Kambarinių augalų sortimentas balkonams
5 (100%) 1 vote

Kambarinių augalų sortimentas balkonams

1121314151617181

KAMBARINIŲ AUGALŲ SORTIMENTAS BALKONAMS

1. Gražiai žydintys augalai

Dauguma gražiai žydinčių augalų yra kilę iš atogrąžų ir paatogrąžų. Žiedai suteikia šiems augalams nepakartojamą grožį. Vieni augalai žydi daug kartų per gyvenimą, kiti žydi vieną kartą: subrandina vaisius, sėklas ir sunyksta (agavos). Augalų žiedai susidaro lapų pažastyse arba ūglių viršūnėse, kitų ant kamieno žievės ( puošmedžio ), prie šakų ( fikusų, kakavmedžių ). Žiedo dydis vertinamas pagal vainikėlio skermenį. Pats didžiausias yra Arnoldo reflezijų vainikėlio skersmuo – 1 metras, žiedas sveria iki 11 kilogramų. Augalų žiedų spalva priklauso nuo juose esančių cheminių junginių.

Beveik visi gražiai žydintys vazoniniai augalai auginami patalpose žydi ar bent jau gali žydėti. Ir nors jie labai skiriasi žiedų ryškumu, spalvingumu, gausumu ir žydėjimo trukme, kiekvienas turi savo žavesio.

Kai kurios ypač spalvingai ir gražiai žydinčios gėlės vadinamos sezoninėmis, proginėmis arba vienkartinėmis – tai brovalijos, švelniosios raktažolės, kalceoliarijos ir kt.. Jos yra vienmetės, todėl peržydėjusias tenka išmesti. Kitos taip pat puošniai žydinčios – puansetijos, sprigės, žilės, chrizantemos, taurinės raktažolės, hortenzijos, glioksinijos, azalijos ir ciklamenai – yra daugiametės, bet ilgainiui darosi arba neišvaizdžios, arba joms pražydinti reikia gana sudėtingų salygų. Tačiau tokie augalai kaip anturiai, eschinantai, beloperonės, gardenijos, kalankės, klivijos, kinrožės, perargonijos, sanpaulijos, spatifiliai deramai prižiūrimi visi gražėja ir gali kas met apsipilti žiedais.

Vienos taisyklės, kaip pražydinti kambarinius augalus, nėra. Bendras reikalavimas – šviesa. Visiems žydintiems augalams reikia daug šviesos Antras labai svarbus reikalavimas – tai teisingas ir ypač reguliarus tręšimas. Visiems žydintiems augalams reikia daug maisto medžiagų. Be to, reguliuojant apšvietimo intensyvumą ir trukmę, galima reguliuoti ir žydėjimo laiką.

1.1. Azalija, indinis rododendras – (Rhododendron indicum L.)

Kambariuose auginamas ir Simso rododendras (Rhododendron simsii Planch.)

Augalai priklauso erikinių (Ericaceae) šeimai. Auga Kinijoje ir Japonijoje, Centrinėje Amerikoje. Azalijos – sumedėję visžaliai, pusiau žali krūmeliai užaugantys iki 30-50 cm aukščio Lapai pailgi, rečiau karpyti, įvairios formos ir dydžio, prilipę prie stiebo arba su lapkočiu, elipsiški, jauni lapai pūkuoti. Žiedai stambūs, 5-7 cm skersmens, vainiklapis platus, kekinis arba skydinis.

Simso rododendras – tai visžalis krūmas, išaugantis iki 1-1,5 m aukščio. Lapai 2-5 cm ilgio, Žiedai 3-5 cm skersmens, ivairių spalvų: rausvi, raudoni, balti.

Azalijos dauginamos sėklomis, auginiais, rečiau skiepijant. Dažniausiai azalijos yra dauginamos pusiau sumedėjusiais auginiais, nes žali auginiai greitai nuvysta, suserga įvairiausiomis ligomis, o visai sumedėję auginiai blogai įsišaknija.

Auginiais dauginama kovo – balandžio arba rugpjūčio mėnesį. Auginiai pjaunami 4-6 cm ilgio. Rekomenduojama naudoti įsišaknijimą skatinančias medžiagas, fitohormonus. 20º C temperatūroje įsišaknija per 5-6 savaites. Gerai įsišakniję augalai sodinami į rūgštų (Ph 4,5-5) durpinį substratą, dažnai purškiami ir laistomi.

Tai šviesių patalpų augalai, bet nepakenčia tiesioginių saulės spindulių tiesioginiai saulės, todėl reikia parinkti vietą, kur augalo jie nepasiektų.

Norint azalijas pražydinti anksčiau, augalai laikomi šviesioje, šiltoje (18-20º C) patalpoje. Žydėjimo metu tinkamiausia temperatūra 10-15 º C. Žiemą azalijos laikomos vėsiau – 8 -1 0 º C.

Vegetacijos metu augalai laistomi reguliariai, nežydintys augalai dažnai apipurškiami drungnu vandeniu. Substratas turi būti nuolat drėgnas. Papildomai tręšiama azalijoms skirtomis trąšomis du kartus per mėnesį.

