Kampilobakterijų vaidmuo maisto saugos kontekste
5 (100%) 1 vote

Kampilobakterijų vaidmuo maisto saugos kontekste

KAMPILOBAKTERIOZĖKampilobakterijos yra viena iš dažniausių žmonių žarnyno infekcinių ligų priežastis. Daugelyje pasaulio šalių kampilobakterijų sukeltos infekcijos yra dažnesnės nei salmoneliozė ar šigeliozė. Ekonomiškai besivystančiose šalyse šių sukėlėjų sukelti viduriavimai yra dažniausi tarp mažų vaikų. Pastaraisiais metais ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse Campylobacter infekcija turi didėjimo tendenciją, kurios priežastys nėra gerai žinomos. /2/

Kampilobakterijų yra žinoma 16 rūšių, tačiau 6 jų rūšys labiausiai patogeniškos žmogui: C.jejuni, C.coli, C.lari ir kitos. /2/

Maistinių zoonozių sukėlėjai (salmonelės, kampilobakterijos, listerijos, ešerichijos) gana plačiai paplitę žmonių, gyvulių bei paukščių tarpe ir daro didelę žalą žmonių ir gyvūnų sveikatingumui bei sukelia ženklius ekonominius nuostolius gyvulių ir paukščių augintojams. Žmonės zoonozėmis užsikrečia vartodami infekuotų gyvūnų pieną, mėsą, kiaušinius bei technologiškai ruošiant maisto produktus. /5/

Apie ligą

§ Kampilobakterijozė – per maistą plintanti infekcinė liga (zoonozė), kurią sukelia Campylobacter bakterijos. Ligos simptomai paprastai pasireiškia po dviejų – penkių dienų po užsikrėtimo. Tačiau šis slaptasis ligos laikotarpis gali trukti nuo vienos iki dešimties dienų. /3/

§ Liga paprastai pasireiškia viduriavimu (neretai su krauju), pilvo, galvos skausmais, pykinimu ir/ar vėmimu. Šie simptomai gali trukti nuo 3 iki 6 dienų. Tačiau neretai liga gali prasidėti „apendicito priepuoliu“./3/

§ Infekcijos dozė nemaža – 500-800 bakterijų. /2/ Kitais šaltiniais rašoma, kad mažiau nei 500 bakterijų. /3/ Bakterijos su išmatomis išskiriamos visą viduriavimo laiką. Jei ligonis negydomas antibakteriniais vaistais, jos gali būti išskiriamos 2 – 7 savaites. Ilgesnis bakterijų išskyrimas yra retas. /3/

§ Mirštamumas yra labai retas ir infekcija labiau pavojinga mažiems vaikams, senyvo amžiaus asmenims ar suaugusiems, sergantiems kitomis ligomis, pavyzdžiui AIDS. /3/

§ Kampilobakteriozė gali komplikuotis sepsiu (bakterijų patekimas į kraują), kepenų, kasos uždegimu. Labai retai, bet po persirgtos ligos galimos tokios komplikacijos: sąnarių uždegimas, neurologiniai sutrikimai (Guillan-Barre sindromas), paralyžiai. /1/ Guillan-Barre sindromas prasideda praėjus keletui savaičių po viduriavimo, ir veikia nervų sistemą. Šis sindromas išsivysto tuomet, kai ligonio imuninė sistema ima atakuoti savo paties nervus, dėl to jie keliomis savaitėms paralyžuojami. Tuomet reikia intensyviai gydyti. Apskaičiuota, kad iš 1000 asmenų, persirgusių kampilobakterijoze, šiuo sindromu suserga vienas žmogus. /3/

Kampilobakteriozė yra viena labiausiai paplitusių maistinių zoonozių po salmoneliozės. Liga pasireiškia virškinimo sutrikimu, gausiu viduriavimu. Ši maistinė zoonozė yra paplitusi ir nepakankamai išsivysčiusiose, ir išsivysčiusiose šalyse. Iki 1990 m. ši infekcija daugelyje pasaulio šalių beveik nebuvo registruojama. Čekijoje 2000 m. buvo užregistruota per 20 000 kampilobakteriozės atvejų, arba 200 atvejų 100 000 gyventojų; Anglijoje ir Velse 2001 m. užregistruota 56 000 atvejų. JAV kasmet kampilobakterijoze suserga maždaug 2,4 mln. gyventojų. Šiuo metu daugiausia paplitusios dvi kampilobakterijų padermės: Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli. Industrinėse šalyse vyrauja Campylobacter jejuni padermė (85%), o Campylobacter coli kur kas rečiau sutinkama (tik 7%). /5/

Kai kurių autorių duomenimis, kampilobakterijomis paukščių skerdienos užkrečiamos skerdimo metu. Kampilobakterijomis infekuotų paukščių skerdienų procentas kai kuriose šalyse labai didelis, pvz., Vengrijoje net 92%, Kipre 83%. /5/

Asmenys, sergantys kampilobakterijoze, gali pasveikti ir be specialaus gydymo. Visą viduriavimo periodą ligoniai turi gerti daug skysčių. Sunkiais atvejais, prireikus, gali būti skiriami antibakteriniai preparatai, kurie sutrumpina ligos trukmę, bet juos gali skirti tik gydytojas. Patiems ligoniams gydytis antibakteriniais preparatais nepatartina. /3/

