AMARILIS- daugiametis svogūninis amarilinių šeimos augalas. Kilęs iš P.Amerikos. Lapai dvieiliai, žvilgantys, linijiški. Storo žiedstiebio viršūnėje 3-6 stambūs žiedai, forma primenantys lelijos žiedus, nuo baltos iki raudonos spalvos. Mėgsta šviesą.
KLIVIJA- amarilinių šeimos svogūninis augalas. Kilusi iš P.Afrikos. Lapai tankūs, tamsiai žali,linijiški, stiebas trumpas, šaknys mėsingos. Neaukštame žiedynkotyje būna po 6-12 žiedų. Dažniausiai auginama oranžinė klivija ir jos atmaina gelsvai dryžuotais lapais.Mėgsta gausų laistymą ir tręšimą.
BEGONIJA- begoninių šeimos puskrūmiai arba žolės, dažnai su šakniagumbiais. Kilusios iš Amerikos ir Azijos. Lapai asimetriniai. Geriausia laikyti vazonuose.
PELARGONIJOS- snaputinių šeimos krūmai, puskrumiai ir žolės. Auginama daug hibridinių formų. Dideli žiedai, nuo baltų iki raudonų ar beveik juodų atspalvių. Lapai klostyti, smulkiai dantytais pakraščiais.
FUKSIJA- nakvišinių šeimos neaukštas krūmas arba medelis. Lapai smulkūs, žiedai puošnūs, nusvirę, ant plonų žiedkočių. Yra daug kultūrinių formų įvairiaspalviais, tuščiaviduriais arba pilnaviduriais žiedais. Gerai auga ant nesaulėtų langų palangių.
TRADESKANTĖ- komelinių šeimos daugiametis žolinis augalas. Kilusi iš Amerikos. Auginama keletas rūšių ir formų svyrančiais arba stačiais stiebais, žaliais arba margais lapais. Lapai nuo ovalių pailgų iki linijiškų lancentiškų. Gerai auga ir šiltose, ir vėsiose patalpose.
SANPAULIJA- gesnerinių šeimos daugiametė žolė. Kilusi iš Afrikos. Lapai ovalios formos, apaugę plaukeliais. Žiedai panašūs į našlaitės žiedus. Sanpaulijos būna itin švelnių spalvų.
Sanpaulijų esama begalės veislių – tuščiaviduriais, pilnaviduriais, banguotais arba garbanotais, baltų, rusvų, raudonų, violetinų ir mėlynų atspalvių bei dvispalviais žiedais, be to, visai mažyčių.
CHLOROFITAS- šiaudeninių šeimos daugiametis augalas. Kilęs iš P. Afrikos; dekoratyvus kambarinis augalas. Auga tankiais skrotelių kuokštais, iš kurių išaugina ilgas palaipas. Ant palaipų krauna mažus baltus žiedus ir ataugas, iš kurių galima užsiauginti naują augalą. Kambariuose auginama keletą veislių – seniausia yra žalialapė, bet populiaresnė dryžuota. Augalai gana gajūs ir nereiklūs. Mėgsta saulėtą, šviesią vietą, bet gerai pakelia ir ūksmingą.
ASPIDISTRA- Visažalis žolinis augalas. Tik vienos rūšies aspidistros auginamos kaip kambarinės gėlės ir kadaise buvo labai mėgstamos dėl pakantumo prastoms augimo sąlygoms. Dideli, 45-60 cm ilgio tamsūs žali lapai kyšantys tiesiai iš žemės. Lapai su kremiškai baltais išilginiais dryžiais. Kartais žiemos pabaigoje arba pavasario pradžioje tiesiai iš žemės pasirodo ir maži blyškiai purpuriniai žiedeliai, bet yra beveik nepastebimi.
Laikyti vėsiai, bet žiemą neperšaldyti.
FIKUSAS- fikusas turi aktyvinamąjį poveikį ir gerai tinka pasyviems, uždariems žmonėms. Nepatartinas mažiems vaikams ir naminiams gyvūnams, nes jo energijos laukas nepakankamai harmoningas. Fikusas trukdo dirbti įtemptą protinį darbą.