Augalai persodinami kas 2-3 metai, vos augalams peržydėjus. Tinkamiausia substratas iš durpių ir spygliuočių medžių pjuvenų (2:1), galima sodinti ir į durpinį substratą, pH 4-5. Vazonai azalijoms parenkami žemi ir plokšti, kadangi jų šaknys išsidėsto horizontaliai.

Norint išauginti gražų, kompaktišką augalo krūmą, azalijos formuojamos ir genimos. Paaugusių augalų viršūnė šalinama virš 4-5 lapo. Šalinami ir jauni ūgliai išaugę prie žiedinių pumpurų. Apgenimi ir nužydėję augalai.

1.2. Chrizantema (Chryzanthemum L.)

Šeima: astrinių (Asteraceae). Augalai kilę iš Vakarų Azijos. Patalpose auginamos indijinės chrizantemos (C. indicum L.), kurios, sudarius tinkamas sąlygas ilgai žydi, įvairių spalvų žiedais.

Chrizantemos dauginamos sėklomis, žaliais auginiais ir dalijant kerą. Auginiai pjaunami aštriu peiliu ar nulaužiami. Dauginti galima ištisus metus.

Chrizantemos gerai auga purioje, lengvoje ir derlingoje žemėje. Tinka komposto, velėninės žemės, durpių, perpuvusio mėšlo ir smėlio (1:2:1:1:1) mišinys.

Atskirais chrizantemų auginimo laikotarpiais reikalinga skirtinga temperatūra. Augančioms chrizantemoms optimali temperatūra -15 – 17° C, augant žiedpumpuriams ji turėtų būti -14 – 16° C, o pradėjus skleistis žiedams sumažinama iki 10 – 12° C. Esant žemesnei temperatūrai, jos lėčiau vystosi. Chrizantemos liejamos gausiai, nes nepakenčia sausros.
Šaknų gniužulas nuolat drėgnas. Liejama kambario temperatūros vandeniu.

Po pasodinimo praėjus 7 d. rekomenduojama papildomai patręšti 0,1 % kalcio salietros tirpalu. Praėjus porai savaičių po pasodinimo papildomam tręšimui galima naudoti 0,2 % azoto, fosforo ir kalio trąšas su magniu. Tręšti kas 2 savaites, vėliau mažinti azoto kiekį, kad nebeaugtų „į lapus“, o formuotų žiedpumpurius. Norint išauginti kompaktiškus, gausiai žydinčius augalus, reikia formuoti ir genėti.

Augalai serga virusinėmis ligomis, kurios sukelia lapų dėmėtumą, deformuoja žiedynus. Chrizantemas puola amarai, tripsai.

1.3. Fuksija (Fuchsia L.)

Nakvišinių (Onagraceae) šeimos augalai, labiausiai paplitę Amerikos atogrąžuose, Naujojoje Zelandijoje. Gentyje apie 100 rūšių. Tai nedideli, dekoratyvūs medeliai, krūmeliai ar puskrūmiai priešiniais lapais, vamzdiškais žiedais, su raudona ar balta taurele. Yra daug įvairiaspalvių veislių su tuščiaviduriais ir pilnaviduriais bei vienspalviais ar dvispalviais žiedais, stačių ūglių ir svyrančių.

Patalpose auginamos šios rūšys: trilapės fuksijos (Fuchsia triphylla L.), hibridinės fuksijos (Fuchsia hybrida Voss), daugiažiedės fuksijos (Fuchsia fulgens Moc.et Sesse ex DC.), karoklinė fuksija (F. Procumbens R. Cunn. Ex A. Cunn.), paprastoji fuksija (F. magellanica Lam.). Auginama daugybė jų veislių.

Fuksijos dauginamos auginiais ir sėklomis. Lengviausia fuksijas dauginti auginiais. Jas galima dauginti ištisus metus. Fuksijų stiebai supjaustomi taip, kad kiekvienas turėtų po tris lapus. Auginiai susmeigiami į vazonus su smėliu ar smėlio ir durpių mišiniu, 2 cm gyliu. Substratas turi būti nuolat drėgnas. Auginiai apipurškiami vandeniu. Esant 20° C temperatūrai auginiai šaknis išleidžia per 2 – 3 savaites. Auginius galima sumerkti ir į vandenį. Pavasarį padauginti augalai paprastai pražysta birželio mėnesio pabaigoje – liepos mėnesio pradžioje. Norint, kad fuksijos žydėtų gegužės mėnesį, jas dauginti reikia rudenį.

Gėlių augintojai rekomenduoja fuksijas sodinti į durpių substratą. Taip pat tinka velėninės žemės, durpių, kompostinės žemės ir smėlio mišinys (1:2:1:1). Tinkamas fuksijoms substrato pH 6,5. Sunkiame substrate fuksijos auga gerai, bet prastai žydi. Lengvame substrate greitai perdžiūsta. Jauni augalai sodinami į mažus vazonėlius, o paaugę persodinami į didesnius. Vazono dydis – 12 cm. Į vieną vazoną galima pasodinti l – 3 augalus. Tinkamiausia fuksijoms augti temperatūra 20 – 25° C. Kai būna šalta ar per karšta, fuksijos lėčiau auga ir mažiau žydi. Geriausiai žiemoja 6 – 10° C patalpoje. Joms tinka vėsus rūsys ar kita vėsi patalpa. Žiemą kaip ir įprasta fuksija meta lapus. Šiltame kambaryje jos auga ir žydi visus metus, o žiemą prasčiau, nes joms trūksta šviesos.

