Kalba – žmogaus komunikacijos kūrinys
5 (100%) 1 vote

Kalba – žmogaus komunikacijos kūrinys

BENDROS KALBOS BESIILGINT

ATSIRADO LEGENDA APIE BABELIO

BOKŠTĄ; DAUGIAKALBYSTĖ BUBO LAIKOMA

DIDŽIULE NELAIME – DIEVO BAUSME UŽ

ŽMONIŲ PUIKYBĘ IR IŠDIDUMĄ.

JANAS BODUENAS DE KURTENĖ

Kalba yra žmogaus-komunikacijos akto dalyvio kūrinys, perteikia-mas sakytine arba kuria kita tarpine forma (žodinis pranešimas, tekstas, fonograma ir t. t.). Kalba- tai ne tik bendravimo įrankis, bet ir minties formavimo bei aiškinimo įrankis. Kiekviena tauta, kurdama savo kultūrą, vartoja ir tos kultūros raiškos priemonę- nacionalinę kalbą. Kal-ba neegzistuoja atskirai nuo kultūros. Būdama komunikacijos, mąstymo ir tautos kultūros raiškos priemonė, kalba kartu yra ir tautos kultūros rai-dos padaras, turintis savitų ypatybių, daugelio kalbininkų vadinamų “ kalbos dvasia ”. Niekas šiandien negali tiksliai pasakyti, kiek kalbų e-

sama pasaulyje. Taip yra todėl, kad daudumas jų tebėra mažai ištirtos, daugelis neturi savo rašto ir literatūros, tad kartais sunku nustatyti, ar tu-rima reikalo su savarankiškomis kalbomis, ar tik su vienos kurios kalbos tarmėmis. Taip pat nežinia, kiek mokslui dar nežinomų genčių ( ir jų kalbų ) slepia Pietų Amerikos džiunglės, Okeanijos salos bei kitos sun-

kiai prieinamos ir mažai ištirtos teritorijos.

Vis dėlto bandoma registruoti visas pasaulio kalbas. Kalbininkai, 1970 metais susirinkę į tarptautinį kongresą Ispanijoje, suskaičiavo 2976 kalbas, nors kai kas mano jų esant gerokai daugiau. VDR išleistame lingvistikos žinyne randame kone dvigubai didesnį skaičių- 5651. Žiny-no duomenimis, daugiau kaip 1400 kalbų yra mirštančios ar nepripažin- tos. Tik 500 iš 4200 savarankiškų kalbų yra geriau ištirtos, o 1500 dar beveik visai netyrinėtos. Trys ketvirtadaliai visų kalbų neturi rašto.

Kodėl tokia didelė kalbų įvairovė mūsų planetoje? Savaip į šį klau-simą bandė atsakyti Biblija. Šventraštis pateikia Babelio bokšto legendą, kuri turėtų paaiškinti kalbų įvairovės atsiradimą.

Po pasaulinio tvano išsigelbėję žmonės kalbėjo viena kalba. Atėję į Senaaro žemę, jie čia apsigyveno ir nutarė pasistatyti miestą bei bokštą, kurio viršūnė siektų dangų ir kuris išgarsintų jų vardą, prieš jiems išsis-

kirstant po visus kraštus.

Tuomet viešpats nužengė iš dangaus, kad pamatytų miestą ir bokš-tą, kurį statė Adomo vaikai. Ir jis tarė:” Štai jie yra viena tauta, ir visų

viena kalba; jie nemes savo sumanymo, kolei jo iki galo neįvykdys. Tad sumaišykime jų kalbą, kad jie nebesuprastų vienas kito.’’

Taip viešpats ir padarė – žmonės ėmė kalbėti skirtingomis kalbo-mis ir liovėsi statę miestą, kuris bubo pramintas Babeliu. Iš ten viešpats išsklaidė žmones po visus kraštus.

Kai kurie senovės graikų filosofai manė, kad žmogus išmoko kal-bėti mėgdžiodamas gamtos garsus: upelio čiurlenimą, paukščio giesmę, įvairų triukšmą… Tačiau ši teorija nepaaiškina, iš kur kilo begarsių daiktų, spalvų, kvapų ir kiti pavadinimai.

Materialistinės filosofijos požiūriu, kalbos atsiradimo negalima paaiškinti atsietai nuo žmogaus kilmės.Žmogus, o kartu ir jo kalba, tobu-lėjo kolektyviniame darbe, ir šis procesas buvo nepaprastai ilgas, trukęs gal milijoną metų. Atsirado būtinumas ką nors pasakyti vieni kitiems.

Mokslui yra žinomi du žmonių rasių formavimosi židiniai: vakari-nis, apėmęs Nilo, Tigro-Eufrato ir Indo upių slėnius, ir rytinis, apėmęs dabartinę Kinijos teritoriją prie Jangdzės upės. Baigiantis akmens am-žiui, tai yra maždaug prieš 16 tūkstančių metų, dabartiniai žmonės jau bubo įsikūrę visoje Afrikoje (negridų rasė) ir beveik visoje Europoje (baltoji europidų rasė). Tuo pat metu iš rytinio židinio kilę geltonosios mongolidų rasės atstovai apsigyveno didelėje Azijos dalyje, o vėliau paplito ir Amerikoje. Kita žmonių grupė per Indoneziją pasiekusi Aus-traliją ir Okeanijos salas, davė pradžią australidų rasei.

Pirmykščiai žmonės iš pradžių gyveno giminėmis. Aišku, kad gen-tys iš pradžių kalbėdavo viena kalba, tačiau įsikuriant vis platesnėse teri-torijose, genčių kalboje pamažu ėmė rastis tarminių skirtumų: pakisdavo pavedėti žodžiai, atsirasdavo naujų žodžių ir sąvokų. Ilgainiui iš tarmių susiformuodavo savarankiškos kalbos. Drąsiai galima tvirtinti, kad nie-kada žmonija nekalbėjo viena kalba.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 686 žodžiai iš 2180 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.