosius kaštus, kurie atspindi viską, ką įmonė turi išleisti ar sunaudoti užsiimdama pasirinkta veikla (1 pav. c).

1 pav. Kaštai [1, 2, 3, 4]

Nustatant kainą, būtina žinoti ir vienai prekei vidutinius kaštus. Vidutiniai kaštai apskaičiuojami taip:

Vidutiniai kaštai = bendrieji kaštai (kintamieji + pastovieji) / prekių kiekis.

Pastovieji kaštai nuo gaminamų ir parduodamų prekių skaičiaus nepriklauso. Bet vidutiniai pastovieji kaštai priklauso nuo gaminamų ir parduodamų prekių kiekio, nes kaskart dalijama iš kito prekių skaičiaus (2 pav. a).

Kintamieji kaštai pavaizduoti kylančia kreive, kadangi kiekvienai prekei pagaminti reikia tokio pat dydžio naujos kintamųjų kaštų porcijos. Todėl vidutiniai kintamieji kaštai visada yra tokie pat (2 pav. c).

Kainodaroje dažniausiai skaičiuojami ne vidutiniai kintamieji ar pastovieji kaštai, bet vidutiniai bendrieji kaštai (2 pav. b). Šie kaštai rodo, kad kuo daugiau prekių gaminama, tuo jos darosi pigesnės. Taip yra todėl, kad mažėja kiekvienai prekei tenkanti pastoviųjų kaštų dalis.

2 pav. Vidutiniai kaštai

Kaštai tiesiogiai nenulemia nustatytos kainos, tačiau jie yra vienas svarbiausių veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama nustatant prekės kainą. Tam tikrais atvejais kiti veiksniai tampa svarbesni už kaštus. Kainodaros požiūriu kaštus galima laikyti riba, žemiau kurios įmonė nenustatys kainos savo prekei.

Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai įmonė nustato žemesnę kainą nei kaštai. Tai yra tik laikinas kainų sumažinimas (akcija) tam, kad pritraukti kuo daugiau klientų. Akcijos vyksta pokalėdiniu ar povelykiniu laikotarpiais. Tuo metu įmonė parduoda savo prekes už savikainą arba net žemesnę kainą. Tada pardavėjas patiria nuostolius, bet jie atsiperka pasibaigus akcijos laikotarpiui, kai įmonė turi jau daugiau klientų.

Kainos funkcija. A. Bartkienė knygoje „Rinkos kainų politika ir kainodara“ išskyrė šias rinkos ekonomikos sąlygomis kainos atliekamas funkcijas[7]:

· Apskaita,
kontrolė.

· Mokėjimų ir pajamų susidarymas.

· Išteklių paskirstymas.

· Įvairių ekonominių sistemos kontrahentų skatinimas.

· Pasiūlos ir paklausos reguliavimas.

R. Virvilaitė savo knygoje prie kainos funkcijos priskiria ne tik pasiūlos ir paklausos reguliavimą, bet ji teigia, kad kainos funkcija yra reguliuoti visą prekinį ūkį. [1]

A. Pajuodis kainos funkcijas apibūdina visiškai kitaip, nei prieš tai darę autoriai. Jis priskiria šias funkcija prie visuomeninio pobūdžio, pardavėjo požiūriu:

· Išraiškos. Kaina laikoma veiklos rezultatus apibendrinančia išraiška, kuria įmonė siekia įsitvirtinti rinkoje.

· Signalinė. Šia funkcija kaina informuoja apie prekės paklausą rinkoje bei rodo, ar įmonei reiktų imtis priemonių tam tikrų prekių pardavimui plėsti ar jį mažinti.

· Motyvacijos. Kaina tiesiogiai padeda įgyvendinti įmonės tikslus (siekti tam tikro pelno) bei motyvuoja įmonės veiklą.[3].

Tai gi, kaina yra vienas pagrindinių įmonės rinkos politikos elementų, tačiau ji svarbi ne tik įmonės mastu. Kainų sistemos pagalba (t.y. per rinkų, pelnų ir nuostolių mechanizmą) nustatoma, kokių prekių visuomenei reikia, kaip jas gaminti ir paskirstyti. O taip pat kaina svarbi ir tuo, jog tai yra resursų paskirstymo instrumentas.