Fuksijos mėgsta drėgmę ir nepakenčia perdžiūvimo. Jei būna išdžiūvusi žemė fuksijos greitai nuvysta. Žiediniai pumpurai ir lapukai žūva, šakelės ir seni lapai palieti atsigauna. Perliejus augalus pradeda pūti šaknys. Žydinčių fuksijų geriau nepurkšti. Žiemą jos nepurškiamos ir labai mažai laistomos. Vasarą galima purkšti, tuomet jos gausiau žydi, lapai būna standesni ir ryškesni . Fuksijoms reikia drėgno oro, santykinis oro drėgnumas apie 70%.

Spartaus vystymosi metu fuksijas reikia kas savaitę papildomai tręšti. Per vegetaciją fukcijos tręšiamos kas 1 – 2 savaites. Fuksijas galima tręšti ir per lapus. Tręšiant per lapus svarbu neaplieti žiedų, nes gali atsirasti baltų dėmių.

Norint suformuoti gražų augalo krūmelį, kasmet pavasarį fuksijas reikia genėti. Genimos fuksijos formuoja gražų vainiką, bet pražysta 3 – 4 savaitėmis vėliau. Fuksijų viršūnės šalinamos virš penktos poros lapų. Galima fuksijas išauginti ir medelio formos. Medeliui suformuoti labiau tinka stačiašakės ir krūmo formos fuksijos. Taip pat galima į medelį įskiepyti svyrančią fuksiją, bet tai atlikti yra gana sudėtinga ir ne visada pasiseka. Skiepijama tada, kai norime auginti medelį su keliomis skirtingomis veislėmis.

Fuksijos retai serga, bet labai dažnai jas puola amarai, baltasparniai. Kenkėjai greitai išnyksta jei augalą nupurškiame specialiais insekticidais. Labai sunku įveikti ir baltasparnius, todėl juos būtina purkšti kontaktiniais ir sisteminiais insekticidais.

1.4. Gerbera (Gerbera L.)

Tai astriniių (Asteraceae) šeimos augalai. Tėvynė – Pietų Afrika ir Azija. Dažniausiai auginama dailioji gerbera (G. jamesonii Bolux ex Hook. F.).

Gerberos žydi tuščiaviduriais ir pilnaviduriais, įvairių spalvų žiedais. Lapai 12 – 35 cm ilgio ir 8 – 23 cm pločio. Jie būna lygiakraščiai, karpyti ar stipriai karpyti beveik iki centrinės gyslelės. Gerbera gali turėti nuo 3 iki 30 lapų. Gerberos gali būti dauginamos sėklomis, kero dalijimu ir auginiais. Geriausiai gerberas dauginti sėklomis. Kero dalijimu ir auginiais dauginama turint seną augalą. Gerberos gerai auga lengvame, puriame, gerai orą ir vandenį praleidžiančiame substrate. Tam tinka lengvas žemių mišinys, kuriame daug organinių medžiagų. Gėlių augintojai gerberas rekomenduoja auginti durpiniame substrate.

Per vegetaciją optimali temperatūra dienos metu 20 – 25º C, o naktį 18 – 20º C. Aukštesnė patalpų temperatūra skatina žydėjimą, o žema stabdo. Poilsio metu temperatūra
dienos metu turi būti 12 – 14º C, o naktį 12º C. Gerberoms reikia daug šviesos, bet ne tiesioginės vidurdienio saulės. Labai daug reikšmės gerberoms turi laistymas. Laistomo vandens temperatūra -18 – 22º C šilumos. Laistoma taip, kad vanduo nepatektų ant augalo lapų, į rozetės vidurį, o ypač ant šaknies kaklelio.

Tręšiama tiktais trąšų tirpalais. Tręšti pradedama praėjus mėnesiui po pasodinimo, augalams prigijus ir pradėjus augti lapams. Augimo laikotarpiu jos tręšiamos 2 – 3 kartus per mėnesį,o rudenį ir pavasarį kartą per tris savaites. Nuo lapkričio iki sausio jos nebetręšiamos.

Gerberas puola voratinklinės erkės, muselės minuotojos, tripsai, baltasparniai ir amarai. Augalams daug žalos padaro miltligė.

1.5. Kalankė – (Kalanchoe Adans)

Priklauso storlapinių (Crassulaceae) šeimai. Tėvynė: Afrikos ir Azijos tropikai, Madagaskaras. Mėgstamos ir populiarios raudonžiedės kalankės ( K. blossfeldiana Poelln). Kalankės gali būti dauginamos auginiais, lapais ar ataugomis.

