Kaliningrado srities klausimas Lietuvos – rusijos santykiuose
5 (100%) 1 vote

Kaliningrado srities klausimas Lietuvos – rusijos santykiuose

1121

Įvadas

“Lietuva buvo viena pirmųjų valstybių, kuri adekvačiai suprato Kaliningrado srities problemą, bei viena pirmųjų užsienio šalių, kuri pradėjo racionalų principinį bendradarbiavimą – pirmoji egzistuojančias problemas vertė sprendimais”

Šis trumpas, tačiau gana aiškus Vladimiro Nikitino intarpas manau labai puikiai apibūdina šio rašto darbo temą – Kaliningrado srities klausimą Lietuvos – Rusijos santykiuose. Turiu omeny, Lietuvos užsienio politikos vykdytojų vedamą gana nuosaikų dialogą Kaliningrado srities atžvilgiu.

Taigi, kaip matome jau iš temos pavadinimo, čia Kaliningrado ir Lietuvos užsienio politika bus nagrinėjama Lietuvos ir Rusijos santykių kontekste. Nepaisant to, kad pastarosios interesai yra žymiai platesni bei siekia tarptautinį lygmenį, Kaliningradas tiek ekonomine, tiek socialine, tiek juo labiau geografine prasme išlieka ypatingai svarbus Rusijai.

Taigi, pirmiausia šiame darbe bus bandoma trumpai apibudinti šiandieninius Rusijos- Lietuvos santykius, ko pasekoje bus galima nagrinėti ir Lietuvos- Kaliningrado dialogą. Kadangi užsienio politikos sritis yra tikrai plati, čia bus apsiribota gana siauru kontekstu, t.y. dvišaliu ir daugiašaliu bendradarbiavimo lygmeniu.

Taigi, šio darbo tikslas- trumpa Lietuvos Respublikos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimo dvišalių ir daugiašalių santykių lygmenyje analizė.

Analizuojant šio darbo pagrindinį klausimą – Kaliningrado srities ir Lietuvos Respublikos dialogą, išstudijavau nemažai literatūros. Apie Rusijos ir Lietuvos santykius gana išsamią informaciją pateikia Gedimino Vitkaus straipsnis „Lietuvos ir Rusijos santykiai 1990-1996“ , Janinos Šleivytės knyga „The Rusian Factor of the present Security Policy of Lithuania“ bei V.Ušacko straipsnis „Lithuania and Russia: Knowing the Past, Building Genuine Partnership for the Future“. Taipogi gana išsamią medžiagą apie Kaliningrado ir Lietuvos santykių raidą pateikia Vladas Sirutavičius. Jo straipsniu „Lietuva ir Kaliningrado sritis: santykių raida ir perspektyvos“ pagrinde ir bus remiamasi, siekiant atsakyti į pagrindinius darbo klausimus.

1. Lietuva ir Rusija – žvilgsnis į praeitį ir naujų kaimyninių santykių kūrimo pradžia

Integracija į Euroatlantines institucijas, taip pat kaip ir gerų santykių išlaikymas su kaimyninėmis šalimis, tarp kurių be abejo įvardijama ir Rusija, yra identifikuojami kaip Lietuvos užsienio politikos prioritetiniai dalykai. Lietuvos santykiai su Rusija yra tam tikra prasme „pažymėti“ ilgos ir gan skaudžios istorinės praeities, kuri natūraliai turėjo ir dar šiandien turi nemažą įtaką naujų, suverenių santykių plėtojimui. Bendrai paėmus Rusijos –Lietuvos tarpusavio santykius galima įvardinti kaip gana gerus, net jei jie ir buvo nemažą laiko tarpą pašliję bei nestabilūs. Abi valstybės turėjo ir dar dabar turi nemažai neišspręstų politikos problemų, tačiau vertinant šiandienos situaciją Lietuvos ir Rusijos santykius drįstu vertinti kaip pasižyminčius pasitikėjimu, lygiateisiškumu, abipuse nauda bei atvirumu.

Lietuva visuomet siekė, kad vykstantis dialogas su Rusija saugumo, ekonomikos, prekybos, kultūros bei Kaliningrado srities klausimais būtų skaidrus bei nuspėjamas. Tai galima sakyti yra beveik pasiekta, ko aišku nebūtų buvę galima pasakyti prieš keliolika metų, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę.

Tada, dar 1990m. pabaigoje Lietuvos – Rusijos santykiai pradėjo plėtotis visiškai nauju teisiniu pagrindu. Lietuva tapo nepriklausoma valstybe de facto ir de jure. Tuo pačiu metu Rusija taipogi virto savarankiška valstybe, kuri kaip žinome perėmė Tarybų Sąjungos įsipareigojimus bei teisinius aktus. Ji taipogi įgijo visus supervalstybės atributus – dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, įsipareigojimus įvairiose srityse ( tiek nusiginklavime, tiek ekonomikoje, tiek naujų sienų pasirašyme ir panašiai ).

Visgi, nepaisant iškilusių didelių problemų tarp Nepriklausomos Lietuvos ir Rusijos federacijos, dvišalių santykių turinys bei teisinė forma įgijo naują atspalvį . Dabar Rusijai atiteko naujo pobūdžio problemos bei atsakomybė . Čia taipogi reikia pabrėžti, jog pasikeitė požiūris į Lietuvos Respubliką. Turiu omeny, jog problemų, tokių kaip sienų ratifikavimas, kariuomenės išvedimas bei aišku Kaliningrado srities klausimas (kas mums ypač svarbu ), sprendimas tapo prieinamesnis- kitaip tariant, tapo užsienio politikos prioritetų dalimi.

