Kalendorinės šventės
5 (100%) 1 vote

Kalendorinės šventės

Referatas


Parengė:

Kantaučių pagr. m-klos

8 kl. mokinys

Tomas Elijošius



2007

Kantaučiai

Turinys

1. Įvadas 1

2. Andriejus ir Adventas 2

3. Kūčių ir Kalėdų šventės 2

4. Naujieji metai 3

5. Trys karaliai 4

6. Užgavėnės 4

7. Gavėnia 5

8. Balandžio pirmoji 5

9. Velykos 5

10. Motinos diena 6

11. Atlaidai 6

12. Visi šventi 7

13. Literatūra 8

Naudota literatūra:

S.Gutautas „Lietuvių liaudies kalendorius“ 1991 m.

23psl.-82psl.

A.Čepukienė „Oi tu kregždele“ 1973m.

5 psl.-8 psl.

Įvadas

Dažnai mėgstama sakyti, kad Lietuva – dainų kraštas, kad beveik kiekvienas lietuvis dainininkas. Tų žodžių teisingumą rodo didžiulis Lietuvos kalbos ir literatūros instituto Tautosakos rankraštynas, kuriame saugoma apie 400 tūkstančių iš liaudies užrašytų dainų. Mėgstama cituoti įvairių tautų mokslininkų, rašytojų, bei šiaip kultūros veikėjų entuziastingus atsiliepimus apie mūsų liaudies dainas. Tačiau apie žmones, kūrusius ir iš kartos į kartą perdavusius šitą didžiulį turtą, mes beveik nieko nežinome. Mažai težinome ir apie pasakų, sakmių bei kitų tautosakos žanrų kūrėjų ir saugotojų.

Lietuvių liaudies dainos yra skirstomos į grupes, tai darbo, vestuvių, meilės, šeimos gyvenimo dainos ir dar daugiau. Prie šių grupių priskiriamos ir kalendorinės šventės. Paprastai senoviniai lietuvių liaudies papročiai ir apeigos skirstomos į tokias pagrindines grupes: darbo, šeimos, bendruomeninės, kalendoriaus. Tačiau neretai vieną ar kitą paprotį sunku priskirti kuriai nors grupei. Pavyzdžiui, Joninės(Rasos šventė) yra ir kalendorinė, ir šeimos šventė(Jono vardadienis). Darbo grupės papročiai daugiausia atspindi svarbiausius lietuvių verslus – žemdirbyste ir gyvulininkystę. Šeimos papročiai susiję su šeimos įvykiais – vardynos, vestuvės, laidotuvės. Bendruomeniniams papročiams būdingiausia yra bendruomenės (kaimo) narių savitarpio pagalba, solidarumas, parama patekusiam nelaimėn. Kalendoriniai papročiai ir apeigos atliekamos nustatytomis metų dienomis, t.y. per įvairias kalendorines šventes. Dauguma XIX-XXa. I pusės lietuvių švenčių dar nemažai išlaikė senųjų liaudies kalendorinių papročių ir apeigų bruožų.

Dar visai neseniai apie daugelį kalendorinių švenčių kalbėjome kaip apie atgyveną, turinčią išnykti. Manyta, kad pagrindine Kučių, Kalėdų, Verbų, Velykų šventimo priežastis yra žmonių religingumas. Šitaip manantys nesuvokė arba nenorėjo suvokti, kad prie šventinio Kūčių ar Velykų stalo sėsdavosi ir didelė dalis nelaikančių savęs religingais.

Andriejus ir Adventas

Kuo arčiau žiema, tuo niūresnės dienos. Nespėja išaušti ir vėl temsta. Gamta apmirė ir sustingo laukime. Keistas jausmas apima žmones, atrodo, kad saulė nusileis ir daugiau nepasirodys. Bepigu mums, žinantiems, kas darosi gamtoje, stebėti viską ramia širdimi. Tik nujausti galime, kaip turėjo elgtis pirmykštis žmogus, norėdamas susigrąžinti saulę. Jau lapkričio pabaigoje žmonės pradėdavo laukti sugrįžimo. Krikščionybė saulės grįžimo laukimą sutapatino su adventu. Adventas – tai ikikalėdinis laikotarpis, kada ruošiamasi Kristaus atėjimui į šį pasaulį. Pagal bažnyčia kalendorių, adventas prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas. Kadangi Kalėdos būna įvairiomis savaitės dienomis, adventas trunka nuo trijų savaičių ir vienos dienos(kai advento pradžia XII.3d.) iki trijų savaičių ir šešių dienų(kai advento pradžia XI. 27d.) Advento pirmas sekmadienis nuo IVa. laikomas ir katalikų bažnyčios metų pradžios.