Tinka purūs, derlingi žemių mišiniai. Šiltnamiuose kalankės puikiai auga ir žydi durpiniame substrate. Augalai mėgsta šilumą ir šiltą orą. Intensyvaus augimo metu kalankės laikomos 19° C temperatūroje, pražydę augalai – vėsesnėje patalpoje – 13° C. Kalnkės – šviesomėgiai augalai, mėgsta ryškią šviesą – 9000 lx.

Vegetacijos metu augalai laistomi vidutiniškai, žiemą – labai saikingai, kambario temperatūros vandeniu. Papildomai tręšiama reguliariai, kas 14 dienų. Trąšos naudojamos žydintiems augalams. Augalams kenkia amarai, miltuotieji skydamariai, miltligė.

1.6. Kalceoliarija (Calceolaria L.)

Tai bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalai. Tėvynė: Pietų Amerika. Dažniausiai auginama mišrioji kalceoliarija ( C. herbeohybrida Voss.). Žiedai primena kurpelę, taškuoti ar vienspalviai, geltoni, balti, rožiniai, rudi. Žiedynus galima skinti, vandenyje išsilaiko iki 2 savaičių.

Kalceoliarijos dauginamos auginiais ir sėklomis. Norint turėti žydinčių kalceoliarijų rudenį, sėjamos kovo mėn., o pavasarį- liepos pradžioje. Sėkloms dygti reikalinga 15- 18 °C temperatūra. Išpikavus temperatūra sumažinama iki 14 – 18 °C. Rudenį ir žiemą augalai pakenčia 4 – 5 °C temperatūrą. Kalceolliarijos gerai auga vėsiose, gerai vėdinamose, šviesiose, tačiau apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių patalpose. Augalams ruošiamas lengvas žemių mišinys iš lapinės, kompostinės žemės, durpių ir smėlio (2:l:1:0,5 ).

Kalceoliarijos laistomos ryte arba vakare, svarbu neaplieti lapų. Laistoma ne šaltesniu kaip 18 °C vandeniu. Papildomai augalai tręšiami kas 14 dienų, pradėjus krauti žiedpumpurius – kas 7- 10 dienų.

Jei oras sausas augalus puola voratinklinės erkės.

1.6 Kamelija (Camellia L.)

Tai arbatmedinių (Theaceae) šeimos augalas. Tėvynė – Rytų Azija. Žinomos 82 rūšys. Lapai tamsiai žali, odiški, ovališki arba lancetiški iki 10 cm ilgio. Lapų pakraščiai dantyti. Žiedai įvairių spalvų, balti, rausvi, purpuriniai, gelsvai rožiniai, taurelės formos, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, sukrauti ūglių viršūnėse. Patalpose augalas užauga iki 2 metrų aukščio. Kamelijos žydi lapkričio – balandžio mėnesiais.

Dažniausiai auginamos japoninė kamelija (C. japonica L.) bei kvapioji kamelija (C. sasanqua Thumb.). Kamelijos dauginamos viršūniniais auginiais liepos – rugpjūčio mėnesiais. Auginiai įsišaknija per 2 mėnesius. Rekomenduojama naudoti šaknijimosi hormonus.

Augalai Persodinami kas 2 – 3 metai, po žydėjimo. Kamelijos sodinamos į rūgštų (pH 4,5 – 5,5) substratą. Kamelijoms parenkama šviesi, bet apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių patalpa. Optimali temperatūra 18 – 20° C, tačiau gerai pumpurai subręsta truputį žemesnėje temperatūroje. Poilsio metu kamelijas patariama laikyti ne aukštesnėje kaip 12° C temperatūros patalpoje. Augalams reikalingas grynas, šviežias oras, todėl kamelijos auginamos tik gerai vėdinamose patalpose.

Rudenį ir pavasarį kamelijos laistomos gausiai, kad šaknų gniužulas nuolat būtų drugnas. Žiemą, kai kamelijos žydi laistoma mažiau. Poilsio metu laistoma saikingai. Augalai papildomai tręšiami nuo balandžio iki gegužės ir nuo rugpjūčio iki spalio mėnesio žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis.

Nuo gegužės mėnesio iki rudens kamelijOs gali būti laikomos lauke, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių ir skersvėjų vietoje. Tai augalų brendimo laikotarpis.

Kamelijas puola skydamariai, amarai, voratinklinės erkutės.

1.7 Kinrožė (Hibiscus rosa- sinensis L.)

Priklauso dedešvinių (Malvaceae) šeimai. Tėvynė: Kenija bei kiti Azijos regionai.

Lapai tamsiai žali, ovalūs, dantytais kraštais. Žiedai stambūs, ryškūs, balti, rausvi ir geltoni.

Dauginimos kinrožės sėklomis, pusiau sumedėjusiais auginiais. Optimalus laikas dauginimui vasario – kovo bei rugpiūčio mėnesiai.