I.II Kainų politika ir tikslai

Sunku šiandien nustebinti verslo žmones kalbomis apie kainų politiką. Dažnas kiekvieną dieną priima sprendimus, kurie siejasi su kainodaros klausimais: sudarinėja kainoraščius, dalyvauja derybose dėl palankesnių kainų, prekybai skatinti taiko nuolaidas ir pan. Tačiau paminėti veiksmai neretai turi momentinį pobūdį. Kainodaros klausimus panagrinėti giliau verčia šių dienų realijos: praėjo laikai, kai galima buvo be atodairos taikyti nuolaidas siekiant prisivilioti pirkėjus – spaudžiant aštrėjančiai konkurencijai kainos natūraliai mažėjo. Tačiau mažėjo pelno sąskaita ir didelės erdvės taikyti nuolaidas neliko. Tokių įmonių darbuotojams tenka ieškoti alternatyvų vykdomai kainų politikai. Efektyviau kainodaroje remtis ne pavieniais veiksmais, o klausimus spręsti kompleksiškai, žvelgiant į šią problemą kaip į procesą.

Ekonominėje literatūroje paprastai aptinkama nemažai skirtingų kainų politikos sąvokos apibrėžimų:

Kainų politika – tai bendriausi tikslai, kuriuos firma savo prekių kainomis nori pasiekti. Norėdami tesingai suformuluoti kainų politiką, firma privalo aiškiai įsivaizduoti tikslus, kuriuos ji pasieks pardavinėdama konkrečią prekę. Pasirenkant kainų politiką reikia įvertinti, jog nors kiekviena firma siekia pelno, gali būti ir tarpiniai tikslai: savo interesų gynimas, konkurentų gniuždymas, naujų rinkų užėmimas, naujos prekės įvedimas į rinką, greitas išlaidų padengimas, pajamų stabilizavimas.[4].

„Kainų politika – tai kainų nustatymo ir jų keitimo sprendimai bei veiksmai.“[3].

Kitokį kainų politikos apibrėžimą galime sutikti A. Bartkienės knygoje:

Kainų politika – tai vadovavimas firmos kainų nustatymo veiklai. Ji remiasi svarbiausiais principais ir taisyklėmis, kurias firma naudoja siekdama gauti maksimalų pelną ir garantuoti prekių konkurencingumą rinkoje. [7].

Kainų politikos tikslai yra atspindys bendresnių firmos tikslų ir jų įgyvendinimo priemonė. Skirtingose literatūros šaltiniuose išskiriami ne vienodi kainų politikos tikslai. Viena iš priežasčių kodėl taip yra – tikslai nustatomi atsižvelgiant į konkrečios organizacijos vidaus ir išorės situaciją.

Kaip galima pastebėti pirmasis autorius prie įmonės tikslų priskiria ne tik pelno siekimo, todėl ir į kainų politikos apibrėžimą įeina daugiau veiksnių kurie lemią politikos pasirinkimą. A. Bartkienė, priešingai, pabrėžia tik tai, jog įmonės tikslas yra pelnas, ir dėl to kainų politika turi būti orientuota tik į šį veiksnį.

Kainodara yra sudėtingiausias prekių rinkos konjuktūros mechanizmas, jos barometras. Kaina atspindi visą kainodaros veiksnių sistemą: sąnaudų dinamiką, darbo rezultatų rodiklius, infliaciją, pasiūlos ir paklausos santykį, rinkos monopolizavimą ir pan. Kainų politika logiškai sujungia firmos tikslus, galimybes ir lėšas. Marketingo specialistų ir kainodaros bei kainų politikos ekspertų manymu, kainų nustatymas yra neatskiriama reprodukcijos proceso dalis visu prekių gyvavimo laikotarpiu. Taigi kainų politika – tai vadovavimas kainų nustatymo veiklai. Ji apima pagrindinius principus ir taisykles, kurias firma naudoja siekdama gauti maksimalų pelną ir garantuodama prekių konkurencingumą rinkoje. [10]. Trečioji nuomonė, mano manymu puikiai atspindi kainodaros esminį tikslą, nes yra pabrėžiama tai, kad turi būti formuojama tokia kainų politika, kad kaina garantuotų prekės konkurencingumą, nes būtent dėl šios priežasties jos yra parduodamos, ir atneša įmonei pelną.