Nauja Rusijos ir Lietuvos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų buvo parengta ir 1991m. liepos 29. Maskvoje pasirašyta. Tą pačią dieną taip pat buvo pasirašytas susitarimas dėl Rusijos ir Lietuvos bendradarbiavimo Rusijos federacijos Kaliningrado srityje. Šia sutartimi šios dvi kaimyninės šalys pripažino viena kitą ir susitarė kurti bei palaikyti draugiškus tarpvalstybinius santykius ir kaimynystę, bendradarbiauti lygiomis teisėmis ir siekti abipusės naudos, remiantis tarptautinės teisės normomis. Ši politinė sutartis su Rusija buvo didelė Lietuvos užsienio politikos sėkmė, tiksliau galima sakyti, tai buvo kelias į naujo bendradarbiavimo užmezgimą.2. Kaliningrado sritis ir Lietuva – dvišalių politinių santykių lygmenyje

Pradedant kalbėti apie
Lietuvos bei Kaliningrado srities (KS) santykius bei vedamą dialogą, riekia pirmiausia suvokti santykį tarp Lietuvos bei Kaliningrado. T.y. kuo būtent yra svarbus Lietuvos bei Rusijos federacijos ekslavu vadinamos srities bendradarbiavimas , kokią reikšmę tai turi užsienio politikos klausimų sprendimui. O toliau jau galima pradėti nagrinėti Kaliningradą bei Lietuvą dvišalių bei daugiašalių polinių santykių lygmenyse.

Turbūt nedaugeliui reikia priminti tokius paprastus faktus apie Kaliningrado sritį, kaip kad : „KS yra labiausiai į vakarus nutolusi Rusijos federacijos teritorija“ arba, jog ją „būtų galima laikyti Rusijos Federacijos eksklavu“ arba, kad ši sritis turi nemažai problemų, kurių sprendimu turėtų būti suinteresuota ne tik Rusija, bet ir Lietuva kartu su kaimyninėmis šalimis. Tuo labiau, žvelgiant į šiandienos situaciją (turiu omeny ES plėtrą) šios srities probleminius klausimus riektų nagrinėti ne tik Rusijos bei Lietuvos santykių kontekste, tačiau ir įtraukiant ES. Visgi, tai ne mūsų darbo tikslas. Todėl apsiribosiu apžvelgti vien tik Lietuvos- Rusijos bendradarbiavimo sritį Kaliningrado klausimu, kuri manau ir taip yra pakankamai plati.

Taigi, Lietuvos bendradarbiavimą su Kaliningrado sritimi galima bendrais bruožais apibūdinti dvejopai. Pirmiausia reiktų pabrėžti, jog Lietuvai pavyko racionalizuoti savo politiką. Čia turima omeny, jog Lietuva, būdama suinteresuota Kaliningrado srities kaip kaimyninės šalies, gerove, stengėsi užmegzti, o šiandien palaikyti gerus santykius ir vesti dialogą tiek politiniame, tiek ekonominiame, tiek kultūriniame, tiek energetikos lygmenyse. Ko pasekoje, vedama tokia politika yra vertinama teigiamai ne tik tarptautinių organizacijų, tokių kaip ES, bet ir kitų kaimyninių šalių bei pačios Rusijos. Žodžiu, Lietuvos interesas čia tapo pati Kaliningrado sritis, kur užsienio politikos klausimai sprendžiami tiek daugiašalių, tiek dvišalių santykių lygmenyje . Kalbant apie pastaruosius, V. Sirutavičius išskiria du lygmenis. Pirmasis jų vedamas tarp Maskvos ir Vilniaus, antrasis – tarp Kaliningrado ir Vilniaus. Abu šie lygmenys apima Lietuvos ir Kaliningrado srities užsienio politikos dialogą.

2.1. Vilniaus ir Maskvos dialogas

Kalbant apie Maskvos ir Vilniaus santykius svarbu pabrėžti būtent Vilniaus ir Maskvos sutarties dėl tarpvalstybinės sienos pasirašymą. Čia buvo susitarta dėl Lietuvos Respublikos bei Rusijos federacijos valstybinės sienos, taipogi dėl išskirtinės ekonominės zonos bei ekonominio šelfo atribojimo Baltijos jūroje. Kaip nebūtų keista, bet čia, nors atrodo ir buvo normalizavęsi (dalinai) santykiai su Rusija, Lietuva neišvengė netikėtumų . Pačiai gana greitai priėmus sprendimą ratifikuoti sutartį, „stabdžius“ įjungė Rusijos federacija (kaip jau minėjau, nuostabos didelės tai nesukėlė). Visgi nereikia nusiminti, nes juk sutartis dabar jau ratifikuota!

Be to, juk jau tada dar tik pasirašytos sutartys dėl sienos buvo didelis pasiekimas, o ratifikavimo klausimas, manau, skatino abi valstybes vesti „tobulesnį“ dialogą, na neturiu omeny čia nuolaidų taikymo, paprasčiausiai noriu pasakyti, kad į užsienio politikos klausimus abi šalys buvo priverstos pažvelgti kitu kampu nei kad buvo „pripratusios“.

2.2. Kaliningrado sritis ir Lietuva – tiesioginis bendradarbiavimo lygmuo

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1227 žodžiai iš 2354 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.