Kinrožės gerai auga durpiniame substrate arba žemių mišiniuose iš velėninės, kompostinės lapinės žemės ar durpių, smėlio (2:2:1:1), pH 5,5 – 6,5. Temperatūra vasarą 18 – 22° C, žiemą ir poilsio metu -12 – 15° C. Esant mažiau kaip 16° C – gelsta lapai.

Kinrožės laistomos gausiai, poilsio metu saikingai. Papildomai tręšiama nuo kovo iki rugsėjo mėn.,
dienas. Kinrožės mėgsta intensyvų tręšimą.

Apgenėjus išauga nauji ūgliai, kurių viršūnėje formuojasi žiedai. Kinrožės gerai auga šviesioje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje. Patalpas būtina gerai vėdinti. Jauni augalai persodinami kasmet, seni kas 2 – 3 metai, geriausia 02 – 03 mėn. į velėninės, durpinės arba lapinės ir gerai perpuvusios mėšlinės žemės mišinį (2:1:1). Persodintą kinrožę reikia apgenėti, sutrumpinti šakutes virš trečio pumpuro

1.7.1 Klivija – Clivia Lindl.


Amarilinių (Amaryllidaceae)šeimos augalas. Gentyje 4 rūšys. Savaime auga Pietų Afrikoje. Stiebas trumpas, šakniastiebis mėsingas. Lapai platūs, linijiški, ilgi, šakojasi į dvi puses. Žiedynkotis išauga iš jų vidurio. Klivijos žydi nuo kovo iki rugpjūčio mėnesio. Ant aukšto ( iki50 – 60cm. ) žiedynkočiu išauga 5 cm. skersmens, varpelio formos žiedais. Žiedynas skėtis. Vaisius – raudona uoga.

Dažniausiai auginama raudonoji klivija (Clivia miniata Regel). Jos lapai tamsiai žali, iki 60 cm. ilgio, išlinkę į išorę. Ant žiedynkočių sukrauta apie 20 oranžinės ar raudonos spalvos žiedų. Auginama ir kilnioji ( C. nobilis Lindl.) bei Gardeno ( C. gardenii Hook) klivijos.

Klivijos reikalauja ypatingos priežiūros. Mėgsta šviesias patalpas, bet vasarą nepakenčia saulėkaitos, nepakenčia temperatūros svyravimų. Vasarą optimali temperatūra – 20° C, žiemą, ramybės laikotarpiu – 7 – 12 ° C, žiemos pabaigoje, pradėjus augti žiedynkočiams – 18° C. Augalams žydint, iki rugsėjo mėnesio augalai gausiai laistomi, papildomai tręšiami mineralinėmis trąšomis. Nužydėjus augalaui žiedynkotis nupjaunamas. Augalai gerai auga vidutinio sunkumo substratuose, mažuose vazonuose. Klivijos dauginamos atskiriant atžalas, dalijant kerą ir sėklomis. Padaugintos sėklomis klivijos pražysta tik poi 7-8 metų, padaugintos atžalomis žydi sekančiais metais.

Kolumnėja (Columnea L.)


Augalai priklauso gesnerinių (Gesneriaceae) šeimai. Tėvynė: Pietų Amerika. Daug rūšių auga Kosta Rikoje. Žinoma apie 200 rūšių. Augalo aukštis 30 – 90 cm. Lapai ovalūs, tamsiai žali, mėsingi, išsidėstę poromis. Žiedai lapų pažastyse, ryškiai oranžinės spalvos, forma primena vamzdelį.

Dažniausiai auginama puikioji kolumnėja (Columnea gloriosa Spraque), rečiau auginamos – (Columnea hirta, Columnea arguta. Columnea vedrariensis, Columnea oerstedtiana).

Dauginama sėklomis ir auginiais. Substratas lengvas, puveningas. Velėninės, lapinės žemės durpių ir rupaus smėlio mišinys (1 :2 :1 : 0,5).

Tai šviesomėgis augalas, tačiau nepakenčia tiesioginių saulės spindulių. Optimali temperatūra 18 – 24 °C. Gali pakilti iki 25 °C, tačiau oras turi būti drėgnas. Rudenį ir žiemą temperatūra neturi nukristi žemiau 15 °C.

Kamelijos laistomos šiltu vandeniu, neapliejant lapų ir žiedų. Substratas laikomas visada drėgnas. Poilsio metu (rudenį) laistoma saikingai, temperatūra keliama po truputį. Papildomai tręšiama kas 14 d., nedidelėmis trąšų koncentracijomis.

Puola miltuotieji skydmariai, baltasparniai. Jei augalas perlaistytas suserga pilkuoju puviniu.

Oleandras (Nerium L.)

Stepukinių (Apocynaceae) šeimos augalai, kilę iš Azijos ir Viduržemio jūros sričių. Gentyje 3 rūšys. Patalpose auginamas paprastasis oleandras ( Nerium oleander L.).

Tai visžaliai krūmai užaugantys iki 2 – 4 m aukščio. Lapai 10 – 15 cm ilgio. Žiedai iki 5 cm skersmens, tuščiaviduriai ir pilnaviduriai, kai kurių veislių kvapnūs, balti, geltoni, oranžiniai, rožiniai ir raudoni.