Infekcijos šaltinis ir plitimas

Kampilobakterijos –polimorfiškos, plonos, lenktos, kabliuko, lekiančios žuvėdros, “S” raidės pavidalo, judrios, 0,2-0,8×0,5-8,0 mm dydžio lazdelės. Senose kultūrose gali būti sferinių ar kokinių formų, gramneigiamos, sporų ir kapsulių nesudaro. Chemoorganotrofai, mikroaerofilai (anaerobai), gerai auga esant 5-6 proc. deguonies, apie 10 proc. CO2. optimali augimo temperatūra 38-42 0C, optimalus pH 7,0-7,2. kaplimobakterijos gana atsparios žemai temperatūrai. Įprasti dezinfekciniai tirpalai jas sunaikina per keletą minučių. /1/

§ Kampilobakterijos gali būti randamos šiltakraujų naminių ir laukinių gyvūnų bei paukščių žarnyne. /2/

§ Bet kuri žalia mėsa, ypatingai subproduktai, gali būti užkrėsti kampilobakterijomis. Tačiau pagrindinis žmonių kampilobakteriozės infekcijos šaltinis yra naminių paukščių, ypatingai broilerių viščiukų, mėsa. Šių paukščių žarnyne kampilobakterijos gali būti randamos labai dideliais kiekiais. /2/

§ Šios bakterijos gali būti randamos ir kitame gyvūniniame maiste: jautienoje, kiaulienoje, avienoje, taip pat jūrų žuvyje. /2/

§ Infekcijos šaltiniu gali būti kampilobakterioze sergantys namų augintiniai, t. y. katės
ir šunys. /2/

§ Pagrindinis infekcijos plitimas yra per nepakankamai šiluminiai apdorotą mėsą, paukštieną ir jų produktus bei nevirintą ar nepasterizuotą bakterijomis užterštą pieną. Užterštas Campylobacter bakterijomis vanduo taip pat gali būti infekcijos šaltiniu. /2/

§ Bet koks kitas maistas gali būti užterštas kampilobakterijomis maistą tvarkančio asmens rankomis, virtuvės įrankiais ar nuo sąlyčio su žalia mėsa. /2/ Pjaustant užkrėstą kampilobakterijomis paukštieną ant pjaustymo lentelės ir po to jos nenuplovus ar blogai nuplovus, ant jos pjaustyti kitus maisto produktus, kuriems paruošti nebūtina aukšta temperatūra arba apskritai šie produktai vartojami žali. /3/ Taigi kampilobakterijos gali patekti nuo žalios mėsos į kitus produktus. Dideli protrūkiai neretai būna susiję ne su paukštienos, o su nepasterizuoto pieno ar kampilobakterijomis užteršto vandens vartojimu./3/

§ Užsikrėsti šia infekcine liga galima nuo sąlyčio su užsikrėtusiu gyvūnu.

§ Nors sergančio kampilobakterioze žmogaus išmatose taip pat randama šios ligos bakterijų, tačiau infekcijos plitimas nuo žmogaus žmogui nėra būdingas šiai infekcijai, /2/, išskyrus mažus vaikus arba kai ligonis gausiai ir dažnai viduriuodamas išskiria labai didelius kiekius bakterijų. /3/

§ Nustatyta, kad šios bakterijos gali ilgai išgyventi užšaldytoje mėsoje, tačiau jautrios karščiui, išdžiūvimui.

§ Nors kampilobakterijos gali būti randamos gyvūniniame maiste, tačiau skirtingai nei salmonelės, jame jos nesidaugina. Dėl šios priežasties retai kyla maisto kilmės protrūkiai. /2/

Kampilobakterijos –polimorfiškos, plonos, lenktos, kabliuko, lekiančios žuvėdros, “S” raidės pavidalo, judrios, 0,2-0,8×0,5-8,0 mm dydžio lazdelės. Senose kultūrose gali būti sferinių ar kokinių formų, gramneigiamos, sporų ir kapsulių nesudaro. Chemoorganotrofai, mikroaerofilai (anaerobai), gerai auga esant 5-6 proc. deguonies, apie 10 proc. CO2. optimali augimo temperatūra 38-42 0C, optimalus pH 7,0-7,2. kaplimobakterijos gana atsparios žemai temperatūrai. Įprasti dezinfekciniai tirpalai jas sunaikina per keletą minučių. /1/

Žmonėms ligą dažniausiai sukelia Campylobacter jejuni rūšies bakterijos, ir tik apie 1% visų susirgimų sudaro kitų rūšių sukėlėjai (Campylobacter coli, Campylobacter laridis ir kiti). Manoma, kad Campylobacter jejuni yra geriausiai prisitaikiusi prie paukščių, kurie nešioja šias bakterijas be klinikinių ligos simptomų, kadangi paukščių kūno temperatūra joms augti yra pati tinkamiausia. Aplinkoje bakterija yra neatspari. Ten, kur deguonies pakanka, ji greitai žūva, o aplinkoje kur sumažėjęs deguonies kiekis, auga gerai. /3/

Campylobacter jejuni rūšyje išskirti 25 serovarai, iš kurių 1, 2 ir 3 –dažniausi žmonių kampilobakterijozių sukėlėjai. Ligos patogenezę nulemia didelis kampilobakterijų adhezinis ir invazinis aktyvumas. Jų prisitvirtinimą prie gleivinės lemia paviršiniai saviti adhezijai ir žiuželiai. Jos lengvai prasiskverbia pro gleives, epitetinių ląstelių membranas ir greitai kolonizuoja plonąją žarną, sukeldamos gleivinės pokyčius ir paburkimą, pasireiškiantį enterokolitų. Patogeniškumui svarbūs ir gaminami termolabilus bei termostabilus enterotoksinai. /1/

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1194 žodžiai iš 3933 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.