AGAVA- priklauso agavinių šeimai. Tai bestiebis augalas, žydintis tik vieną kartą. Tėvynėje, centrinėje Amerikoje, agava pražįsta 10-15 metų amžiaus, o šiltnamiuose – tik sulaukusi 30-100 metų. Agavos lapai stori, mėsingi, išlinkę į šalis, dygliuotais kraštais. Savo tėvynėje jie išauga iki 3 metrų ilgio, o žiedastiebis – iki 12 metrų aukščio. Žiedastiebis išlaiko milžinišką žiedyną su 4000 žiedų. Iš agavos lapų pluošto Meksikoje ir dabar vejamas labai stiprus špagatas, virvės, pinami krepšiai, neriami tinklai. Lapų minkštimas naudojamas muilui gaminti. Išdžiovintais lapais dengiami lūšnų stogai. Iš šaknų, stiebų ir lapų varomas spiritas. Valgomi stori stiebai ir rūgštokas lapų minkštimas. Jų sultyse, vadinamajame „medaus vandenyje”, yra apie 10 proc. cukraus.
GEBENĖ- magnojijų šeimos liana. Augalas visžalis, su šakotu stiebu, kuris driekiasi žeme, lipa į medžius, remdamasis kimbamosiomis orinėmis šaknelėmis. Lapai odiški, jauni plaukuoti. Iš pradžių lapai šviesesni, o sendami tampa tamsiai žali, blizgantys. Žiedai susitelkę pusrutuliškuose skėčiuose. Vaisiai – uogas su 2-3 sėklomis. Gebenė žydi rugsėjo-spalio mėn. Auga ūksmėtuose lapuočių miškuose.
LAMSTAS- Didelė atogražų augalų gentis, kuriai priklauso sukulentai (prisitaikę gyventi sausomis sąlygomis augalai, pvz., kaktusai) ir sumedėję augalai. Lamstai į aplinką siunčia teigiamus ir uždegančius impulsus, nuolat srūvančius vienodu ritmu. Šis augalas gerai veikia neryžtingus žmones arba tokius, kuriems reikia atlikti monotoniškus darbus. Tačiau neigiamą poveikį daro impulsyviems arba choleriškiems žmonėms ir jokių būdu netinka miegamajame. vijoklius patogu auginti pakabinamuose vazonuose arba apželdinti jais patalpų pertvaras.
TETRASTIGMA- Vynmedinių šeimos krūmas, kilęs iš P. Azijos; auginamas kambariuose.
KALIJA- Aroninių šeimos daugiametis dekor. augalas kilęs iš P. Afrikos. Tai daugiamečiai šakniastiebiniai augalai. Gentyje yra 6 rūšys, kurios savaime auga Pietų Afrikos pelkėse.
Etiopinė kalija– žolinis augalas, natūralioje aplinkoje užauga iki 80 cm aukščio. Sausros metu visai arba iš dalies nudžiūna. Lapai dideli, ryškiai žali,
ilgakočiai. Žiedyną sudaro baltas papėdlapis ir geltona burbuolė. Žydi gruodžio–balandžio mėnesiais. Sukurta daugybė veislių, kurios skiriasi įvairių formų papėdlapiais, kitos turi rausvą žiedynkočio atspalvį.
AKVARIUMINIAI AUGALAI
VALISNERIJA- šis gražus augalas paplitęs Azijos, Afrikos ir Amerikos tropinėse bei subtropinėse zonose. Natūraliose augimvietėse užauga iki 50 cm ilgio. Žydi smulkiais baltais žiedais. Valisnerija dauginama ūgliais. Jeigu palankios sąlygos, tai per metus iš vieno valisnerijos krūmo galima išauginti keletą dešimčių naujų augalų. Geriausiai valisnerijos auga, kai vandens temperatūra 20-22 oC. Valisnerija – atsparus augalas, tačiau jautriai reaguoja į ištirpusios vandenyje geležies perteklių. Jeigu jūsų akvariume, esant geram apšvietimui ir normaliai temperatūrai, valisnerija pradeda gelsti, galima manyti, kad į akvariumą patenka geležies rūdžių. Yra ir kitų rūšių valisnerijų, auginamų akvariumuose.
ELODĖJA- vandenplūkinių šeimos augalas. Tai daugiametis vandens augalas, turintis ilgą stiebą ir menturinius lapus. Vyriškieji žiedai turi 3-9 kuokelius. Moteriškieji žiedai pavieniai, išsidėstę viršutinių lapų pažastyse ant ilgų žiedkočių. Vainikėlis baltas. Elodėja žydi birželio-rugpjūčio mėn. Lietuvoje sėklų nesubrandina. Augalas sudaro sąžalynus, todėl užžėlę vandens baseinai duoda daug žalios masės, kurią galima panaudoti laukams tręšti, taip pat kiaulėms ir kitiems gyvuliams šerti. Tačiau gali turėti ir neigiamą reikšmę – trukdo žuvininkystei, laivininkystei. Be to, kanadinė elodėja auginama akvariumuose.