Augalai dauginami auginiais birželio – rugsėjo mėn. Jie skinami 6 – 10 cm ilgio su dviem poromis lapelių, susmeigiami į durpių ir smėlio mišinį ir pridengiami. Įsišaknija per 3 – 4 savaites.

Jauni augalai persodinami kasmet, senesni kas 3 – 5 metai. Mėgsta vidutinio sunkumo derlingą kompostinę, lengvos velėninės durpės žemės ir smėlio mišinį. Jeigu oleandro šaknys užaugusios didelės, persodinant galima dalį pašalinti, gausiau žydės.

Žiemą patalpoje turi būti 6 – 8° C šilumos. Nuo kovo mėn., kai pasirodo žiedai, oleandras perkeliamas į šiltesnę vietą. Mėgsta labai šviesias, saulėtas vietas, net saulėkaitą. Vasarą oleandras laistomas gausiai, retkarčiais nupurškiamas. Jis mėgsta saulėtą vietą ir kambaryje, ir lauke. Pavasarį oleandrą galima išnešti į balkoną ar laikyti sode. Tačiau prieš tai jį reikia palaipsniui pripratinti prie lauko sąlygų ir tiesioginių saulės spindulių. Staigiai išnešus, pabals oleandro lapai ir neteks dekoratyvumo. Laikant oleandrą kambaryje vasarą, patartina per per karščius į padėklą pripilti vandens. Žiemą laistomas saikingai.

Žydintys augalai tręšiami kiekvieną savaitę žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis.

Kartais ant šaknų ir ant stiebų užauga karpinių ataugų. Tuomet ligoti augalai sunaikinami, nes tai oleandrų vėžys.

Dažniausiai puola amarai, skydamariai ir voratinklinės erkės, todėl reikia dažnai purkšti vandeniu. Jeigu kenkėjų labai daug, purkšti insekticidais.

Pelargonija ( Pelargonium L ‘Her.)

Tai snaputinių šeimos (Geraniaceae) daugiametės žolės arba įvairaus aukščio, kartais šliaužiantys puskrūmiai. Savaime auga Vidurio ir Pietų Afrikos pusdykumėse, taip pat Mažojoje Azijoje.
Gentyje 350 rūšių Stiebai gali būti žoliniai arba sumedėję. Lapai apskriti, skiautėti, plunksniški, kartais labai kvapnūs. Žiedai auga skėtiniais žiedynais. Jiems nužydėjus užsimezga ilgi vaisiai, savo forma primenantys gandro snapą . Būtent dėl vaisių formos šie augalai ir gavo tokį pavadinimą, nes graikų kalboje „pelargos“ reiškia gandrą.

Rūšys auginamos patalpose: juostuotoji pelargonija ( P. zonale L ‘Her. Ex Aiton.), skydalapė pelargonija (P. peltatum L ‘Her. Ex Aiton), didžiažiedė pelargonija ( P. grandiflorum Willd.) , kvapioji pelargonija (P.odoratissimum L ‘Her. Ex Aiton.), malonioji pelargonija ( P. graveolens L ‘Her. Ex Aiton.).

Pelargonijos dauginamos sėklomis ir auginiais. Sėklomis daugiausiai dauginama tada, kai reikia padauginti didesnį kiekį augalų. Auginiais padauginti augalai išlaiko motininio augalo savybes. Auginiai pjaunami nuo motininių augalų, kurie turi būti sveiki ir stiprūs. Auginiai turi būti apie 8 – 10 cm ilgio, neminkšti. Prieš sodinimą auginiai apdžiovinami

Tinkamiausi žemių mišiniai pelargonijoms auginti sudaromi iš : velėninės, lapinės žemės, durpių ir smėlio ( 2:2:2:1) .

Šiuo metu yra didelis substratų pasirinkimas, tačiau nerasime toje gausybėje tokio, kuris būtų skirtas tik pelargonijų auginimui. Norint turėti gražesnes, sveikesnes pelargonijas, jas geriau auginti žemių mišiniuose, pritaikytuose kaip tik joms. Tokiame substrate auginamus augalus lengviau prižiūrėti nei durpių žemėje auginamus. Nes durpinis substratas greičiau išdžiūsta, be to esant karštam orui, jis įkaista ir taip pažeidžiamos šaknys.

Žiemą pelargonijos laistomos saikingai, nes nuo drėgmės pertekliaus pūna šaknys. Tačiau substratas neturi neperdžiūti. Nuo balandžio mėn. pradedama lieti gausiau. Laistant reikia saugoti, kad vanduo nepatektų ant stiebo ir lapų. Motininiai augalai laistomi retai ir saikingai.

Įsišaknijusias pelargonijas kas savaitę papildomai tręšiamos 0,2% trąšų mišinio tirpalu, kuriame daugiau fosforo ir kalio. Vasarą tręšiame du kartus per savaitę.

Pelargonijos yra šviesomėgiai augalai, todėl trūkstant šviesos jos tampa nedekoratyvios ir ištįsta. Optimali temperatūra – 18 – 20º C.