Advento pradžia žmonės laiko lapkričio 30-ą., šv.Andriejaus dieną. Tą dieną atlikdavo apeigas, turinčias nulemti ateinančių metų derlių. Ypač daug buriama, norint sužinoti, kas laukia kitais metais – vedybos ar viengungystė, koks bus vyras ar žmona. Bene visoje Lietuvoje buvo paplitęs paprotys sėti kanapes apie šulinį. Merginos slapčia pasemdavo saują kanapių, kartais aguonų arba sėmenų, ir sėdavo aplink šulinį, apeidamos tris kartus. Berdamas sėklą kartodamas: „ Sėju sėju kanapėles aplink šulinėlį,
duok Dieve, žinoti, su kuo būsiu vieką gyventi“. Taip padariusios skubėdavo namo atsigult. Ką tą naktį susapnuosi, tas ir bus tavo. Po pagalve dažnai pasidėdavo kokį nors vyrišką drabužį.

Kūčių ir Kalėdų šventės

Senajame liaudies kalendoriuje šios šventės buvo senųjų metų palydėjimas ir naujųjų sutikimas. Gruodžio 24d. naktis – pati ilgiausia, o nuo 25d. saulė sugrįžta, ir dienos ima ilgėtis.

Kūčių vardas kilęs iš ritualinio patiekalo, Kūčios. Jį gamino iš šutintų kviečių, miežių, kruopų, žirnių, pupų su aguonomis pienu ar medumi ir vaišino mirusiųjų protėvių vėles. Kūčios šventė dar iki krikščionybės įvedimo. Jeigu jos butų atėjusios su krikščionybę , tai, Būgos manymu, šventę vadintume lenkiškai. Kūčiomis vadino apeigų vakarienę, o pagal ją – ir visą dieną.

Kūčių diena pilna draudimų. Iki Kučių visi stengėsi baigti svarbesnius darbus. Tą dieną negalima nieko sukti, nes avys kvaituliu eis, negalima nieko siūti, nes gyvuliai sunkiai atsives, negalima verpti, malti, malkų skaldyti, kulti, nes tikėjo, kad triukšmingi darbai sukels ateinančios vasaros audras, o tos galinčios pakenkti pasėliams, gyvuliams, trobesiams ir žmonėms.

Daugiausia darbo Kūčių dieną turi moterys – joms ne tik reikia pagaminti valgį Kučių vakariene, bei Kalėdoms, bet ir sutvarkyti namus, pačioms pasiruošti. Vyrai stengiasi nesimaišyti moterims po kojų, todėl tvarkosi apie namus

Kalėdoms irgi ruošiasi iš vakaro – kepa žąsį ,kumpį, vyrai užraugia alų.

Moterys skuba sutvarkyti trobą – mazgoja sienas, suolus, stalus, grindis. Pavakary vyrai skuba į pirtį. Po jų praustis eina moterys.

Su Kalėdomis prasideda gamtos atgimimas. Ilgėja dienos ir trumpėja tamsus paros laikas. Baigiasi senieji ir prasideda naujieji metai. Todėl naktis iš Kūčių į Kalėdas pilna keistenybių. Dvyliktą valandą gyvuliai ima tarp savęs kalbėtis, tik nevalia jų šnekos žmonėms klausytis. Jei išgirsti kalbą, mirsi. Vanduo virsta vynu, tik labai trumpam, taigi ir norėdamas paragauti, nespėsi.

Naujieji Metai

Naujieji metai reikšminga kalendoriaus šventė tapo tik paskutiniais dešimtmečiais, kai varžė švęsti Kalėdas. Krikščioniškose šalyse prieš Kalėdas prasideda atostogos ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Vaikus lanko Kalėdų senelis. Mūsų vaikams dovanas dalija Senelis Šaltis. Daugeliui jis tapo Naujųjų metų šventė dalimi.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1017 žodžiai iš 1946 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.