Kiti autoriai į kainų politikos tikslus, uždavinius žiuri daugiau per įmonės pelno prizmę; kainodarai keliami uždaviniai turi atitikti pagrindinį firmos pelną. Pirmiausia nustatomi tikslai, kurių siekia firma, įgyvendindama konkrečią kainų politiką. Turėdama visus būtinus duomenis apie savo gamybos bei cirkuliacijos kaštus ir nustačiusi rinkos kainų lygį , firma pradeda rengti savąją kainų politiką. Firmos tikslai glaudžiai susiję su jos padėtimi rinkoje, jos prekių konjuktūra,
bazės lygiu, finansine būkle, konkurencijos sąlygomis ir rinkos monopolizavimu.[11]

Firmos tikslai gali būti įvairūs: siekti didžiausio pelno artimiausiu laikotarpiu; nustatyti konkurencingo lygio kainas, išsaugant vidutinę pelno normą, arba, nustačius žemesnes kainas, siekti minimalaus pelno, išsaugant rinkos pozicijas ir t.t.

Įvairius per kainų politika įgyvendinamus tikslus galima sugrupuoti taip:

1. Siekti kainų lygio, garantuojančio firmai viršpelnį.

2. Gauti ne maksimalias, o tam tikras tvirtas pajamas (gamybos kaštai plius vidutinė pelno norma).

3. Išvengti kaltinimų dėl konkrečios šakos monopolizavimo arba kitų juridinių ieškinių.

4. Padidinti savo dalį rinkoje arba padidinti savo pajamų augimo spartą netgi tada, kai sumažėja firmos tiesioginės pajamos.

5. Bandant maksimaliai padidinti pajamas, vengti viešosios nuomonės apie firmą pablogėjimo.

6. Stengtis išvengti bankroto einamuoju laikotarpiu.

7. Vengti konfliktų su darbininkais.

8. Pirmiausia didinti savo prestižą, o ne pajamas.

Šiems tikslams įgyvendinti pasirenkama reikalinga kainų politika. Pavyzdžiui, jei firmos svarbiausias tikslas yra didinti realizacijos apimtį, tai ji gali pasirinkti žemesnių už konkurento kainų politiką. Galima siekti ir kelių tikslų. Kai kada jie gali netgi prieštarauti vienas kitam. Rengdama savo kainų politiką firma gali, pavyzdžiui, nuspręsti[3]:

1. Siekti, kad kainos būtų žemesnės nei konkurentų.

2. Laikytis rinkos kainų, t.y. kartoti konkurentų kainas.

3. Garantuoti “prestižinę” kainą, t.y. aukštesnę negu konkurentų, tuo pabrėžiant itin gerą prekės kokybę.

4. Nustatyti tokias pat kainas kaip ir kurio nors konkretaus konkurento.

5. Kainų kaita garantuoti tam tikrą pelno procentą nuo investuoto kapitalo.

6. Bandyti padidinti produkcijos gamybą, realizuojant ją žemomis kainomis, nereaguojant į konkurentų kainų politiką.

7. Laikytis kainų, neleidžiančių naujiems konkurentams prasiskverbti į rinką.

8. Kaitaliojant gamybą (gamybos ir realizacijos apimtį, gaminamos produkcijos asortimentą ir t.t.) siekti kainų ir pelno stabilumo.

9. Garantuoti rinkos ir gamybos struktūros stabilumą, minimaliai pertvarkant gamybinius įrengimus.

10. Laikytis tokių kainų, kurios leistų gauti maksimalų pelną iš visų firmos gaminamų prekių ir paslaugų visumos, o ne iš kiekvienos prekės ar paslaugos atskirai.

11. Nustatyti tokias kainas, kurios padėtų išstumti konkurentus iš vidaus ar pasaulinės rinkos.

12. Nustatyti žemas kainas, įskaitant ir dempingines, siekiant prasiskverbianti į rinką.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2650 žodžiai iš 8821 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.