Pelargonijos ramybės būsenoje laikomos kelis rudens ir žiemos mėnesius. Jos gerai žiemoja šviesioje, gerai vėdinamoje, vėsioje patalpoje (5-10º C). Prieš žiemojimą augalai nuvalomi, pašalinami nuvytę lapai ir žiedai. Žiemojimo metu šalinami vešliai želiantys ūgliai, augalai retkarčiais paliejami, kad sudrėktų visas substratas.

Peržiemojusios pelargonijas genimos, kad jos geriau augtų ir žydėtų. Augalai genimi anksti pavasarį. Per vasarą genimi keletą kartų, kad formuotųsi kompaktiški, vešlūs augalai.

Labai svarbu peržiemojusias pelargonijas laiku persodinti. Jei augalams trūksta maisto medžiagų, jie gali pradėti mesti lapus.

Raktažolė (Primula L.)


Augalai priklauso raktažolinių(Primulaceae) šeimai. Raktažolių yra apie 500 rūšių. Savaime auga Kinijoje, Pietų ir Vakarų Europoje.

Patalpas puošia taurinė raktažolė ( P. obconica Hance), paprastoji raktažolė (P. vulgare Hons), švelnioji raktažolė (P. malacoides Franch) .

Raktažolės dauginamos sėklomis, ir tai nėra paprasta. Dauginimo sėklomis trūkumas yra toks, kad tokiu būdu išvesti hibridai ne visada yra panašūs į motininius augalus. Sėklos sėjamos gegužės – birželio mėn. Pasėjus sėklas, užberiama labai plonu substrato sluoksniu. Sėklos sudygsta per 8 – 10 dienas. Raktažolių sėklos sėjamos į lapinės, velėninės, kompostinės žemės ir smėlio mišinį ( 2:1:1:1 ), kurio pH 5,5 – 6,5, daigai pikuojami į tokį pat substratą kaip sėjai. Sodinimui į vazonus naudojamas derlingesnis substratas. Raktažoles galima auginti ir durpiniame substrate.

Raktažolės rudenį ir žiemą gerai auga 6 – 8 °C temperatūros patalpose, nes esant aukštesnei temperatūrai jos trumpiau žydi, žiedai būna blankesni, žiedynkočiai ištįsę. Augalams pradėjus žydėti, temperatūra pakeliama iki 10 – 12 °C šilumos.

Laistomos saikingai, tačiau dažnai apipurškiamos vandeniu. Purkšti reikia iš ryto, kad nuo lapų greičiau nudžiūtų vanduo, nes jie gali pradėti pūti. Pradėjus augti žiedynams, nepurškiama.

Papildomai raktažolės tręšiamos, palaistant 0,1 – 0,2 % kalio salietra , kompleksinių trąšų mišiniu.

Ritlenis (Episcia Mart.)

Augalai priklauso gesnerinių (Gesneriaceae) šeimai. Paplitę Pietų ir Centrinės Amerikos tropikuose. Gentyje apie 40 rūšių. Patalpose auginamos šios rūšys : įvairiaspalvis ritlenis ( E. cupreata Hanst.), šliaužiantieji ritleniai ( E. reptens Mart.), lelijiniai ritleniai ( E. lilacina L.).

Augalai žydi tamsiai oranžiniais ar raudonais, vamzdiškais, 2 – 2,5 cm ilgio žiedais.

(E. dianthiflora L.) žydi baltais žiedais, kurių vainiklapiai plunksniški, karpyti. Lapai 2,5 – 3 cm ilgio, žali, aksominiai. E. reptens Mart. – tai svyrantys augalai, galintys augti ir mažiau apšviestose patalpose. Vieni ritlenių ūgliai trumpi, tankiai apaugę lapais, o kiti ilgi, besiraitantys, ant jų auga lapų skrotelės.

Ritleniai dauginami pavasarį sėklomis, ūgliais. Lengviausia dauginti ant augalo ūsų susiformavusiomis lapų skrotelėmis. Jos įsišaknija per 1 – 2 savaites.

Tinkamiausia patalpų temperatūra 20 – 23 °C . Žiemą –
keliais laipsniais mažesnė – 18 – 20 °C.

Ritleniai mėgsta šviesią, ypač žiemą, apsaugotą nuo tiesioginių saulės spindulių, vietą.

Substratas turi būti nuolat drėgnas, vegetacijos metu papildomai tręšiama 2 – 3 kartus per mėnesį, mažos koncentracijos trąšų mišiniais. Augalai laistomi gausiai šiltu, minkštu vandeniu, saugant, kad nesušlaptų lapai. Ritleniai greitai praranda dekoratyvumą. Kas 2 – 3 metai augalai atnaujinami, pakeičiami naujais. Augalai persodinami kasmet, pavasarį į lengvą, laidų orui ir vandeniui substratą. Tinka lapinės, kompostinės žemės, durpių ir smėlio mišinys ( 1:1:1:1). Indai ritleniams parenkami platūs ir negilūs, nes augalų šaknys išsidėstę paviršiuje. Augalus puola voratinklinės erkutės.

Sanpaulija ( Saintpaulia H.Wendl.)

Tai gesnerininių (Gesneriaceae) šeimos augalai . Tėvynė : Tanzanija, Uranbaros kalnynas Rytų Afrikoje. Gentyje 11 rūšių. Patalpose auginama našlaitinė sanpaulija ( S. Ionantha H. Wendl.). Lapai ovališki, tamsiai žali, plaukuoti. Žiedai violetiniai, mėlyni, balti, raudoni, rožiniai, tuščiaviduriai ar pilnaviduriai. Žydi beveik ištisus metus.

Dauginamos sėklomis ir vegetatyviškai: dalijant kerelį ir šaknijant lapus. Auginiai ruošiami iš gerai išsivysčiusių,nepažeistų iš vidurinės skrotelės dalies augančių lapų.

Tinka įvairūs žemės mišiniai, tačiau jie turi būti purūs,lengvi, laidūs vandeniui.

Sanpaulijoms tinka ne žemesnė, kaip 16 – 18° C laipsnių temperatūra. Palankiausia 16 – 25° C. Temperatūrai nukritus iki 12° C, nustoja formuotis žiediniai pumpurai, augalas neauga, lapai pasidaro kieti, trapūs, pakraščiai susisuka. Sanpaulijoms reikia daug šviesos, bet reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ,nes augalai augs prastai, bluks ir gels lapai.

Sanpaulijos labai mėgsta drėgną orą, bet purkšti jų negalima nei ant lapų nei ant skrotelių, taip pat laistant reikia saugoti, kad nebūtų aplieti lapai. Substratas turi būti nuolat drėgnas, bet nešlapias todėl laistoma saikingai. Nuo pavasario iki rudens tręšiame kas dvi savaites žydintiems augalams skirtomis trašomis. Trūkstant maisto medžiagų išauga nedaug lapų, jie būna maži, augalai prastai žydi.

Sprigė ( Impatiens L. )

Šeima: balzaminių (Balsaminaceae). Augalai išplite Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Gentyje apie 400 rųšių.

Dažniau auginamos rūšys: balzaminė sprigė (Impatiens balsamina L.), valero sprigė (Impatiens walleriana Hook. f.), Naujosios Gvinėjos sprigės (Impatiens New Guinea).

Sprigės dauginamos auginiais ir sėklomis. Dauginant auginiais juos ruošti pradedame nuo balandžio iki spalio mėnesio.Nuo šoninių ūglių nupjaunami maždaug 10 cm ilgio auginiai. Nuskynus apatinius lapus, augalai pamerkiami į stiklinę su vandeniu. Išleidus šaknis augalai persodinami į atskirus vazonėlius. Sprigės sėklomis dauginamos tada, kai norima išauginti daug augalų. Sėjamos kovo mėnesį į purią dirvą. Pasėjus sėklas, jas reikia užberti plonu žemių sluoksniu, o po to laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje .Kai tik išleidžiami pirmieji lapeliai, jiems reikia daugiau šviesos. Geriausias substratas augalų auginimui velėninės, lapinės ar kompostinės žemės, durpių ir smėlio mišinys ( 1:1:1:1).

Sprigės gerai auga saulėje arba šviesioje paunksmėje. Pavasarį ir vasarą tinkamiausia emperatūra 18° C, tačiau pakenčia ir aukštesnę. Rudenį ir žiema reikalinga 18° C temperatūra, kad toliau galėtų augti ir žydėti.t

Intensyvaus augimo metu substratas turi būti visas drėgnas, tačiau nešlapias. Labai karštomis dienomis patartina apipurkšti vandeniu. Žiemą laistome saikingai.

Nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio tręšiame kas savatę, skystomis žydintiems augalams skirtomis trąšomis.

6.1. Augalai dekoratyviais lapais

Tai pati didžiausia interjero gėlių grupė, pastaruoju metu ypatingai vertinama dėl puošnių, ilgai dekoratyvių lapų. Skirtingos formos, faktūros ir spalvų rašto augalai gražiai dera įvairiuose interjeruose. Galima atrinkti augalus gerai augančius tamsesnėse ir vėsesnėse patalpose, tačiau yra lepių lapinių augalų (alokazijos, krotonai), kurie geriausiai auga gėlių languose. Galima pasirinkti atsparius, lengvai auginamus (aspidistras, chlorofitus, sansevjeras), ar kruopštesnės priežiūros reikalaujančius augalus. Interjero augalų dekoratyviais lapais sortimentas nuolat papildomas naujais augalais. Tie augalai, kurie prieš keletą metų buvo naujiena – šiandien puikiai dera ir auga mūsų interjeruose.

Dekoratyviais lapais interjero augalų grupėje galima išskirti bromelinius augalus, palmes ir paparčius, vijoklinius – svyrančiuosius augalus, svogūninius augalus, kurie sudaro lyg savarankiškas, išskirtinės priežiūros reikalaujančias grupes, todėl jų trumpas charakteristikos leidinyje pateikiamose ir atskirai.

6.1.1. Aspidistra ( Aspidistra Ker Gawl.)

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4641 žodžiai iš 9279 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.